Iš Ukrainos parsivežtos pamokos Lietuvos kultūros sektoriui: kodėl krizėms privalome ruoštis nelaukdami karo
Kultūros ministro Luko Alsio ir nacionalinių kultūros įstaigų vadovų iš Ukrainos parsivežta patirtis tampa svarbiu impulsu įvertinti Lietuvos institucijų pasirengimą krizėms ir išgryninti būtiniausius darbus. Sugrįžus iš pafrontės, kur menas, kultūra ir istorinė atmintis veikia kaip gyvybiškai svarbus pasipriešinimo įrankis, tampa akivaizdu, jog šias pamokas būtina pritaikyti ir mūsų šalies kultūros įstaigų veikloje. Pagrindinė iš šios kelionės parsivežta žinia yra aiški: Lietuvos kultūros sektorius ekstremalioms situacijoms privalo ruoštis ne rytoj, o šiandien.
Oficialus palaikymas ir istorinių ryšių stiprinimas
Visą savaitę trukusiam darbo vizitui, kuriame kartu su ministru dalyvavo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) bei Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų vadovai, buvo keliami du pagrindiniai tikslai: išreikšti valstybinį palaikymą Ukrainai ir parsivežti praktinę įstaigų veiklos krizių metu patirtį. Vykdant pirmąją užduotį, Kyjive susitikta su Ukrainos kultūros ministre ir oficialiai patvirtinta, jog Lietuva (antra iš Baltijos valstybių po Estijos) prisijungia prie Ukrainos kultūros paveldo atstatymo fondo.
Dėmesys skirtas ir bendrai Lietuvos bei Ukrainos istorijai. Kyjivo Pečerų lavroje, kur po neseniai įvykusio išpuolio jau atliekami stogų renovacijos darbai, atnaujintos diskusijos dėl galimų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų palaikų paieškų ir identifikavimo. Nors istorinių kapaviečių situacija išlieka miglota, nutarta toliau bendradarbiauti su Ukrainos vyriausybe bei pačia Pečerų lavra dėl galimų istorinių tyrimų. Istorinės sąsajos su Lietuva ir Valdovų rūmais akcentuotos ir lankantis Lvivo kultūros institucijose.
Kultūra pafrontėje – nenutrūkstamas ritmas net ir požemiuose
Antroji, praktinė vizito užduotis buvo skirta institucijų vadovams – perimti Ukrainos kultūros įstaigų patirtį veikiant karo sąlygomis. Dnipre delegacija lankėsi visiškai naujame, prieš kelerius metus pastatytame miesto muziejuje. Jis paliko ypatingą įspūdį, nes atspindi tvirtą vietos poziciją: kultūrinius simbolius privaloma atkurti net ir aidint oro pavojaus sirenoms, nes valstybės gynimas prasideda nuo pamatinių tautos vertybių išsaugojimo.
Dnipre taip pat vertinta Operos ir baleto teatro veikla pavojaus metu. Prisiminta, jog padedant Lietuvai ir Vilniaus miesto savivaldybei, šio teatro slėptuvėje jau įrengta erdvė, leidžianti palaikyti nenutrūkstamą kultūrinį ritmą. Charkive situacija dar įtemptesnė – čia Operos ir baleto teatras dėl nuolatinių grėsmių savo veiklą yra visiškai perkėlęs į požemius, kur įsirengė 200 vietų salę. Būtent su šia įstaiga LNOBT ketina plėtoti itin glaudų bendradarbiavimą.
Charkive išryškėjo ir dar vienas svarbus aspektas – regioninės žiniasklaidos vaidmuo. Radijo stotys, veikiančios visai greta fronto linijos, aktyviai kovoja už proukrainietišką naratyvą ir kasdien tiesiogiai griauna Rusijos dezinformaciją.
Siekiant plėsti pagalbą, susitikimuose su Dnipro ir Charkivo miestų vadovais aptartas Lietuvos paveldo specialistų ir restauratorių bendradarbiavimas. Svarstoma galimybė Lietuvos atstovams vykti į Ukrainą semtis darbo su vertybėmis karo sąlygomis specifikos, o Ukrainos kultūros kūriniai bei specialistai jau yra priimami Lietuvoje.
Vertybinis signalas griaunant propagandą
Lankantis vos dvidešimt kilometrų nuo fronto linijos esančiuose Derhačiuose ir stovint prie sunaikintų kultūros namų, miestelio meras uždavė tiesų klausimą: ar Vakarų politikų vizitai neša realią naudą pačiai Ukrainai? L. Alsio teigimu, atsakymas yra vienareikšmis – nacionalinių įstaigų ir užsienio politikos lyderių atvykimas į padidintos rizikos zonas yra galingas ginklas prieš Rusijos propagandą.
Faktas, kad į fronto liniją atvyksta ne kariškiai, o Vakarų valstybės kultūros ministras, kalbantis apie infrastruktūros atstatymą, siunčia aiškų signalą: Ukraina nėra žlunganti. Tai patvirtina Vakarų suvokimą, kad ukrainiečiai kariauja ne tik dėl savo, bet ir dėl visos Europos laisvės.
Būtini žingsniai stiprinant kultūros įstaigų atsparumą
Apibendrindamas vizitą, kultūros ministras pabrėžia, jog kultūra Ukrainoje suvokiama kaip esminė būtinoji sąlyga, palaikanti žmonių dvasią ir valstybės veiksnumą. Ši patirtis įpareigoja Lietuvos kultūros sektorių nelaukti karo ir krizėms ruoštis dabar.
Ministras L. Alsys pavedė Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui bei Valdovų rūmams, kaip savo sričių lyderiams, per asociacijas susisteminti Ukrainoje išgirstas pamokas. Nors ilgalaikis tikslas išlieka kultūros artefaktų išsaugojimas, trumpalaikis prioritetas – nedelsiant atlikti Lietuvos kultūros įstaigų inventorizaciją. Kiekviena institucija privalo atvirai įsivertinti savo infrastruktūros trūkumus, erdvių tinkamumą, generatorių bei vandens atsargas ir gebėjimą operatyviai persiorientuoti. Tik išsprendus šiuos bazinius poreikius bei sustyguojant vidinius procesus, Lietuvos kultūros sektorius bus realiai pasirengęs bet kokioms ekstremalioms situacijoms, provokacijoms ar stichinėms nelaimėms.
Atnaujinimo data: 2026-09-04
Taip pat skaitykite:
L. Alsys su kino industrijos atstovais tarėsi dėl sektoriaus plėtros
L. Alsys: kultūrinis bendradarbiavimas atveria duris glaudesniems Lietuvos ir Pietų Korėjos ryšiams
Sveikinimas kompozitorei Zitai Bružaitei 60-mečio proga
Atnaujinta Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija