Skip to main content

Baltijos regiono šalių bendradarbiavimas

BALTIJOS KULTŪROS FONDAS

Baltic Culture Fund Logo.jpg

Nuo 2019 m. Baltijos kultūros fondo lėšos pradedamos skirti jungtiniams Latvijos, Lietuvos ir Estijos kultūros projektams finansuoti. 2018 m. liepos 8 d. įsteigto Baltijos kultūros fondo tikslas – skatinti Baltijos šalių kultūrinį bendradarbiavimą ir stiprinti Estijos, Latvijos ir Lietuvos kultūros tarptautiškumą per bendrus kultūros projektus ir renginius.
Baltijos kultūros fondo įstatai, paraiškų teikimo tvarka ir fondo logotipas pateikiami programos tinklalapyje adresu http://www.kkf.lv/index/par-vkkf/baltijas-kult%C5%ABras-fonds/
Fondo darbo kalba – anglų kalba.
Daugiau informacijos čia.
 

BALTIJOS MINISTRŲ TARYBA / BALTIJOS KULTŪROS KOMITETAS
Baltijos Ministrų Taryba – tarpvyriausybinio bendradarbiavimo tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos  formatas, įkurtas 1994 m. birželio 13 d. Baltijos Ministrų Taryba užtikrina bendradarbiavimo koordinavimą ir tęstinumą.
Trišaliam bendradarbiavimui kultūros srityje koordinuoti veikia trišalis Kultūros ministerijų vyresniųjų pareigūnų Baltijos šalių kultūros komitetas, kuris kasmet renkasi aptarti bendradarbiavimo aktualijų. Kas ketverius metus atnaujinama ir pasirašoma kultūrinio bendradarbiavimo programa. Lietuvos kultūros ministerijos, Latvijos kultūros ministerijos ir Estijos kultūros ministerijos bendradarbiavimo programa kultūros srityje 2023-2026 m.
 

ŠIAURĖS IR BALTIJOS ŠALIŲ KULTŪROS MOBILUMO PROGRAMA 


 

Šiaurės ir Baltijos šalių kultūros mobilumo programa pradėta 2009 m. Šiaurės ministrų tarybos ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos kultūros ministerijų iniciatyva. Programą finansuoja Šiaurės ministrų taryba ir Lietuvos, Latvijos ir Estijos kultūros ministerijos. Programoje gali dalyvauti Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Šiaurės šalių – Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Grenlandijos, Farerų ir Alandų salų – menininkai, kultūros profesionalai ir kultūros organizacijos.

Programa teikia finansinę paramą trijuose moduliuose:
Menininkų mobilumo (pareiškėjai – fiziniai asmenys, menininkai, kuratoriai, prodiuseriai, literatūros vertėjai, kultūros redaktoriai, tyrėjai);
Bendradarbiavimo tinklų (pareiškėjai – fiziniai asmenys, grupės, organizacijos ir įstaigos);
Meno rezidencijų (pareiškėjai – organizacijos).

Programą administruoja Šiaurės šalių kultūros centras (Nordic Culture Point), įsikūręs Helsinkyje, Suomijoje.
Informacinis atstovas šiai programai Lietuvoje – Šiaurės ministrų tarybos biuras Vilniuje.

Patvirtintas Šiaurės ir Baltijos šalių kultūros mobilumo programos logotipas
Kitos Šiaurės ministrų tarybos programos kultūros srityje
 

ŠVEDIJOS-LIETUVOS BENDRADARBIAVIMO FONDAS
Švedijos ir Lietuvos bendradarbiavimo fondas remia projektus, skatinančius dvišalių santykių plėtrą tarp valstybių. Tikslas - stiprinti, plėsti, atnaujinti ir įvairinti Švedijos ir Lietuvos santykius.
Švedijos ir Lietuvos bendradarbiavimo fondas remia perspektyvių idėjų plėtrą ir naujų projektų pradinius etapus su aiškia plėtros perspektyva. Ypatingas dėmesys skiriamas jaunimo mainams ir bendradarbiavimui kuriant tinklus, siekiant skatinti socialinę sanglaudą, kūrybiškumą, inovacijas ir naujų įmonių kūrimąsi. Laukiamos paraiškos dėl paramos kelionės išlaidoms ir projektų, stiprinančių jaunimo tinklus, įgyvendinimui.
LRV 2019 m. balandžio 30 d. nutarimas Nr. 424 „Dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo Švedijos ir Lietuvos bendradarbiavimo fondo veikloje ir įgaliojimų suteikimo N. Germanui“
 

EUROPOS SĄJUNGOS BALTIJOS JŪROS REGIONO STRATEGIJOS POLITIKOS SRITIS „KULTŪRA“
ES Baltijos jūros regiono strategija (ES BJRS) buvo pirmoji 2009 m. Europos Komisijos priimta ir Europos Vadovų Tarybos patvirtinta ES makroregioninė strategija. Jos tikslas – stiprinti  ES valstybių, supančių Baltijos jūrą, bendradarbiavimą. Strategiją įgyvendina 8 ES valstybės narės (Estija, Danija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Suomija, Švedija, Vokietija).  Nors ES BJRS yra vidinė ES strategija ir skirta jos narėms, tačiau į Strategijos įgyvendinimą siekiama įtraukti ir Sąjungai nepriklausančias valstybes - Islandiją, Norvegiją -  bendro intereso veiksmų ir projektų srityse. Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis, kurios nėra ES valstybės narės, yra ypač svarbus vykdant su Baltijos jūros tarša ir transporto infrastruktūros plėtra susijusius regiono projektus. Pažymėtina, kad dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir Baltarusijos įsitraukimo bendradarbiavimas su Rusija ir Baltarusija ESBJRS formate yra suspenduotas.

