Nematerialaus kultūros paveldo vertybės kelyje į UNESCO – verbos ir Kūčių tradicija

Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su  Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatu ir kitomis kultūros įstaigomis, pateikė dvi reikšmingas paraiškas Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui. Tarptautinio UNESCO pripažinimo siekiama Kūčių šventimo tradicijai bei Vilniaus verbų rišimo tradicijai. Sprendimo dėl šių vertybių įrašymo iš UNESCO organizacijos tikimasi 2026 m. gruodį Siamene (Kinijoje) vyksiančioje Tarpvyriausybinio nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo komiteto 21-ojoje sesijoje.

Kūčių šventimo papročiai paplitę visoje buvusios Abiejų Tautų Respublikos kultūrinėje erdvėje. Panašūs šiai šventei būdingi bruožai – pasirengimas, ypatingų patiekalų ruošimas, artimųjų susibūrimas ir apeiginiai veiksmai – atpažįstami tiek lietuvių, tiek lenkų, tiek ukrainiečių tradicijose. Atsižvelgdama į šiuos kultūrinius bendrumus, taip pat į UNESCO Tarpvyriausybinio nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo komiteto rekomendacijas teikti daugiašales paraiškas, skatinančias tarpkultūrinį dialogą, Lietuva inicijavo trišalę – Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos – Kūčių šventimo tradicijos nominaciją. Paraišką pasirašė visų trijų valstybių kultūros ministrai, o jos rengimas vyko bendradarbiaujant šių šalių kultūros institucijoms, paveldo ekspertams, muziejams, bendruomenėms ir nevyriausybinėms organizacijoms.

Kūčių papročius, nepaisant konfesinių skirtumų, puoselėja dauguma Lietuvos, Lenkijos bei Ukrainos gyventojų – nepriklausomai nuo jų amžiaus, kultūrinės tapatybės ar religinių įsitikinimų. Šventės ritualas pradedamas šeimoje, kuomet vyriausieji šeimos nariai artimuosius pakviečia vakarienei ir pasidalija laiminimais arba palinkėjimais bei – priklausomai nuo tikėjimo – laužo duoną arba kalėdaitį. Nuo bendros tradicijos neatsiejami kai kurie valgiai – kūčia (kucja, kutia, кутя), taip pat kisielius (kisiel, кисіль) ir kiti patiekalai.

^{Nuotraukos autorius Artūras Narkevičius}

Kūčių šventimo tradicija paraiškoje pristatoma kaip Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje puoselėjama šeimos vakarienė, švenčiama gruodžio 24 dieną. Ši tradicija būdinga mūsų regionui, Abiejų Tautų Respublikos istorinei ir kultūrinei erdvei. Vienus ar kitus Kalėdų išvakarių tradicijos elementus (pasiruošimą, šventinių patiekalų gamybą, apeiginę šeimos vakarienę) galima atpažinti tiek lenkų, tiek ukrainiečių, tiek lietuvių tradicijoje.

Kūčių šventimo tradicija apima unikalius papročius, simboliką ir patiekalus, kuriuose susipina ikikrikščioniškos ir įvairių krikščioniškų konfesijų tradicijos. Kūčių vakarienės metu ant šienu padengto ir balta staltiese užtiesto stalo patiekiama 12 ar daugiau pasninko patiekalų (kūčia, kisielius, patiekalai iš žuvies, grybų, daržovių), prisimenami mirę artimieji, dalijamasi kalėdaičiu ar prosfora. Ši tradicija stiprina šeimos ir bendruomenės ryšius, vienybės, susitaikymo jausmus.

Kūčių šventimo tradicijos nominacijos rengimą Lietuva inicijavo bendradarbiaudama su Lenkija ir Ukraina. Tarptautinė ekspertų grupė iš trijų valstybių darbą pradėjo 2024 m. pradžioje, rengdama bendrą nominacijos koncepciją ir koordinuodama tyrimų, bendruomenių įtraukimo bei dokumentavimo procesus. Nominacija parengta glaudžiai bendradarbiaujant kultūros institucijoms, tyrimų centrams, muziejams, universitetams, nevyriausybinėms organizacijoms ir bendruomenėms visose trijose šalyse. Daugybė bendruomenių, šeimų, pavienių tradicijos saugotojų Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje leido naudotis šeimose ar bendruomenėse užfiksuota vaizdo medžiaga arba pasidalino specialiai šiam tikslui nufilmuotais reportažais, tapusiais paraiškos dalimi (LT, EN).

