Iki 2030-ųjų – ne mažiau 65 proc. kultūros darbuotojų patobulinę kvalifikaciją: stebimi pirmieji projekto rezultatai
Prieš trejus metus Kultūros ministerija išsikėlė ambicingą tikslą – pasiekti, kad iki 2030 metų ne mažiau kaip 65 proc. visų kultūros sektoriaus darbuotojų patobulintų kvalifikaciją. Šiandien, apžvelgiant rezultatus, galime matyti, kad savo kompetencijas pakėlė jau daugiau nei pusė kultūros įstaigų darbuotojų.
Siekiant, kad kuo daugiau kultūros darbuotojų patobulintų kvalifikaciją buvo įgyvendintas sisteminis kvalifikacijų tobulinimo modelis. Pagal šį modelį bendrosiomis kompetencijomis rūpinasi vienas kompetencijų centras – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Ji atsakinga už kultūros sektoriaus darbuotojų bendrųjų ir vadybinių kompetencijų ugdymą, taip pat bibliotekų darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimą. Profesinėmis kitų kultūros sričių kompetencijomis rūpinasi numatytos atskiros įstaigos – kompetencijų centrai pagal sektorius: muziejų – Lietuvos nacionalinis muziejus, kultūros centrų – Lietuvos nacionalinis kultūros centras, valstybės archyvų – Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba.
Už kultūros darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą atsakingi centrai įgyvendina projektą „Kultūros sektoriaus bendrųjų, vadybinių ir profesinių kompetencijų tobulinimas“, kuris pasiekė savo pirmojo etapo finišą.
Projekto statistika rodo, kad kone dvigubai viršyti numatyti rodikliai, ypač praėjusių metų ir šiemet. Iš viso mokymuose dalyvavo beveik 9700 kultūros organizacijų atstovų iš 67 šalies miestų ir miestelių ir 305 organizacijų. Bendras mokymų vertinimas sudaro 9,3 balo. Rekordas, per kiek laiko užsipildė registracija į mokymus, buvo 3 minutės. Iš viso savo kompetencijas pakėlė daugiau nei pusė kultūros įstaigų darbuotojų.
„Apžvelgdama trejų metų įdirbį, norėčiau išskirti kelias pagrindines šio projekto stiprybes, kurios turi ir turės ateityje ryškų poveikį mūsų bendruomenei, o per mus ir visuomenei, kuri naudojasi kultūros įstaigų paslaugomis. Matydami projekto rezultatus, galime daryti prielaidą, kad per šiuos metus mokymosi kultūra organizacijose įsitvirtino, dažnu atveju tapo labai natūraliu, savaiminiu dalyku, o kultūros darbuotojai ėmė matyti realią kompetencijų kėlimo vertę. Mūsų mokymų stiprybė – projekto komandos ir besimokančiųjų požiūris į juos. Mokymus organizavome ir mokėmės ne dėl „paukštuko“. Siūlėme kokybę, aktualumą ir realią naudą. Mokymai nebuvo atsitiktiniai ar padriki. Rinkomės rizikingą, bet įdomų eksperimentų kelią, siūlėme ne tik temų, bet ir formų įvairovę. Taip pat sukūrėme tinklaveikos platformą tarp organizacijų – telkiame kultūros bendruomenę ir kuriame pokytį“, – kalbėjo Lietuvos nacionalinės bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė.
Kultūros sektoriaus kompetencijų ugdymas apėmė įvairias kryptis ir formas: tiek gyvus, tiek nuotolinius mokymus, hakatonus, kūrybiškumo forumus, pažintinius vizitus, konferencijas, testų platformą, tinklaveikos renginius. Lietuvos nacionalinė biblioteka sukūrė Kompetencijų biblioteką – nuotolinę e. mokymų aplinką, kurioje kultūros darbuotojai gali mokytis sau patogiu laiku, patogiu tempu ir patogioje vietoje. Lietuvos nacionalinis muziejus įgyvendina centralizuotą nacionalinių ir valstybinių muziejų profesionalams skirtą muziejinių kompetencijų ugdymo programą „Marta“.
Kultūros sektoriaus darbuotojų kompetencijų tobulinimas įtvirtintas Kultūros politikos pagrindų įstatyme. Jis taikomas visiems kultūros sektoriaus darbuotojams: dirbantiems tiek viešose, tiek privačiose kultūros įstaigose, taip pat kultūros srityje veikiantiesiems individualiai.
Projektą „Kultūros sektoriaus bendrųjų, vadybinių ir profesinių kompetencijų tobulinimas“ finansuoja Kultūros ministerija pagal 2021–2030 metų Kultūros ministerijos kultūros ir kūrybingumo plėtros programos pažangos priemonę „Aukštos meninės vertės, įvairaus ir įtraukaus kultūros turinio prieinamumo didinimas“.
Nuotraukoje akimirka iš renginio „Kompetencijų projektas: vakar, šiandien, rytoj“.
Nuotr. Vygaudas Juozaitis (Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)