Kultūros ministerijos įstaigų pažanga: ilgalaikis įdirbis atneša esminius kokybinius pokyčius
Per pastaruosius kelerius metus valstybinis kultūros sektorius pasiekė reikšmingą proveržį – kultūros paslaugos tapo labiau prieinamos žmonėms su negalia, sparčiai augo edukacinių veiklų skaičius, o investicijos į darbuotojų kompetencijas išaugo kelis kartus. Tai parodė Kultūros ministerijos atlikta pavaldžių įstaigų 2019–2025 metų duomenų analizė.
„Tokie teigiami pokyčiai yra nuoseklaus, ilgalaikio visos kultūros bendruomenės darbo rezultatas. Matome jau ne pavienius projektus, o sisteminį visų įstaigų požiūrio pokytį: kultūra tampa realiai, o ne deklaratyviai atviresnė žmonėms su negalia, užtikrinčiau žengia į mokyklas, o pačios kultūros įstaigos vis labiau supranta investicijų į savo komandų kompetencijas svarbą. Tai liudija brandų ir savo atsakomybę visuomenei suvokiantį kultūros sektorių, įstaigų vadovus ir darbuotojus. Savo ruožtu esame tvirtai pasirengę ir toliau palaikyti atvirą dialogą bei kartu ieškoti bendrų sprendimų, kad šis teigiamas proveržis tęstųsi ir atvertų dar daugiau galimybių“, – teigia Vaida Aleknavičienė.
Vienas reikšmingiausių šio laikotarpio pasiekimų – išaugęs kultūros atvirumas asmenims, turintiems negalią. Muziejuose tokiems lankytojams pritaikytų paslaugų skaičius išaugo beveik penkis kartus (384 procentais), o scenos meno įstaigose – daugiau nei trigubai (209 procentais). Kartu nuosekliai didėjo asmenų su negalia įsitraukimas į edukacines veiklas: muziejuose šis rodiklis pakilo 49 procentais, koncertinėse įstaigose – 28 procentais.
Edukacijos sritis išlieka viena sparčiausiai augančių visame sektoriuje. Analizuojamu laikotarpiu edukaciniuose užsiėmimuose dalyvavusių žmonių skaičius išaugo 30 procentų, o vaikų ir mokinių rodiklis šoktelėjo net 47 procentais. Fiksuojama ir itin sparti Kultūros paso paslaugų pasiūlos plėtra Kultūros ministerijos pavaldumo įstaigose: nuo 356 paslaugų 2019 metais iki 955 paslaugų 2025 metais – tai sudaro 168 procentų augimą.
Apskričių bibliotekų sistema šiuo laikotarpiu demonstravo transformaciją į stiprius edukacinius ir metodinius centrus. Konsultacijų mokyklų bibliotekoms skaičius išaugo daugiau kaip keturis kartus (324 procentais), o medijų ir informacinio raštingumo mokymų dalyvių skaičius padidėjo daugiau nei penkis kartus (428 procentais). Taip pat daugiau nei trigubai išaugo Kultūros paso paslaugų pasiūla bibliotekose – augimas siekia 217 procentų. Tai rodo augantį bibliotekų vaidmenį ne tik kultūros sklaidoje, bet ir visuomenės kompetencijų ugdyme.
Nacionalinių ir valstybinių muziejų veiklose taip pat fiksuojamas reikšmingas turinio stiprėjimas ir aktualizacija. Lituanistinių muziejinių vertybių aktualizavimo veiklos išaugo daugiau nei trigubai (263 procentais), o edukacinių veiklų prieinamumas ir įtrauktis ženkliai pagerėjo. Muziejų siūlomuose edukaciniuose užsiėmimuose dalyvaujančių vaikų ir mokinių skaičius padidėjo 40 procentų, o bendras edukacijų lankomumas – 19 procentų – tai rodo augantį visuomenės įsitraukimą.
Valstybinio profesionalaus scenos meno srityje taip pat stebimi ryškūs pokyčiai. Jaunųjų menininkų rezidencijų skaičius išaugo 134 procentais, o žmonėms su negalia pritaikytų paslaugų rodiklis – daugiau nei trigubai. Taip pat stebima teigiama tendencija įtraukiant į repertuarus nacionalinius kūrinius.
Bendrosiose kultūros įstaigų funkcijose ryškiai matomas proveržis investuojant į žmogiškuosius išteklius. Kvalifikacijos tobulinimui skiriamos išlaidos vienam darbuotojui išaugo daugiau kaip keturis kartus (335 procentais), o kvalifikaciją tobulinusių darbuotojų dalis padidėjo 135 procentais. Tai rodo nuoseklų sektoriaus profesionalumo stiprinimą.
Juliaus Kalinsko / BNS nuotrauka