Lietuvoje nominacijos rengimą koordinavo Lietuvos nacionalinis kultūros centras ir Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, bendradarbiaudama su mokslinių tyrimų institucijomis, tarp jų – Lietuvos istorijos institutu, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, Vilniaus universitetu, Vytauto Didžiojo universitetu, Lietuvos nacionaliniu muziejumi bei regioniniais kultūros centrais ir muziejais. Analogiškai Lenkijoje ir Ukrainoje į procesą buvo įtrauktos mokslo ir kultūros institucijos, tarp jų – Lenkijos mokslų akademijos Meno institutas, Marijos Kiuri-Sklodovskos universitetas Liubline, etnografiniai muziejai, taip pat Kyjivo nacionalinis Taraso Ševčenkos universitetas, Rylskio Menotyros, folkloristikos ir etnologijos instituto Kyjive, Ivano Hončaro muziejus ir kitos organizacijos.

Rengiant nominaciją didelis dėmesys skirtas bendruomenių įtraukimui. 2024 m. Lietuvoje nominacijos iniciatyva pristatyta nematerialaus kultūros paveldo specialistams ir kultūros darbuotojams iš įvairių savivaldybių, o 2024–2025 m. Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje buvo vykdomos apklausos bei konsultacijos su bendruomenėmis, kultūros organizacijomis ir tradicijos puoselėtojais. Nuo 2024 m. lapkričio iki 2025 m. vasario daugiau kaip 1200 asmenų ir kelios dešimtys kultūros bei mokslo institucijų išreiškė pritarimą nominacijai ir jos teikimui UNESCO.

Galutinė trišalė Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parengta Kūčių šventimo tradicijos nominacija UNESCO Reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui pateikta 2025 m. kovo 31 d.

^{Nuotraukos autorius Bartoš Voiciech Urbanovič}

Vilniaus verbų rišimo tradicija – tai ypatinga Velykų verbos forma, itin paplitusi Vilniaus krašto gyventojų šeimose. Verbos rišamos ant lazdyno pagaliuko iš džiovintų augalų, naudojant specifinę pynimo techniką. Šios įvairiaspalvės ir įvairių formų verbos yra ne tik svarbus Verbų sekmadienio simbolis, šventinamas bažnyčiose, bet ir Vilniaus bei Kaziuko mugės atpažinimo ženklas, unikalus tautodailės kūrinys. Tradicijos žinios ir įgūdžiai perduodami šeimose iš kartos į kartą, taip pat per aktyvią bendruomenių, tautodailininkų sąjungų, Vilniaus krašto verbų rišėjų asociacijos veiklą.

Paraišką apie Vilniaus verbų rišimo tradiciją padėjo rengti Vilniaus rajono savivaldybė, bendradarbiaudama su ekspertais, istorikais, Čekoniškių kaimo verbų ir buities seklyčios, Vilniaus krašto verbų pynėjų asociacijos ir pavienėmis verbų rišėjomis. Jos savo žiniomis, įžvalgomis, mintimis verbų rišėjos ir kiti tradicijos puoselėtojai pasidalino trumpuose filmukuose, kurie tapo sudėtine paraiškos dalimi (LT, EN).

Vilniaus verbų nominaciją Reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui parengė Vilniaus rajono savivaldybė, bendradarbiaudama su verbų rišėjų bendruomene, tautodailininkais, kultūros institucijomis bei tyrėjais. Rengiant paraišką aktyviai dalyvavo asociacija „Vilniaus krašto verbų pynėjos“, Čekoniškių verbų ir buities seklyčia, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Vilniaus krašto etnografijos muziejus ir kitos organizacijos.

Vilniaus verbų nominacijos rengimo procesas pradėtas stiprėjant vietos bendruomenės iniciatyvoms saugoti šią tradiciją. Svarbiu žingsniu pripažinimo link tapo 2021 m. įsteigta asociacija „Vilniaus krašto verbų pynėjos“. Tais pačiais metais Vilniaus rajone surengtame verbų rišėjų susitikime bendruomenės atstovai pasirašė ketinimų susitarimą, patvirtino pasirengimą bendradarbiauti rengiant nominaciją ir stiprinant tradicijos išsaugojimą. Paraiškos rengimui pritarė Kultūros ministerijos Etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo taryba. Nuo 2022 m. bendruomenių atstovai, tyrėjai ir kultūros organizacijos rinko medžiagą, dokumentavo tradiciją, sistemino archyvinius ir tyrimų duomenis. 2024 m. vasarą verbų rišėjai, mokslininkai ir kultūros institucijų atstovai kartu aptarė tradicijos būklę ir parengė jos išsaugojimo priemones, o 2025 m. sausį nominacijos projektą ir filmuotą medžiagą peržiūrėjo Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado komisija bei specialistai. Galutinė paraiška UNESCO taip pat pateikta 2025 m. kovo 31 d.

