Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pokyčiai

2025 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė naują Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (NKPAĮ) redakciją. Įstatymo pakeitimai siekia modernizuoti kultūros paveldo apsaugos sistemą, aiškiau paskirstyti institucijų atsakomybes ir sukurti efektyvesnį paveldo valdymo modelį Lietuvoje. Įstatymo rengimas pradėtas 2022 m., atlikus išsamų kultūros paveldo apsaugos sistemos tyrimą ir padidinto teisinio reguliavimo poveikio vertinimą. Tyrimo metu nustatyta, kad kai kurios teisinio reguliavimo sritys buvo fragmentiškos, sudėtingos praktiniam taikymui ir reikalavo aiškesnių procedūrų.

SKAIDRĖS

Naujoji Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcija
Naujoji įstatymo redakcija įsigalios 2026 m. lapkričio 1 d.
Iki šios datos Kultūros ministerija koordinuoja poįstatyminių teisės aktų rengimą, kurie detalizuos įstatymo nuostatų įgyvendinimą praktikoje.

Įgyvendinimas 
Siekiant užtikrinti sklandų reformos įgyvendinimą:
  • parengtas poįstatyminių teisės aktų rengimo TVARKARAŠTIS;
  • sudarytos tarpinstitucinės darbo grupės;
  • dalis teisės aktų projektų rengiama bendradarbiaujant su pavaldžiomis institucijomis ir savivaldybėmis.
Darbo grupės sudarytos kultūros ministrės įsakymais:
  • 2026-02-12 įsakymas Nr. ĮV-109 – dėl teisės aktų, susijusių su kultūros paveldo finansavimo programomis;
  • 2026-03-03 įsakymas Nr. ĮV-161 – dėl teisės aktų, susijusių su tvarkybos, statybos ir prevencinės priežiūros darbų reguliavimu.

Konsultacijos ir informavimas
Įstatymo įgyvendinimas vykdomas glaudžiai bendradarbiaujant su savivaldybėmis ir kitomis institucijomis.
  • Nuo 2026 m. vasario 12 d. iki gegužės mėn. vyksta konsultacijos savivaldybėms pagal apskritis (atskiras tvarkaraštis, kontaktai – [email protected]). REGISTRACIJA KONSULTACIJOMIS
  • Papildomos konsultacijos ir poįstatyminių teisės aktų pristatymas planuojami 2026 m. rudenį, prieš įsigaliojant naujam reguliavimui.
Šios konsultacijos padės užtikrinti sklandų įstatymo nuostatų taikymą praktikoje.
Kontaktai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros paveldo politikos grupės vyresnioji pararėja Sigita Bugenienė el. p. [email protected]

Pagrindiniai reformos tikslai
Naujoji įstatymo redakcija siekia:
  • aiškiau paskirstyti funkcijas tarp Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento ir savivaldybių;
  • supaprastinti administracines procedūras paveldo objektų valdytojams;
  • sustiprinti kultūros paveldo autentiškumo ir vientisumo apsaugą;
  • užtikrinti efektyvesnę UNESCO pasaulio paveldo vertybių apsaugą;
  • sukurti tvaresnę kultūros paveldo finansavimo sistemą;
  • planuojama įdiegti „vieno langelio“ principą, kuris leis supaprastinti leidimų išdavimo procesus ir sumažinti administracinę naštą.

Esminiai teisinio reguliavimo pokyčiai:
- Aiškesnis darbų klasifikavimas
Įstatyme aiškiai atskiriamos šios darbų rūšys:
  • statybos darbai;
  • tvarkybos darbai;
  • prevencinės priežiūros darbai.
Prevencinės priežiūros darbams, kurie nekeičia kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių, bus taikomas supaprastintas reguliavimas – projektų rengimas ir leidimai tokiais atvejais nebebus reikalingi.
- Patikslintos paveldo tvarkybos sąvokos
Patikslintos restauravimo ir konservavimo sąvokos, siekiant išvengti praktikoje pasitaikiusių interpretacijų, kai statybos darbai buvo klaidingai laikomi restauravimo ar konservavimo darbais.
Aiškesnės sąvokos padės užtikrinti, kad paveldo objektuose atliekami darbai atitiktų paveldosaugos principus ir išsaugotų jų autentiškumą.
- Sustiprinta UNESCO pasaulio paveldo apsauga
Įstatymas papildytas nauju straipsniu, skirtu UNESCO pasaulio paveldo vietovių apsaugai.
Numatyta:
  • poveikio paveldui vertinimo procedūra;
  • pasaulio paveldo vietovių valdymo sistema;
  • valdymo planų privalomumas;
  • integruotos sąvokos „išskirtinė visuotinė vertė“ ir „vientisumas“.
Tai sudarys sąlygas Lietuvai nuosekliau įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus ir efektyviau reaguoti į pokyčius pasaulio paveldo vietovėse, pavyzdžiui, Vilniaus istoriniame centre.
- Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos fondo steigimas
Jo tikslas – padėti užtikrinti ilgalaikį ir stabilesnį kultūros paveldo objektų tvarkybos finansavimą.