Šv. Jeronimo premijos – literatūros vertėjoms Austėjai Merkevičiūtei ir Tiiu Sandrak
Šių metų Kultūros ministerijos ir Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos Šv. Jeronimo premija už užsienio literatūros vertimus į lietuvių kalbą paskirta Austėjai Merkevičiūtei, o už lietuvių literatūros vertimus į užsienio kalbą šia premija įvertinta Tiiu Sandrak.
Laureatėms premijos bus įteiktos Kultūros ministerijoje rugsėjo 30-ąją – Tarptautinę vertėjų dieną. Bibliją į lotynų kalbą išvertusio ir vertėjų globėju laikomo Šv. Jeronimo premijos Lietuvoje teikiamos nuo 2005 metų.
2026 m. Šv. Jeronimo premija užsienio grožinės ir humanitarinės literatūros vertėjai į lietuvių kalbą skirta Austėjai Merkevičiūtei – už vokiečių filosofijos, psichologijos ir psichoanalizės klasikų vertimus bei svarų indėlį į šių sričių lietuviškos terminijos formavimą, neprilygstamą įsipareigojimą vokiečių literatūros klasikai, persų poezijos atvėrimą lietuviškai skaitančiai auditorijai ir aukščiausius vertimo standartus.
Nominantų darbus vertinusi komisija: Rasa Drazdauskienė, Paulius Garbačiauskas, Laimantas Jonušys, Aida Krilavičienė, dr. Nijolė Maskaliūnienė (komisijos pirmininkė), Jurgita Polonskaitė-Ignotienė, Vyturys Jarutis.
Pradėjusi versti daugiau nei prieš trisdešimt metų, Austėja Merkevičiūtė paskelbė daugybę anuomet labai aktualių grožinės literatūros, filosofijos ir psichologijos vertimų iš vokiečių ir rusų kalbų Lietuvos kultūriniuose leidiniuose „Šiaurės Atėnai“, „Metai“, „Liaudies kultūra“, „Kultūros barai“, „Gimtoji kalba“. 1997-aisiais išleista pirmoji knyga – austrų psichiatro ir neurologo Viktoro E. Franklio „Vis vien sakyti gyvenimui Taip“. Ši knyga pradėjo vieną labai svarbią vertėjos veiklos giją, būtent psichoterapijos klasikų (trijų Vienos psichoterapijos krypčių pradininkų Sigmundo Freudo, Alfredo Adlerio, Viktoro E. Franklio ir analitinės psichologijos kūrėjo šveicaro Carlo Gustavo Jungo) veikalų vertimus. Kaip rašo literatūrologas dr. Regimantas Tamošaitis, „džiugu, kad sudėtingi, bet sykiu elegantiški ir sklandūs psichoterapijos klasikų opusai, įgavę adekvačią terminiją, taip pat sklandžiai suskambo lietuvių kalba“. Antrąja A. Merkevičiūtės kūrybinio darbo gija tapo grožinė literatūra. Ir vėl pirmiausia Vienos klasikai: Stefanas Zweigas, būtent jo trilogija „Pasaulio statytojai“ (tiesa, stojus sunkmečiui leidykla atsižadėjo leisti trečiąją, ar ne įdomiausią, trilogijos dalį „Kova su demonu“ apie Hölderliną, Kleistą ir Nietzschę), ir Elias Canetti (pirmieji du jo autobiografinio ciklo tomai). Vėliau pasirodė poezijos vertimai iš persų ir vokiečių kalbų, išleistos Irano poetų Ali Abdollahi ir Sohrabo Sepehri rinktinės, taip pat dvikalbis Schirin Nowrousian poezijos tomelis „Wilna Worte / Vilniaus žodžiai“. Netrukus pasirodė ir pirmasis prozos vertimas iš persų kalbos, rūsčiai poetiškas Shokoofeh Azar romanas „Nušvitimas žaliojoje slyvoje“. 2025-aisiais išėjo ilgokai lauktas vienas svarbiausių XX a. antrosios pusės kūrinių vokiečių kalba, šveicarų poeto ir rašytojo Gerhardo Meierio, vadinamo Amraino Proustu, romanų ciklas „Bauras ir Bindšėdleris / Amraino tetralogija“. Čia vertėjai, matyt, pravertė visi ankstesni įgūdžiai ir prireikė naujų, nes itin poetišką ir sykiu kruopščiai tikslią tetralogijos atmosferą autorius kuria net pačia gramatika. Greta vertimo A. Merkevičiūtė aktyviai užsiima edukacine veikla, įvairiuose projektuose populiarindama pasaulio literatūrą ir vertėjo profesiją.
