E. KULTŪRA

2021–2027 m. ES fondų investicijų laikotarpio kultūros skaitmeninimo srities prioritetų strateginis vertinimas (gautinė ataskaita, infografikai lietuvių kalba / anglų kalba, ataskaitos santrauka lietuvių kalba / anglų kalba).

2021–2030 metų nacionalinis pažangos planas yra aukščiausio lygmens strateginis dokumentas, kuriame numatyta ilgalaikė Lietuvos raidos vizija, prioritetai ir pažangos tikslai. Jo įgyvendinimui parengtos teminės plėtros programos, tarp jų – 2021–2030 metų Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kultūros ir kūrybingumo plėtros programa (ir aprašas), patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 781 ir apima pagrindines kultūros sektoriaus transformacijos kryptis: kultūros prieinamumo didinimą, kultūros paveldo aktualizavimą, skaitmeninimą bei kūrybingumo plėtrą taikant šiuolaikines technologijas.

Vienas iš šios plėtros programos įgyvendinimo instrumentų, skirtų kultūros išteklių skaitmeninimo sričiai, yra pažangos priemonė Nr. 08-001-04-01-03 „Investicijos į kultūros išteklių skaitmeninimą ir prieinamumą“, patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2022 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. ĮV-428. Ši pažangos priemonė atitinka Nacionalinio pažangos plano tikslą „Įgalinti kultūrą ir kūrybingumą pažangai“. Ši pažangos priemonė veikia kaip konkretus instrumentas, skirtas spręsti nustatytas problemas – fragmentišką informacinių sistemų struktūrą, ribotą kultūros turinio prieinamumą, ypač žmonėms su negalia, bei nepakankamą skaitmeninių produktų pakartotinio naudojimo galimybių išplėtojimą.

Pažangos priemonės įgyvendinimas finansuojamas iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ (NextGenerationEU) lėšų. Bendra investicijų vertė ~ 30 mln. eurų, o įgyvendinimo laikotarpis – iki 2026 m. balandžio mėn. Pažangos priemonės valdytojas – Kultūros ministerija.

Pažangos priemonės tikslai ir turinys
Priemonės tikslas – sukurti pažangią, prieinamą ir įtraukią kultūros skaitmeninimo ekosistemą, kuri leistų:
· konsoliduoti kultūros paveldo informacines sistemas ir platformas;
· atverti skaitmeninius ir suskaitmenintus kultūros išteklius per vieningą prieigą;
· skatinti inovatyvių e-produktų ir e-paslaugų kūrimą;
· užtikrinti kultūros turinio prieinamumą žmonėms su negalia;
· plėtoti pakartotinio kultūros duomenų panaudojimo galimybes.

Pažangos priemonės įgyvendinimo struktūra
1. Valstybinio planavimo projektai:
· „E-kultūros“ platforma (vieningas suskaitmeninto ir skaitmeninio kultūros ir audiovizualinio turinio, elektroninių paslaugų ir sklaidos portalas) (23,8 mln. Eur) – vystoma vieninga prieiga prie skaitmeninio ir suskaitmeninto kultūros turinio. Modernizuojamos pagrindinės su kultūros turiniu susijusios informacinės sistemos (LIMIS, VEPIS, LIBIS, EAIS, eKinas ir kt.), diegiami 3D, DI, VR sprendimai, kuriami kuruoto turinio produktai ir paslaugos (apie 80–100 vnt.). Vykdytojas – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
· Informacinių sistemų ir registrų įrašų ilgalaikio išsaugojimo ir perdavimo į valstybės archyvus sukūrimas užtikrinant tokių įrašų vieningą prieigą vartotojams (virš 2 mln. Eur) – archyvų sistema leidžia centralizuotai rinkti įvairių institucijų duomenis nacionaliniam dokumentų bankui. Įgyvendinta 2024 m. gruodį. Vykdytojas – Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba.
· ELVIS – pritaikytų medijų platforma: prieigos prie įtraukaus kultūros turinio individualių poreikių turintiems vartotojams plėtra (virš 3 mln. Eur) – išplečiamos prieigos galimybės žmonėms su specialiais poreikiais. Vykdytojas – Lietuvos audiosensorinė biblioteka.
· Kultūros paveldo informacinių sistemų konsolidavimas ir modernizavimas (apie 3 mln. Eur) – atnaujintas Kultūros vertybių registras (KVR) ir KPEPIS. Vykdytojai – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka bendradarbiaujant su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos.

2. Konkursiniai projektai:
2024 m. spalį, remiantis Centrinės projektų valdymo agentūros atliktu vertinimu, 14-ai kultūros turinio skaitmeninimo projektų paskirtas finansavimas, kurio bendra vertė – 2 mln. 345 tūkst. eurų. Atrinkti projektai apima įvairių sektorių viešųjų juridinių asmenų iniciatyvas: muziejų, bibliotekų, universitetų, NVO bei kitų kultūros įstaigų. Tarp finansuojamų gavėjų – Lietuvos gretutinių teisių asociacija, Lietuvos švietimo muziejus, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Anykščių menų centras, VšĮ „Meno avilys“, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, Ukmergės kraštotyros muziejus, Klaipėdos Imanuelio Kanto viešoji biblioteka, „Šiluvos piligrimų centras“, „3D Vilnius“ ir kiti.

Projektų tikslas – naudojant skaitmenines technologijas sukurti inovatyvius, įtraukiančius kultūros produktus, kurie būtų prieinami per E.kultūra platformą. Kuriami produktai – filmai, virtualūs maršrutai, edukaciniai žaidimai, skaitmeniniai leidiniai – bus pritaikyti skirtingoms tikslinėms auditorijoms, taip pat asmenims su negalia. Kiekvieno projekto finansavimo suma siekia iki 200 tūkst. eurų. Visi projektai turi būti įgyvendinti iki 2026 m. vidurio.

Ši investicija prisideda prie kultūros sektoriaus skaitmeninės transformacijos, kultūros turinio panaudojimo švietimo, mokslo, turizmo ir verslo srityse bei atliepia 2021–2027 m. ES fondų strateginio vertinimo rekomendacijas, akcentuojančias audiovizualinio turinio reikšmę edukacijoje.

Pažangos priemonės teisinė ir stebėsenos struktūra
Pažangos priemonės įgyvendinimas grindžiamas aiškia teisine ir stebėsenos sistema. Pagrindiniai dokumentai:
· Projektų finansavimo sąlygų aprašas (PFSA) – nustato atrankos, įgyvendinimo ir atsiskaitymo tvarką;
· Rodiklių vertinimo kortelės (pvz., kortelė poveiklei 5.2) – apibrėžia stebėsenos rodiklius ir jų matavimo būdus;
· Skaičiuoklė – naudojama rodiklių kiekybiniam pagrindimui.

Kontaktai: Kultūros ministerijos Strateginių pokyčių grupė ir Atminties institucijų politikos grupė.