Kultūros politikos forumas subūrė sektorių atviram dialogui apie jo stiprinimą

Antradienį Kauno apskrities viešojoje Ąžuolyno bibliotekoje vykęs Kultūros politikos forumas subūrė valstybinių ir nevyriausybinių kultūros įstaigų, savivaldos bei kitus plataus sektoriaus atstovus diskusijai apie strateginius srities pokyčius. Renginį sveikinimo žodžiu atidarė Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

Kultūros ministras Lukas Alsys savo pranešime akcentavo fundamentalią kultūros reikšmę valstybei. „Kultūra nėra tik priedas prie valstybės – tai mūsų visuomenės pamatai, padedantys suprasti, kas mes esame, kas mus sieja ir kodėl esame viena bendruomenė. Tiek stiprinant šalies atsparumą, tiek puoselėjant tapatybę, viskas prasideda nuo pirmosios parodos, perskaitytos knygos ar pamatyto spektaklio. Kultūros ministerija turi būti ne šalia kultūros lauko ir ne už jo, o veikti išvien su visu sektoriumi. Tai nėra vien gražus principas, tai – būtina sąlyga bendriems pokyčiams“, – kalbėjo L. Alsys.

Ministras pažymėjo, kad tiek sau, tiek savo komandai ir organizacijai iškėlė ambicingus, bet įgyvendinamus tikslus ir prioritetus. Tai – didesnis kultūros sektoriaus biudžetas, nuoseklus atlyginimų didinimas, visokeriopas sektoriaus atsparumas ir kova su dezinformacija. „Siekiame rezultatyvumo ir efektyvumo ir pradedame nuo savęs“, – pabrėžė jis.

Siekiant šių strateginių tikslų, ministro teigimu, bus ieškoma naujų tvarių veiklos bei finansavimo modelių, apimančių papildomų investicijų pritraukimo mechanizmus, menininko statuso įtvirtinimą, naujų bendradarbiavimo formatų su profesionaliu ir nevyriausybiniu sektoriumi kūrimą.

Kultūros vadybininko, laidų vedėjo Julijaus Grickevičiaus moderuoto forumo metu Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė dr. Kristina Mažeikaitė pristatė Lietuvos kultūros žemėlapio duomenis, liudijančius nuoseklų renginių ir kitų veiklų augimą regionuose – 2025 metais didmiesčiuose registruotos kultūros įstaigos jau daugiau nei pusę savo veiklų įgyvendino už Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos ribų. Kultūros paveldo vadybos ekspertas Robertas Motuzas apžvelgė informacinių sistemų transformaciją ir pristatė kuriamą portalą „iPaveldas“, leisiantį skaitmenizuoti procesus bei reikšmingai sumažinti administracinę naštą.

Lietuvos kino centro direktorius Laimonas Ubavičius dalijosi šalies sėkmės istorijomis, pabrėždamas, kad kinas valstybei yra grąžą nešanti investicija, o ne tiesiog išlaidų eilutė. Lietuvos kultūros centrų asociacijos viceprezidentė Virginija Naudžiūtė kalbėjo apie kultūros centrų transformaciją: perėjimą nuo tradicinių paslaugų teikimo prie aktyvaus vietos bendruomenių telkimo ir kultūrinės ekosistemos bendrakūrybos. Asociacijos „Kultūros savivaldos kolegija“ kanclerė Vida Saukalienė išryškino savivaldos, kaip savarankiškos kultūros politikos formuotojos, vaidmenį ir akcentavo, jog sėkmingas įstaigų bendradarbiavimas pirmiausia remiasi stipriais žmogiškaisiais ryšiais.

Forumo pranešimų dalį užbaigė Klaipėdos jaunimo teatro direktorius Tomas Jankauskas, aptaręs nepriklausomų kūrėjų atrandamas galimybes ir praktinius iššūkius konkuruojant su valstybiniais teatrais.

Renginys taip pat tapo svarbia platforma apibendrinti dešimties anksčiau Kultūros ministerijos surengtų sektorinių diskusijų įžvalgas. Atskiri susitikimai buvo skirti kultūros centrams ir savivaldybių kultūros įstaigoms, atminties institucijoms, kultūros ir kūrybinėms industrijoms, profesionalaus meno kūrėjams, valstybinėms ir nevyriausybinėms kultūros organizacijoms, medijoms ir žiniasklaidai, materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo sričiai, tautinėms bendrijoms bei diasporai. Juose aprėptas itin platus temų spektras – nuo kūrėjų socialinių garantijų, organizacijų finansinio tvarumo ar paveldo apsaugos ekstremaliųjų situacijų atvejais iki dirbtinio intelekto iššūkių žiniasklaidoje bei archyvuose, tautinių mažumų politikos ir integracijos. Remiantis per šiuos susitikimus sukaupta medžiaga, forume aptartos galimos iššūkių sprendimo kryptys ir tolesni kultūros politikos formavimo žingsniai.

Praktinį šių idėjų įgyvendinimą ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą skatino renginį užbaigusi kultūros organizacijų kontaktų mugė, tapusi erdve megzti naujus profesinius ryšius. Simboliška, jog forumo darbas bei atviras dialogas įprasmino šiandien šalyje minimą Kultūros dieną ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metines.

Laimos Penek / LRVK  nuotrauka

Atnaujinimo data: 2026-09-22

Taip pat skaitykite:

Konferencijoje apie visuotinę gynybą – dėmesys kultūrai kaip esminei valstybės atsparumo sąlygai

Rugsėjo 22 d. Kaune vyks Kultūros politikos forumas: kviečiame stebėti tiesiogiai

Kultūros ministerijoje – pokalbis apie paveldo ateitį su prof. Rodney Harrisonu

Kviečiame paminėti Lietuvos žydų genocido atminimo dieną

Šilutės kultūros centrui įteikta Kultūros ministerijos premija