Esminiai Kultūros ministerijos darbai per XX Vyriausybės kadenciją: stiprintas valstybės atsparumas, kultūros prieinamumas ir tarptautinis matomumas
Baigiantis XX Vyriausybės kadencijai, Kultūros ministerija apibendrina strateginės reikšmės darbus, kurie prisidėjo prie valstybės atsparumo stiprinimo, kultūros sistemos modernizavimo ir didesnio kultūros prieinamumo visuomenei. Per šį laikotarpį įgyvendinti sprendimai apėmė nacionalinio saugumo stiprinimą, kultūros paveldo apsaugą, skaitmeninę transformaciją, kultūrinę edukaciją ir Lietuvos kultūros tarptautinio matomumo didinimą.
„Šis laikotarpis reikalavo ypatingo susitelkimo reaguojant į globalius iššūkius, todėl matėme prasmę kultūrą aktyviai integruoti į valstybės saugumo ir visuomenės atsparumo architektūrą. Kultūra nėra tik pavieniai projektai ar renginiai – tai mūsų tapatybės ir valstybingumo šerdis. Didžiuojuosi, kad pavyko užtikrinti didesnį kultūros prieinamumą jauniausiems šalies piliečiams, pasirūpinti nacionalinio paveldo apsauga krizių metu, modernizuoti kultūros infrastruktūrą ir dar plačiau atverti duris Lietuvos kūrėjams pasaulyje. Tai kryptingi žingsniai, kuriais visapusiškai stiprinome valstybę“, – sako Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė.
Vienu svarbiausių kadencijos prioritetų tapo kultūros indėlis į nacionalinį saugumą ir visuomenės atsparumą. Įdiegta specialioji programa informacinėms grėsmėms mažinti ir visuomenės atsparumui stiprinti, o Medijų rėmimo fondui skirta 555 tūkst. eurų tiriamosios žurnalistikos, regioninės ir tautinių mažumų žiniasklaidos projektams. Taip pat pradėtas rengti nacionalinis kovos su dezinformacija planas, atliktas informacinio atsparumo sistemos vertinimas bei užtikrintas propagandinių Rusijos radijo stočių signalų blokavimas.
Vienas reikšmingiausių pasiekimų – kultūros sektoriaus skaitmeninė transformacija. Užbaigtas beveik 30 mln. eurų vertės kultūros išteklių skaitmeninimo projektas, o visuomenei atverta platforma „ekultūra“, kurioje prieinama daugiau kaip 550 tūkst. kultūros objektų, įskaitant skaitmenizuotą nekilnojamąjį kultūros paveldą. Taip pat modernizuotos pagrindinės kultūros paveldo informacinės sistemos, o Lietuva tapo Europos Komisijos Kalbos technologijų aljanso (ALT-EDIC) steigėja, siekdama stiprinti lietuvių kalbos pozicijas dirbtinio intelekto ir skaitmeninių technologijų srityje.
Reikšmingai plėstas ir kultūros prieinamumas. Nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. Kultūros paso programa bus išplėsta ir priešmokyklinio ugdymo vaikams – šiam sprendimui papildomai skirta beveik 1,2 mln. eurų. Tai leis dar ankstesniame amžiuje ugdyti vaikų kultūrines kompetencijas ir plėsti jų dalyvavimą kultūrinėse veiklose visoje Lietuvoje.
Svarbus dėmesys skirtas ir užsieniečių integracijai. Pradėti įgyvendinti du Europos Sąjungos finansuojami projektai, kurių bendra vertė siekia 5,5 mln. eurų. Jų metu bus sukurta centralizuota lietuvių kalbos mokymų sistema, o nemokamus lietuvių kalbos ir sociokultūrinių žinių kursus baigs 6 300 trečiųjų šalių piliečių, taip sudarant palankesnes sąlygas jų integracijai į visuomenę ir darbo rinką.
Itin didelis dėmesys skirtas kultūros paveldo apsaugai krizių ir mobilizacijos atvejais. Patvirtintas Kultūros ministerijos mobilizacijos planas, kuriame pirmą kartą sistemiškai numatyti kultūros vertybių apsaugos ir išsaugojimo veiksmai ekstremaliųjų situacijų metu. Taip reikšmingai sustiprintas valstybės pasirengimas apsaugoti nacionalinį kultūros paveldą galimų grėsmių akivaizdoje.
Reikšmingas dėmesys per kadenciją skirtas ir atviresniam kultūros politikos formavimui bei dialogui su kultūros bendruomene. Kultūros ministerija inicijavo Nacionalinės kultūros darbotvarkės 2026–2040 m. rengimą, organizavo Nacionaliniam kultūros politikos forumui skirtas aštuonias sektorines diskusijas, subūrusias įvairių kultūros sričių atstovus aptarti svarbiausius sektoriaus iššūkius ir ateities kryptis.
Rengiantis naujos redakcijos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo įgyvendinimui, visose Lietuvos apskrityse surengta 12 konsultacijų su savivaldybių, kultūros paveldo specialistų ir kitų institucijų atstovais. Taip siekta užtikrinti, kad esminiai kultūros politikos sprendimai būtų rengiami bendradarbiaujant su sektoriumi, o pokyčiai būtų įgyvendinami sklandžiai ir nuosekliai.
Tarptautinėje erdvėje sustiprintas Lietuvos kultūros matomumas ir diplomatija. Parengta Lietuvos metų Vokietijoje 2027–2028 m. programa, užtikrintas Lietuvos kultūros sezono Italijoje įgyvendinimas, Japonijoje surengta M. K. Čiurlionio tarptautinė paroda. Taip pat tęsiamas pasirengimas Lietuvos kandidatūrai į UNESCO Pasaulio paveldo komitetą, stiprinant šalies tarptautines pozicijas kultūros srityje.
Per XX Vyriausybės kadenciją kultūros politika buvo nuosekliai siejama su valstybės atsparumo stiprinimu, viešųjų paslaugų modernizavimu ir ilgalaike sektoriaus plėtra. Įgyvendinti sprendimai sudaro tvirtą pagrindą tolesnei Lietuvos kultūros politikos raidai, stipresniam kultūros vaidmeniui valstybės gyvenime ir platesniam jos prieinamumui visuomenei.
Atnaujinimo data: 2026-06-23
Taip pat skaitykite:
Vyriausybė suteikė tris nacionalinių mecenatų vardus
Paskelbtas konkursas vadovauti Valstybiniam jaunimo teatrui
Palangos vasaros skaitykloje surengta 60-ojo sezono atidarymo šventė