2026 m. Šv. Jeronimo premija už lietuvių literatūros vertimus į užsienio kalbą skirta Tiiu Sandrak už šiuolaikinės lietuvių prozos, vaikų literatūros ir dramaturgijos vertimus į estų kalbą, už indėlį tiesiant tiltus tarp Lietuvos ir Estijos literatūros skaitytojų ir teatro žiūrovų bei Lietuvos kultūros sklaidą Estijoje.
Nominantų darbus vertinusi komisija: Virginijus Gasiliūnas, Georgijus Jefremovas, dr. Halina Kobeckaitė, Rūta Mėlinskaitė (komisijos pirmininkė), Viltarė Mickevičienė.
Lietuvių literatūros vertėją į estų kalbą Tiiu Sandrak apdovanoti pasiūliusi Šv. Jeronimo premijos laureatė Danutė Sirijos Giraitė rašo: „Tiiu Sandrak yra ilgametė pripažinta vertėja, aktyvi lietuvių literatūros bičiulė. Tačiau jos veiklos spektras neapsiriboja vien literatūros vertimais, T. Sandrak Estijoje propaguoja Lietuvos kultūrą ir istoriją, bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos ambasada Taline, Estijos rašytojų sąjunga ir Talino dailės muziejumi.“ Versti lietuvių literatūrą T. Sandrak pradėjo dar 1982 m. ir per šį keturių dešimčių metų laikotarpį vertė ne tik šiuolaikinę lietuvių prozą, bet ir klasika tapusius kūrinius, pjeses, eseistiką, mokslo populiarinimo veikalus ir vaikų literatūrą.
Svarbiausi Tiiu Sandrak vertimai: Sauliaus Šaltenio „Jasonas“ (Viljandžio dramos teatras „Ugala“, premjera 1983 m.); Sauliaus Tomo Kondroto „Kentauro herbo giminė“ (1982), „Kolekcionierius“ (2023); Undinės Radzevičiūtės „Baden Badeno nebus“ (2014), „Žuvys ir drakonai“ (2017); Giedros Radvilavičiūtės „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“ (2019); Mariaus Ivaškevičiaus „Išvarymas“ (2016), „Kantas“ (2019); Birutės Jonuškaitės „Maranta“ (2021); Ričardo Gavelio „Vilniaus pokeris“ (2024); Antano A. Jonyno „Naujieji sonetai“ (2024); Juozo Vilkutaičio-Keturakio „Amerika pirtyje“; Mariaus Ivaškevičiaus „Išvarymas. Londono adata“ (2026). Visą vertimų sąrašą sudaro 22 knygos. Iš vaikų literatūros: Mariaus Marcinkevičiaus „Sivužas“ (2021 m., Vaikų literatūros centro pagrindinė premija „Paabeli torn“), „Superbobutė“ (2023); Selemono Paltanavičiaus „Tukas lieka vienas“ (2023).
1980–1990 m. T. Sandrak aktyviai dalyvavo literatūriniuose vakaruose Taline, Pernu ir kituose miestuose, pristatydama lietuvių autorius. 1990 m. kartu su Mihkeliu Loodusu parengė lietuvių literatūrai skirtą „Looming“ numerį. Dalyvavo ETV laidose, radijo pokalbiuose, lietuvių rašytojų kūrybos pristatymuose. Bendradarbiavo su Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos kultūros institutu, dalyvavo tarptautinėse rezidencijose Nidoje (2020), Vilniuje (2021). Prisidėjo organizuojant lietuvių autorių dalyvavimą tarptautiniuose literatūros festivaliuose „HeadRead“ ir „Prima Vista“, taip pat renginiuose Talino rašytojų sąjungoje. 2025 m. pristatė Antano A. Jonyno „Naujuosius sonetus“, dalyvavo literatūros vakare „Talinas–Vilnius–Talinas“. 2026 m. su vyru istoriku Ottu Sandraku Talino dailės muziejuje surengė paskaitas apie Lietuvos kultūrą ir istoriją.
Premijos nominantų sąrašai buvo paskelbti 2026 m. birželio 5 d.: https://www.llvs.lt/turinys/1537
Fotokoliaže iš kairės: Austėja Merkevičiūtė (Vikos Petrikaitės nuotrauka) ir Tiiu Sandrak (nuotrauka iš asmeninio archyvo)
Atnaujinimo data: 2026-09-18
Taip pat skaitykite:
Kviečiame paminėti Lietuvos žydų genocido atminimo dieną
Rugsėjo mėnesį vyksta Atvirumo demencijai dienos
Spalį – kvietimas teikti paraiškas Kultūros paso veiklų atrankai
Luko Alsio konsultantu dirbs Ukrainos visuomenės ir kultūros veikėjas Olehas Abramychevas
Vyriausybės kultūros ir meno premijos: kviečiame siūlyti kandidatus