Tautinės mažumos

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kultūros ministerijso nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 1469, Kultūros ministerija formuoja valstybės politiką tautinių mažumų srityje.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 492 ,,Dėl Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatų ir administracijos struktūros patvirtinimo“ buvo įsteigtas Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga, dalyvaujanti formuojant ir įgyvendinanti tautinių mažumų politiką.  Išsamesnę informaciją apie departamento vykdomas veiklas galima rasti svetainėje http://tmde.lrv.lt/.

Tautinės mažumos Lietuvoje

2001 m. balandžio 6 d. Visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis Lietuvoje esama 115 skirtingų tautybių atstovų. Asmenys, priklausantys tautinėms mažumoms, Lietuvoje sudaro apie 16,5 proc. visų šalies gyventojų. Daugiausia ne lietuvių tautybės žmonių gyvena Rytų ir Pietryčių Lietuvos savivaldybėse, Vilniuje, Klaipėdoje, Visagine ir kituose didžiuosiuose miestuose.

Gyventojų tautinė sudėtis, 1989 - 2001*

 

Gyventojų skaičius, tūkstančiais

Procentais, palyginus su visų gyventojų skaičiumi

 

1989

2001

1989

2001

Iš viso

3674,8

3700,8

100,0

100,0

Lietuviai

2924,3

2907,2

79,6

83,5

Lenkai

258,0

234,9

7,0

6,7

Rusai

344,5

219,7

9,4

6,3

Baltarusiai

63,2

42,8

1,7

1,2

Ukrainiečiai

44,8

22,4

1,2

0,7

Žydai

12,4

4,9

0,3

0,1

Vokiečiai

2,0

3,2

0,1

0,09

Totoriai

5,2

3,2

0,2

0,09

Latviai

4,2

2,9

0,1

0,08

Romai

2,7

2,5

0,1

0,07

Armėnai

1,6

1,4

0,09

0,04

Kitų tautybių

15,5

6,1

0,4

0,18

Nenurodė

-

32,9

-

0,94

*Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenys

Aktyvią kultūrinę veiklą Lietuvoje vykdo apie 300 tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų. Nevyriausybines organizacijas yra įsteigę armėnų, azerbaidžaniečių, baltarusių, bulgarų, čečėnų, estų, graikų, karaimų, latvių, lenkų, romų, rumunų, rusų, totorių, ukrainiečių, uzbekų, vengrų, vokiečių, žydų bei kitoms tautinėms mažumoms priklausantys asmenys. Tai kultūros, švietimo, profesinės ir kitos organizacijos, kurių švietimo ir kultūriniai projektai yra remiami iš valstybės biudžeto.

Tenkinant Lietuvos tautinių mažumų kultūrinius ir švietimo poreikius, įsteigti keli tautinių mažumų visuomeninės veiklos centrai – Tautinių bendrijų namai Vilniuje (1991 m.), Kauno įvairių tautų kultūrų centras (2004 m.), Romų visuomenės centras (2001 m.), Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras (2007 m.).

Švietimas

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus šalyje gyvenančioms tautinėms mažumoms garantuojama teisė turėti valstybines ar valstybės remiamas ikimokyklines įstaigas, bendrojo lavinimo mokyklas ir pamokas gimtąja kalba. Negausioms ir nekompaktiškai gyvenančioms tautinėms grupėms gimtajai kalbai išmokti ir tobulinti valstybinėse bendrojo lavinimo mokyklose gali būti steigiamos klasės bei fakultatyvai, taip pat sekmadieninės mokyklos.

Mokyklos tautinių mažumų kalbomis įsikūrusios vietovėse, kuriose gausiai ir kompaktiškai gyvena tautinės mažumos. 2009-2010 metų duomenimis Lietuvoje veikė 153 bendrojo lavinimo mokyklos, kuriose ugdymo procesas vyksta viena ar keliomis tautinių mažumų/užsienio kalbomis (62 lenkų, 36 rusų, 1 baltarusių, 16 lietuvių ir lenkų, 21 lietuvių ir rusų, 11 rusų ir lenkų, 6 lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis).

Negausioms ir nekompaktiškai gyvenančioms tautinėms mažumoms gimtajai kalbai išmokti arba tobulinti valstybinėse bendrojo lavinimo mokyklose gali būti organizuojamas papildomas ugdymas, steigiamos šeštadieninės/sekmadieninės mokyklos. Lietuvoje gyvenantys armėnai, baltarusiai, graikai, karaimai, latviai, lenkai, rusai, totoriai, ukrainiečiai, vokiečiai, žydai yra įsteigę šeštadienines/sekmadienines mokyklas, kurių dabar yra apie 40. Jose mokoma gimtosios kalbos, supažindinama su tautine kultūra ir tradicijomis, istorija bei kultūros paveldu.

Visuomenės informavimo priemonės.

Šalyje leidžiami periodiniai leidiniai ir žurnalai rusų, lenkų bei jidiš kalbomis. Lietuvos totoriai leidžia laikraštį „Lietuvos totoriai” lietuvių, rusų, lenkų kalbomis, Lietuvos žydai - “Lietuvos Jeruzalė”.

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija transliuoja įvairios trukmės informacines laidas tautinėms mažumoms (rusų, baltarusių, lenkų, jidiš, ukrainiečių kalbomis).

Nuo 2008 m. aktuali informacija rusų kalba viešinama internetiniame dienraštyje http://ru.delfi.lt/ , nuo 2012 m. – lenkų kalba http://pl.delfi.lt/

Leidžiamas dienraštis lenkų kalba - ,,Kurier Wileński‘‘ (,,Vilniaus kurjeris‘‘); http://kurierwilenski.lt/ (lenkų kalba).

"Литовский курьер" (,,Lietuvos kurjeris“) http://www.kurier.lt/ (rusų kalba), ,,Oбзop“ (,,Obzor“), ,,Экспресc неделя'' (,,Ekspress nedelia“, ,,Республика“ (,,Respublika“) – savaitraščiai rusakalbiams; Visagine publikuojami savaitraščiai rusų kalba ,,Sugardas“, ,,V každyj dom“.

www.runet.lt – informacinis tinklalapis rusakalbiams.

Lietuvoje leidžiamas biuletenis ,,Tautinių bendrijų naujienos'' skirtas visoms Lietuvoje gyvenančioms tautinėms mažumoms.

Viešųjų įstaigų veiklos ataskaitos

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-10-10