Įgyvendinant ES BJRS yra  siekiama trijų pagrindinių tikslų: 1) apsaugoti jūrą; 2) sujungti regioną; 3) didinti regiono gerovę.

Pagrindinis dokumentas, nubrėžiantis ES BJRS įgyvendinimo gaires, yra Veiksmų planas. Jame išdėstyti ES BJRS tikslai, Strategijos įgyvendinimo institucinė struktūra ir atsakomybės, taip pat aprašyta 14 politikos sričių. Veiksmų planas yra  reguliariai atnaujinamas. Paskutinį kartą tai padaryta 2021 m. vasarį. Naujasis veiksmų planas atspindi strateginę ES darbotvarkę 2019-2024 m. (piliečių ir laisvių apsauga, stiprios ir gyvybingos ekonominės bazės plėtojimas, poveikį klimatui neutralizuojančios, žalios, teisingos ir socialinės Europos kūrimas, Europos interesų ir vertybių propagavimas pasaulinėje arenoje), ypatingas dėmesys jame skiriamas žaliajai transformacijai ir lyčių lygybei. Strategija apima šias politikos sritis: maistinės medžiagos, pavojingos medžiagos, bioekonomika, saugi laivyba, jūrinis saugumas, saugumas, transportas, energetika, turizmas, kultūra, inovacijos, sveikata, švietimas, teritorijų planavimas.

ESBJRS projektai yra įgyvendinami juos finansuojant iš jau egzistuojančių šaltinių. Tam naudojami esami Europos Sąjungos fondai ir programos, pavyzdžiui, Europos Sąjungos struktūrinė parama, taip pat nacionalinės, regioninės, tarptautinių institucijų lėšos ir privatus kapitalas. Taigi ES BJRS  įkūnija palyginti naują makroregioninio bendradarbiavimo koncepciją, t. y. veiksmingesnį egzistuojančių finansinių išteklių koordinavimą ir naudojimą. Be to, tikimasi, kad Strategija padės veiksmingiau išnaudoti ES finansinių priemonių teikiamas galimybes siekiant maksimalios sinergijos.

Politikos sritis „Kultūra“:

2013 m. Šlėzvigo-Holšteino žemės teisingumo, kultūros ir Europos reikalų ministerijos (Vokietija) ir Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos iniciatyva, įvertinus kultūrą kaip darnios plėtros skatinimo priemonę, ESBJRS veiksmų planas papildytas dar viena politikos sritimi „Kultūra“ (PA Culture). Ši politikos sritis atstovaujama ir atnaujintame veiksmų plane. Jos tikslas – pagerinti regiono bendradarbiavimą per kultūrą, sujungti žmones ir didinti regiono konkurencingumą. Šių tikslų siekiama įgyvendinant tris veiksmus:

  • Skatinant Baltijos jūros regiono kūrybinių industrijų sektorių ir kūrybišką verslumą;
  • Skatinant Baltijos jūros regiono kultūrą, kultūrų įvairovę ir europines vertybes, naudojant kultūrą tvariam vystymuisi;
  • Saugant Baltijos jūros regiono kultūrinį paveldą, stiprinant regioninį identitetą.

Bendrai šios srities tikslų įgyvendinimą koordinuoja Valdymo grupė (Steering Group), jos koordinatoriai – Vokietijos ir Lenkijos atstovai. Veiksmai įgyvendinami vykdant įvairias veiklas – pavyzdines iniciatyvas (vad. flagships), projektus, programas ir kt.
Projektų finansavimo galimybės:


BALTIJOS JŪROS VALSTYBIŲ TARYBA
Baltijos jūros valstybių taryba, BJVT (Council of the Baltic Sea States, CBSS), įsteigta 1992 m. ir apima visas tarpvyriausybinio bendradarbiavimo Baltijos regione sritis (išskyrus gynybos klausimus). Tarybą sudaro 10 Baltijos jūros regiono valstybių (Danija, Estija, Islandija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Norvegija, Suomija, Švedija, Vokietija) ir Europos Komisija. Taryba nustato politinius tikslus, formuoja veiksmų planus, inicijuoja projektus ir veikia kaip idėjų mainų forumas aktualiais Baltijos regionui klausimais.
Regiono kultūros bendradarbiavimo klausimai yra svarstomi Baltijos jūros valstybių kultūros ministrų konferencijose ir kultūros ministerijų vyresniųjų pareigūnų darbo grupės posėdžiuose. Nacionalinis koordinatorius – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Kultūros srityje veikia:


ŠIAURĖS MATMENS KULTŪROS PARTNERYSTĖ
Šiaurės matmens kultūros partnerystė (The Northern Dimension Partnership on Culture, NDPC) – įkurta 2010 m., partnerystės memorandumą pasirašė Lietuva, Latvija, Estija, Danija, Norvegija, Islandija, Suomija, Švedija, Vokietija, Lenkija, Rusija ir Europos Komisija. Šiuo metu Rusijos dalyvavimas partnerystės veiklose yra suspenduotas. Partnerystės tikslas – bendradarbiavimas kultūros ir kūrybinių industrijų srityje sukuriant platformą dialogui ir gerosios praktikos mainams, kultūros ir kūrybinių industrijų ir kultūra grindžiamų inovacijų politikos skatinimui šalyse narėse, tarpsektoriniam bendradarbiavimui, Šiaurės matmens regiono šiose srityse tyrimams.
Partnerystės veiklą koordinuoja valdymo komitetas (Steering Committee), kuriame dalyvauja šalių narių atstovai. Nacionalinis koordinatorius – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Atnaujinimo data: 2023-12-22