Naujojo europinio bauhauzo prizas ir festivalis

2021 metais Europos Komisija pristatė Naujojo europinio bauhauzo prizus, kurie skirti pagerbti įvairias iniciatyvas ir projektus, skleidžiančius Naujojo europinio bauhauzo vertybes. Dešimtyje kategorijų prizais buvo apdovanotos pirmosios ir antrosios vietos.

2022 metais kartu su kvietimu teikti paraiškas prizams Europos Komisija paskelbė apie Naujojo europinio bauhauzo festivalį, kuris Briuselyje (ir visoje Europoje) subūrė parodas, meninius performansus, konferencijas ir seminarus Naujojo europinio bauhauzo tema. Festivalį vainikavo Naujojo europinio bauhauzo prizų apdovanojimai. Keturiose kategorijoje buvo apdovanotos pirmosios ir antrosios vietos.

Kategorijoje „Bendrystės jausmo atgaivinimas“ (angl. Regaining a sense of belonging) buvo apdovanotas projektas iš Lietuvos – Genius Loci: urbanizacija ir pilietinė bendruomenė. Šis projektas apima piliečių įsitraukimą ir dalyvavimą planuojant Kauno mieste esančio Šančių rajono teritoriją. Projekto metu parengti trys skirtingi Šančių rajono žemėlapiai: atminties, dabarties ir gamtos.

2023 metais architektūros ir urbanistikos agentūros BLUMA projektas „Gamtos biblioteka“ buvo apdovanotas kategorijos „NEB kylančios žvaigždės“ temoje „Bendrystės jausmo atgaivinimas“.

„Gamtos biblioteka“ – tai žaliosios infrastruktūros ir meno instaliacija Vilniaus senamiesčio širdyje, šiuo projektu siekiama atspindėti Augustinų vienuolių puoselėtas vertybes, kuo labiau įtraukti aplinkinę bendruomenę, kviesti ją prisidėti prie augalų sodinimo, surinkto vandens pernaudojimo, suteikti galimybes organizuoti edukacines ar kitokias veiklas.

2024 m. kategorijoje „Atkuriant ryšį su gamta“ buvo nominuotas Nidos meno kolonijos projektas „Neringos miško architektūra“. „Neringos miško architektūra“ – tai Jurgos Daubaraitės, Egijos Inzulės ir Jono Žukausko projektas, kuris siekia praplėsti būdus, kaip visuomenė sutaria dėl ilgalaikės miško sampratos. Šis projektas gilinasi į miško pramonės ir biologinės įvairovės miško erdvėje pusiausvyros galimybę, o Kuršių nerijos miškų kultūrinį kraštovaizdį nagrinėja kaip ekologijų, reprezentacijų, kolonijinių ir industrinių naratyvų susipynimo atvejo studiją regiono kontekste.