Nominacijoje pabrėžiama, kad Vilniaus verbos – išskirtinis tautodailės reiškinys bei savita sakralinė praktika – labiausiai paplitusi maždaug 50 km spinduliu nuo Vilniaus į šiaurės vakarus. Dešiniajame Neries krante išsidėsčiusiuose kaimuose kai kurios šeimos suskaičiuoja net septynias verbų rišėjų kartas. Verbos – kaip santykį su supančia gamta atspindintis meno kūrinys – puošia daugybę Lietuvos interjerų, yra eksponuojamos tarptautinėse parodose ir mugėse, o religine prasme tarnauja kaip pagrindinis Verbų sekmadienio – Kristaus įžengimo į Jeruzalę šventės – simbolis. Nors UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašuose yra ir kitų su Šv. Velykomis siejamų kultūrinių reiškinių, tokios estetine ir menine prasme išplėtotos praktikos iki šiol nėra.

Šios dvi paraiškos – tai vienas iš Vyriausybės programos nuostatų priemonių įgyvendinimo plane numatytų veiksmų įgyvendinant prioritetą „Lietuvos visuomenės telkimas tapatybei puoselėti ir istorinei atminčiai aktualizuoti“. Jame numatyta pateikti ne mažiau kaip dvi reikšmingiausių nematerialaus kultūros paveldo vertybių nominacijas įtraukimui į UNESCO Reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, siekiant stiprinti nematerialaus kultūros paveldo sklaidą ir paveldą puoselėjančių bendruomenių pripažinimą.

Paraiškas šiuo metu vertina tarptautiniai ekspertai, o teigiamų rezultatų tikimasi sulaukti 2026 m. gruodžio mėn. Tai – didelis pasiekimas šaliai nacionaliniu mastu ir kartu tarptautiniu lygiu.

Papildoma informacija apie UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašus

UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašai yra vis didesnę reikšmę įgyjanti priemonė, skatinanti tradicinės kultūros vertybių prestižą, žinomumą, kultūrinį turizmą ir jų išsaugojimą. Šiuo metu UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašuose įrašytos 788 vertybės, kurias įvairios bendruomenės, grupės ir asmenys puoselėja 150 šalių, tarp jų ir Lietuvoje.

Į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą jau įrašytos keturios Lietuvos vertybės: kryždirbystė ir kryžių simbolika, Baltijos šalių dainų ir šokių švenčių tradicija, lietuvių daugiabalsės dainos – sutartinės ir šiaudinių sodų tradicija.

Šiuo metu į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtraukti 92 daugiašaliai – kelias valstybes ar kultūrines bendruomenes jungiantys – nematerialaus paveldo reiškiniai. Daugiau nei pusė jų (54) priklauso Europos ir Šiaurės Amerikos regionui. UNESCO Tarpvyriausybinis nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo komitetas ragina teikti bendras kelių šalių paraiškas, kurios stiprintų tarpkultūrinį dialogą ir bendradarbiavimą pasauliniu mastu.

2008 m. į sąrašą įtrauktos bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos dainų ir šokių švenčių tradicijos, o nominacijos teikimo iniciatorė buvo Latvija. Kūčios taptų pirmąja Lietuvos inicijuota daugiašale nominacija ir antrąja Lietuvos daugiašale vertybe šiame UNESCO sąraše.

Pastaraisiais metais šalys vis dažniau rengia bendras giminingų tradicijų paraiškas, dalijasi patirtimi ir rengia bendrus tradicijų išsaugojimo planus. Tai sudaro galimybę valstybėms paliudyti ne tik kultūrinę ir istorinę, bet ir politinę bendrystę. Nominacijų rengimo procesas taip pat aktyvina bendruomenes, skatina jas tapti gyvojo paveldo ekspertėmis ir prisiimti atsakomybę už jo išsaugojimą.

Kontaktai, jei kiltų klausimų:

Kultūros ministerijos Kultūros paveldo politikos grupės vadovė Rugilė Puodžiūnienė, el.p. [email protected]