Neformalus kultūros ir audiovizualinių reikalų ministrų susitikimas, 2013 spalio 1-2 d.

Kaip efektyviausiai ir siekiant apčiuopiamų rezultatų išnaudoti socialinį ir ekonominį kultūros ir kūrybos sektorių potencialą, kokiu būdu integruoti kultūrą į kitas viešosios politikos sritis ir sprendimų priėmimo procesus Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu – šiuos ir kitus svarbius klausimus Vilniuje aptarė ES kultūros ir audiovizualinių reikalų ministrai neformaliame susitikime.

ES šalių ministrai diskutavo, kokiu būdu stiprinti įvairių sektorių bendradarbiavimą kultūros klausimais, plėtoti integruotas kultūrą įtraukiančias strategijas, apimančias visus valdymo lygius. Kokiu būdu užtikrinti viešojo ir privataus sektoriaus investicijas į kultūros ir kūrybinių sektorių tvarumą, pirmenybę teikiant geresniam materialių investicijų (į infrastruktūrą) ir nematerialių investicijų (į žmogiškąjį kapitalą) suderinimui.

Ministrai akcentavo horizontalų kultūros kaip srities pobūdį ir ryšį su kitais ekonomikos sektoriais, būtinybę kultūros politikos procesuose judėti nuo sektorinio link tematinio požiūrio, ieškoti naujų tarpsektorinio bendradarbiavimo galimybių. Daugelis dalyvių pabrėžė kultūros statistikos, ir ypač kokybinės, svarbą. Ministrai taip pat pabrėžė būtinybę ES lygiu dalintis sėkmės istorijomis ir geros praktikos pavyzdžiais.

ES kultūros ministrai savo neformalaus susitikimo metu Vilniuje pritarė pirmininkaujančios šalies pareiškimui, kuriame Lietuva kvietė šalis nares ir Europos Komisiją:

•atsižvelgiant į kultūros padėtį 2014-2020 m. laikotarpio Europos Sąjungos daugiametėse finansavimo programose, dėti pastangas, kad kultūros ir kūrybiniai sektoriai būtų tinkamai įtraukti į tolesnes strategijas bei planavimo dokumentus visais lygiais;

•raginti politikos kūrėjus iš kitų sektorių ieškoti būdų integruoti kultūros ir kūrybinį sektorių į savo planus, atsižvelgiant į nacionalinius iššūkius ir specifiką;

•siekiant galutinai įtvirtinti kultūros vaidmenį, skatinti įrodymais grindžiamos politikos formavimą, įvertinant finansinių intervencijų rezultatus, poveikį, tvarumo perspektyvas, siekti įrodymais grindžiamo politikos formavimo.

Pirmininkaujančios šalies pareiškimas (Presidency Statement, anglų k.)

Ministrai susitikime taip pat aptarė žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo užtikrinimo iššūkius besikeičiančiose audiovizualinėje ir žiniasklaidos srityse. Šiandienos iššūkis politikams – rasti būdą greitai besikeičiančių technologijų aplinkoje užtikrinti Europos turinio įvairovę bei jo prieinamumą, išsaugoti Europos žiniasklaidos įvairovę ir kokybę.

„Žiniasklaidos sektorius išgyvena didelius ekonominius ir struktūrinius pokyčius, kuriuos lemia internetas. Akivaizdu, kad laisva ir pliuralistinė žiniasklaida yra demokratijos sąlyga, ir šis dalykas tampa vis svarbesnis. (...) Besikartojančios problemos keliose valstybėse narėse rodo, kad dabartinės pastangos nėra pakankamos nei naujose, nei senose valstybėse narėse. Demokratija, laisvė yra neatsiejama Europos audinio dalis, yra vertybės, kurias mes turime apsaugoti“, - pabrėžė Europos Komisijos vicepirmininkė Neelie Kroes.

Neformaliame susitikime ministrai diskutavo, kokie galimi bendri veiksmai kuriant patikimą sistemą, kuri užtikrintų plačias turinio prieinamumo galimybes, pažeidžiamiausių vartotojų grupių apsaugą, europietiškumo sklaidą, kokių priemonių turėtų būti imtasi ES lygiu ir kas turėtų likti valstybių narių kompetencijoje.

Diskusijų pagrindu pirmininkaujanti Lietuva parengė Tarybos išvadas dėl žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo užtikrinimo skaitmeninėje aplinkoje, kurios buvo patvirtintos 2013 m. lapkričio mėnesį Briuselyje vykusioje Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto taryboje.

Tarybos išvados dėl žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo skaitmeninėje aplinkoje