NEMATERIALUS KULTŪROS PAVELDAS
Remiantis UNESCO nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija, nematerialus kultūros paveldas yra ilgainiui nusistovėjusi veikla, vaizdai, išraiškos formos, žinios, įgūdžiai, taip pat su jais susijusios priemonės, objektai, žmogaus veiklos produktai ir su jais susijusios kultūros erdvės, kuriuos bendruomenės, grupės ir kai kuriais atvejais pavieniai žmonės pripažįsta savo kultūros paveldo dalimi. Šį nematerialų kultūros paveldą, perduodamą iš kartos į kartą, bendruomenės ir grupės nuolat atkuria reaguodamos į savo aplinką, į sąveiką su gamta ir savo istorija, ir jis joms teikia tapatybės ir tęstinumo pojūtį, taip skatindamas pagarbą kultūrų įvairovei ir žmogaus kūrybingumui. Šioje Konvencijoje aptariamas tik toks nematerialus kultūros paveldas, kuris yra suderinamas su esamais tarptautiniais žmogaus teisių dokumentais, taip pat su bendruomenių, grupių ir žmonių savitarpio pagarbos ir tvarios plėtros reikalavimais.
Itin svarbią vietą nematerialaus kultūros paveldo apsaugoje užima etninės kultūros apsauga ir tęstinumas.
Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos politiką ir valstybinį administravimą įgyvendina, etninės kultūros ir mėgėjų meno veiklą organizuoja bei metodiškai jai vadovauja, dainų šventes rengia Lietuvos nacionalinis kultūros centras.
AKTUALŪS DOKUMENTAI
Lietuvos valstybinę etninės kultūros politiką reglamentuoja Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas, nustatantis bendrus lietuvių etninės kultūros valstybinės globos pagrindus, etninės kultūros apsaugą ir tęstinumą, plėtros bei turtinimo priemones ir sąlygas.
2020 metus Seimas paskelbė Tautodailės metais
2017 metai buvo paskelbti Tautinio kostiumo metais
2017 metai buvo paskelbti Piliakalnių metais
2015 metai buvo paskelbti Etnografinių regionų metais
Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija ir kitos premijos
Už išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje, reikšmingą kūrybinę, mokslinę veiklą ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu yra skiriama Jono Basanavičiaus premija. Kultūros ministerijos iniciatyva Jono Basanavičiaus valstybinę premiją Vyriausybė įsteigė 1992 m., o nuo 2018 metų ji įgijo nacionalinės premijos statusą. Nuo 1992 m. šia premija apdovanoti 44 asmenys.
Jono Basanavičiaus premijos laureatai.
Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija ir ženklas įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos (Vasario 16 d.) proga kartu su Nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis. Premijos dydis yra 800 bazinių socialinių išmokų. Kai premija skiriama grupei, ji paskirstoma po lygiai kiekvienam asmeniui. Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos nuostatus rasite čia.
Kultūros ministerija kasmet skiria tris premijas už etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo puoselėjimą ir skleidimą.
2016 m. Kultūros ministro įsakymu premijos padidintos.
Atnaujinimo data: 2024-01-05