Kernavės archeologinė vietovė

Kernavės archeologinė vietovė (Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas) – unikalus archeologijos ir istorijos vertybių kompleksas, reprezentuojantis Lietuvos priešistorę ir ankstyvąjį Lietuvos valstybės formavimosi periodą. Paskutinio ledynmečio suformuotas reljefas, penkių piliakalnių gynybinė sistema ir dešimties tūkstančių metų žmonių gyvenimo ir ryšių su aplinka pėdsakai – tai kultūrinio kraštovaizdžio, mažai pakitusio iki šių dienų, pavyzdys.

Kernavės archeologinė vietovė 2004 m. liepos mėn., remiantis (iii) ir (iv) kriterijais, buvo įrašyta į Pasaulio paveldo sąrašą:

(iii) kriterijus: „Kernavės archeologinė vietovė yra išskirtinis liudijimas apie 10 000 metų trukusią Baltijos jūros regiono Europoje gyvenviečių raidą. Šioje vietovėje yra ypač svarbių pagoniškųjų ir krikščioniškųjų laidojimo tradicijų sąlyčio įrodymų.“

(iv) kriterijus: „Gyvenviečių planas ir įspūdingi piliakalniai yra išskirtiniai tokių rūšių struktūrų raidos ir jų naudojimo istorijos iki krikščioniškuoju laikotarpiu pavyzdžiai.“

Kernavės archeologinė vietovė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu buvo įkurta kaip saugoma teritorija, turinti griežčiausią apsaugos statusą. Visą kultūrinio rezervato teritoriją valdo ir naudoja bei yra atsakinga už kultūrinio rezervato apsaugą ir išskirtinės visuotinės vertės pasaulio paveldo vertybės priežiūrą Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija. Direkcija vykdo mokslinius tyrimus, rūpinasi vietovės pritaikymu lankytojams bei siekia apsaugoti kultūriniame rezervate ir jo buferinės apsaugos zonoje esančias kultūros vertybes nuo fizinio, vizualaus ar socialinio poveikio bei užtikrinti bendrą ekologinę pusiausvyrą. Svarbu ir tai, kad 15 archeologijos ir 3 istorijos paveldo objektai, esantys kultūrinio rezervato teritorijoje, įrašyti į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

AKTUALŪS DOKUMENTAI

Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos nuostatai