Patvirtintos Kultūros centrų veiklos plėtros rekomendacijos: dėmesys bendruomenių telkimui ir paslaugų kokybei
Kultūros ministras Lukas Alsys patvirtino Kultūros centrų veiklos plėtros rekomendacijas – strateginį dokumentą, skirtą stiprinti šių įstaigų vaidmenį regionuose, skatinti jų veiklos kokybę, paslaugų prieinamumą ir įvairių visuomenės grupių įtrauktį.
„Kultūros centrams jau kurį laiką buvo reikalinga aiški, bendra veiklos kryptis. Šios rekomendacijos parengtos matant pačių įstaigų poreikį turėti bendrą vardiklį ir aiškius prioritetus. Tai nėra nuleistas griežtas standartas, o lankstus instrumentas, padėsiantis centrams veikti kaip atviroms, modernioms ir vietos bendruomenę realiai telkiančioms erdvėms“, – teigia kultūros ministras L. Alsys.
Dokumente aiškiai apibrėžiami pagrindiniai šių įstaigų veiklos orientyrai. Kultūros centrų misija įtvirtinta kaip siekis kurti ir teikti kokybiškas, visuomenės kultūrinius, edukacinius, pažintinius ir socialinius poreikius atliepiančias, regiono kultūrinį tapatumą stiprinančias ir kultūrinę atskirtį mažinančias kultūros paslaugas, prisidedančias prie vietos, regiono ir Lietuvos kultūrinės raidos ir kuriančias pridėtinę vertę asmenybės tobulėjimui bei gyvenimo kokybei.
Rekomendacijose suformuluotoje vizijoje kultūros centrai matomi kaip atviros ir socialiai atsakingos įstaigos, savo veikloje kūrybiškai jungiančios tradicijas ir šiuolaikines technologijas bei inovacijas ir formuojančios vietos, regiono ir nacionalinę tapatybę bei ugdančios laisvus, pilietiškus, sąmoningus ir kūrybingus žmones.
Siekdami šių tikslų, centrai raginami išlaikyti balansą tarp istorinės atminties puoselėjimo ir šiuolaikiškų veiklos formų plėtros. Rekomendacijose akcentuojama etninės kultūros, nematerialaus paveldo bei dainų švenčių tradicijų išsaugojimo svarba, kartu skatinant aktyvų inovacijų taikymą ir skaitmeninio kultūros turinio viešinimą nacionalinėje platformoje „eKultūra“. Kultūros centrai skatinami kurti aukštos meninės vertės paslaugas ir siekti mėgėjų bei profesionaliojo meno veiklų sinergijos.
Didelis dėmesys skiriamas paslaugų prieinamumo didinimui, ypač orientuojantis į socialiai jautrias visuomenės grupes. Siekiant pritraukti didesnį lankytojų skaičių ir plėtoti kultūrinę edukaciją, centrams rekomenduojama teikti paslaugas Kultūros paso programoje bei aktyviai dalyvauti neformaliojo suaugusiųjų švietimo iniciatyvose.
Sklandžiam paslaugų teikimui būtina plati tinklaveika, todėl kultūros centrai raginami stiprinti bendradarbiavimą su valstybinėmis, savivaldybių, švietimo įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis bei individualiais kūrėjais. Ne mažiau svarbus dokumento akcentas – kultūros darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas ir profesionalių specialistų pritraukimas į regionus.
Nuoseklus šių rekomendacijų įgyvendinimas padės kurti stipresnius, atviresnius ir tvaresnius kultūros centrus bei stiprinti jų indėlį į vietos bendruomenių gerovę ir visos Lietuvos kultūrinę raidą.
Kultūros centrų veiklos plėtros rekomendacijos skelbiamos čia.
Lietuvos nacionalinio kultūros centro archyvo nuotrauka
Atnaujinimo data: 2026-10-01
Taip pat skaitykite:
Platforma „ekultūra“ pripažinta geriausiu skaitmeniniu kultūros ir paveldo sprendimu Lietuvoje
Kauno miesto muziejui suteiktas Europos kino kultūros lobio ženklas
Kuriančios savivaldybės: savitos tapatybės išlaikymas ir puoselėjimas sostinės kaimynystėje