Kultūros pasas

Kultūros pasas – priemonė visų Lietuvos mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, kultūros pažinimo įpročiams ugdyti ir jų kultūros patirčiai plėsti, teikiant jiems atitinkamas kultūros ir meno paslaugas.

Laikomasi nuostatos, kad mokinių kultūrinių įpročių formavimas turi būti nuoseklus ir sisteminis, pritaikant kultūros ir meno paslaugas prie kiekvienos amžiaus grupės poreikių, žinių, galimybių priimti ir suvokti informaciją.

KULTŪROS PASO ĮGYVENDINIMO PRINCIPAI

Kultūros pasui įgyvendinti kiekvienais kalendoriniais metais vienam mokiniui skiriama 15 eurų, kurie panaudojami kultūros paso paslaugoms finansuoti.

Priklausomai nuo amžiaus grupės mokinys kultūros ir meno paslaugomis pasinaudoja dalyvaudamas kartu su grupe / klase. 9–12 klasių mokiniai nuo 2020 m. sausio 1 d. paslaugomis galės pasinaudoti dalyvaudamas ir individualiai.

Galimas pasirenkamų paslaugų spektras per metus priklauso nuo paslaugos kainos.

Nuo 2019 m. kultūros pasas skirtas visiems Lietuvos mokiniams, besimokantiems pagal bendrojo ugdymo (išskyrus suaugusiųjų bendrojo ugdymo), ir kiekvienam mokiniui skiriama 15 eurų kalendoriniams metams.

Kultūros paso paslaugų rinkinys, kuris sudarytas iš nustatytus kriterijus atitinkančių kultūros ir meno paslaugų, skirtų kultūros paso tikslams įgyvendinti, mokykloms, mokytojams ir mokiniams skelbiamas interneto svetainėje www.kulturospasas.lt.

KULTŪROS PASO LAUKIAMAS REZULTATAS

MOKINIUI:

skatinamas kultūrinis mokinių sąmoningumas, ugdomos kūrybingos asmenybės, stiprinamos bendrosios meninės / kultūrinės kompetencijos, reikalingos savarankiškai ir aktyviai dalyvauti meninėje kūryboje ir šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime;
formuojami mokinių kultūros vartojimo įpročiai bei stiprinamos mokinių nuostatos, kad kultūros vartojimas yra prasminga veikla;
mokinių patirtis, įgyta dalyvaujant kultūriniuose renginiuose ir (ar) kultūrinės edukacijos užsiėmimuose, padeda jiems ugdymosi procesuose.

KULTŪROS IR MENO ĮSTAIGOMS:

skatinama siekti aukštesnės paslaugų kokybės;
padidėja kultūros ir meno įstaigų teikiamų paslaugų vartotojų skaičius;
išauga kultūros ir meno įstaigų įsitraukimas į mokinių kultūrinį ugdymą(si).

VISUOMENEI:

stiprinama visuomenės kultūrinė tapatybė ir bendruomeniškumas;
stiprinamas visuomenės kūrybingumas ir kritinis mąstymas;
plečiamas visuomenės narių, kurie rinksis aukštos kokybės kultūros ir meno paslaugas, ratas.

Kultūros pasą iniciavo ir įgyvendina Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.