UNESCO PAVELDAS LIETUVOJE

1991 m. spalio 7 d. Lietuvai įstojus į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizaciją (UNESCO) pradėta bendradarbiauti su tarptautinėmis patariamosiomis kultūros paveldo organizacijomis (ICOMOS, ICCROM, IUCN), atsirado galimybė į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą siūlyti įrašyti išskirtinę visuotinę vertę turinčius Lietuvos kultūros ir gamtos paveldo objektus. 

Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašyti penki objektai: 

• Vilniaus istorinis centras (1994 m.) – didžiausias senamiestis Centrinėje ir Rytų Europoje; aktuali informacija apie Vilniaus istorinio centro valdymo plano rengimą: https://vilnius.lt/lt/unesco/ 
• pripažinta išskirtiniu kultūriniu kraštovaizdžiu, ankstyvuosius viduramžius menanti Kernavės archeologinė vietovė (2004 m.);
• Kuršių nerija (2000 m., bendra Lietuvos ir Rusijos Federacijos teritorija);
• tarpvalstybinis mokslo pažangą liudijantis Struvės geodezinis lankas (2005 m., Baltarusija, Estija, Suomija, Latvija, Lietuva, Moldova, Norvegija, Rusijos Federacija, Švedija, Ukraina);
• Kauno modernizmo architektūra (2023 m.).

Į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtrauktos keturios Lietuvos kultūros vertybės:

• dvasinės kultūros fenomenas – kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje (2001 m.);
• dainų ir šokių švenčių tradicija Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje (2004 m.);
• Europos muzikiniu fenomenu laikomos Lietuvių polifoninės dainos sutartinės (2010 m.);
• šiaudinių sodų rišimo tradicija (2023 m.).

AKTUALŪS DOKUMENTAI

Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. gegužės 30 d. nutarimas Nr. XIII-2143 dėl 2020 metų paskelbimo UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metais

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimas Nr. 16 dėl UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metų minėjimo 2020 metais programos patvirtinimo  

APIE UNESCO

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. 544 „Dėl institucijų, atsakingų už UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančių objektų apsaugą Lietuvoje, paskyrimo“