Kultūros ir kūrybinės industrijos (KKI): kas tai? Kokia jų nauda visuomenei?

KKI – kas tai?

Kultūros ir kūrybinės industrijos (KKI) – kūrybiškumu ir intelektiniu kapitalu grindžiamos tarpsektorinės ekonominės veiklos. Jos kuria materialius produktus ir nematerialias intelektines arba menines paslaugas, turinčias kūrybinę, kultūrinę ir ekonominę vertę. KKI skirstomos į šias kategorijas:

• Kultūros paveldas – nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, paminklų, saugomų teritorijų, kitų kultūrine verte pasižyminčių vietų ir objektų eksploatavimas, atminties institucijų – muziejų, bibliotekų, archyvų, kinematekų veikla, antikvarinės vertybės, tradiciniai amatai, kultūrinis turizmas, tradicinės kultūros šventės ir festivaliai.
• Menas – vaizduojamieji menai (vaizduojamoji ir taikomoji dailė, fotografija, skulptūra, kinas), scenos menai (teatras, šokis, muzika, cirkas), tarpdisciplininis menas, literatūra.
• Medijos – leidyba, spauda, audiovizualinės medijos (kinas, televizija, radijas), naujosios medijos (programinė įranga, kompiuteriniai žaidimai, skaitmeninis turinys), skaitmeninės paslaugos, reklama.
• Taikomoji kūryba – architektūra, dizainas.

KKI nauda visuomenei ir ekonomikai

KKI sektoriaus palaikymas ir jo plėtra yra naudingi visuomenei – įvairios kultūrinės veiklos, renginiai, lankytinos vietos skatina gyventojų visuomeniškumą, pilietiškumą ir bendradarbiavimą.

Be to, KKI plėtra turi tiesioginę įtaką ir gyventojų įtraukimo į kūrybines veiklas skatinimui. 2015 m. Kultūros ministerija suformavo KKI politikos 2015-2020 m. plėtros kryptis. Pradėjus šalyje aktyviai vykdyti sektoriaus plėtrą pastaraisiais metais pastebėtas gyventojų dalyvavimo kūrybinėse veiklose augimas – 2020 m. jose dalyvavo 45 proc. Lietuvos gyventojų, kai 2014 m. – tik 37 proc., pristatoma Lietuvos kultūros tarybos atliktame tyrime.

Kultūros poveikis visuomenei daugialypis: kultūra kuria visuomeninę gerovę, gerina emocinę sveikatą, gilina moksleivių išsilavinimą, formuoja šalies įvaizdį, didina visuomenės atsparumą ir prisideda prie šalies ekonomikos auginimo. Todėl kultūros finansavimas suprantamas ne kaip parama, o kūrybinės ekonomikos pagrindas ir investicija į ateitį.

KKI sukuria 558 mlrd. eurų bendro vidaus produkto (BVP) Europoje, o tai sudaro 4,4 proc. viso Europos Sąjungos BVP. Skaičiuojama, kad šiame sektoriuje dirba daugiau nei 8,3 mln. žmonių – 3,8 proc. visos darbo jėgos.

Dėl savo įtakos visuomenei ir ekonomikai visame pasaulyje KKI išskiriamos kaip sparčiai augantis sektorius, itin svarbus siekiant užtikrinti tolesnį visuomenės vystymąsi.

Daugiau informacijos apie KKI skatinimą galite rasti ČIA.