EBPO tyrimas rodo didelį Lietuvos ir jos regionų kultūros ir kūrybinio sektoriaus potencialą
Pristatyta tyrimo „Kultūra ir kūrybinė ekonomika Lietuvoje bei Klaipėdos, Neringos ir Palangos savivaldybėse“ ataskaita. Lietuva pirmą kartą prisijungė prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir Europos Komisijos projekto „Kultūra, kūrybiniai sektoriai ir vietos plėtra“. Dalį projekto kaštų padengė Europos Komisija, dalį – Kultūros ministerija ir projekte dalyvavusios savivaldybės.
„Dalyvavimas šiame tarptautiniame projekte mums yra itin reikšmingas, nes kultūros ir kūrybinių industrijų sektorius pastaraisiais metais tapo vienu didžiausių mūsų šalies darbdavių ir vienu sparčiausiai augančių ekonomikos sektorių, reikšmingai prisidedančių prie Lietuvos ekonomikos augimo. Neabejotinas šio sektoriaus variklis yra kūrybiškumas. Technologijos keičia mūsų elgesį, darbo pobūdį, taip pat valstybių konkurencingumą. Todėl labai svarbu sukurti tokią aplinką, kuri šiam sektoriui padėtų tapti dar konkurencingesniam bei kuriančiam naujas darbo ir užimtumo galimybes“, – sako kultūros viceministras Albinas Vilčinskas.
Tyrimo duomenimis, Lietuvoje užfiksuotas didžiausias kultūros ir kūrybinio sektoriaus augimas tarp EBPO šalių: 2011–2018 m. Lietuvoje jis išaugo 132 proc., palyginti su 18 proc. vidurkiu kitose EBPO šalyse. Sektoriaus indėlis į bendrąjį vidaus produktą šiuo laikotarpiu Lietuvoje taip pat didėjo sparčiausiai – 58,4 proc., taigi augimo tempas daugiau nei penkis kartus viršijo EBPO vidurkį (11,4 proc.). Nuo 2011 m. iki 2020 m. užimtumas kultūros ir kūrybiniame sektoriuje išaugo 18,2 proc. ir sudarė 4 proc. viso užimtumo.
Tyrime analizuojama, kaip kultūros ir kūrybinis sektorius gali būti panaudotas skatinant vietos plėtrą, įvairinant ekonomiką, stiprinant teritorijos patrauklumą. Taip pat pateikiamos rekomendacijos ir tarptautiniai pavyzdžiai, kaip remti kūrybinių sektorių plėtrą, stiprinti sinergiją tarp kūrybinių industrijų, kultūros ir turizmo bei kitų tradicinių ekonomikos sektorių.
Tyrimo ataskaitoje publikuoti duomenys apie kūrybinės ekonomikos veiklos rezultatus Lietuvoje iki 2021 m., daugiausiai dėmesio skiriant Klaipėdos, Palangos ir Neringos savivaldybėms. Kreipiamas dėmesys į kūrybinės ekonomikos būklę ir raidos tendencijas Lietuvoje ir minėtose Klaipėdos apskrities savivaldybėse, kūrybinio sektoriaus verslų dinamiką, darbo rinkos raidos tendencijas, dalyvavimo kultūroje mastą, išskiriant pasirinktus Klaipėdos, Palangos ir Neringos muziejus, viešojo ir privataus finansavimo galimybes bei perspektyvas Lietuvoje.
Pastebima, kad šiame regione – įdomus sėkmingo tarpsektorinio bendradarbiavimo pavyzdys – meno rezidencijos. Jų plėtra, ypač Neringoje ir Palangoje, gali padėti sumažinti vietos kultūrinio gyvenimo sezoniškumą.
Pažymima, kad nuo 2017 metų kūrybinio sektoriaus pažangos tempas pranoko daugelį kitų Lietuvos ekonomikos sektorių. Nors ekonominiai rodikliai rodo, kad Klaipėdos apskritis yra mažiau ekonomiškai dinamiška nei Vilniaus ir Kauno, tačiau ji pasižymi ir didesniu atsparumu ekonominiams sukrėtimams, ir palyginti sparčiu ekonomikos augimu.
Ataskaitoje akcentuojama, kad Klaipėdos regionas naudojasi įvairiapusiška kultūros infrastruktūra ir demonstruoja stiprius į kultūrą orientuotos plėtros planavimo gebėjimus.
EBPO projektas „Kultūra, kūrybiniai sektoriai ir vietos plėtra“ taip pat turėtų paskatinti Klaipėdos, Palangos ir Neringos savivaldybes bendradarbiauti su kitų šalių regionais.
Tyrimui padėjus apžvelgti kultūros ir kūrybinio sektoriaus padėtį ir potencialą augti Klaipėdoje, Palangoje, Neringoje ir visoje Lietuvoje, Kultūros ministerija šiomis įžvalgomis remsis kurdama naujų sektoriaus finansavimo kvietimų strategiją.
Pauliaus Peleckio / BNS nuotrauka
Atnaujinimo data: 2023-02-10
Taip pat skaitykite:
Paskelbtas konkursas vadovauti Lietuvos nacionalinei filharmonijai
Laukiama paraiškų Jotvingių ir Jaunojo jotvingio premijoms
Kultūros pasui pasiūlyta beveik 1 900 edukacinių veiklų
Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo projektams paskirstyta 70 tūkst. eurų