L. Alsys: tarptautinių vaizdo platformų indėlis atvertų naujas galimybes Lietuvos kūrėjams
Kultūros ministerijos užsakymu atliktas nepriklausomas tyrimas įvertino galimybes papildomai finansuoti Lietuvos audiovizualinį sektorių iš tarptautinių vaizdo platformų pajamų. Tyrėjų teigimu, santykinai mažoje Lietuvos rinkoje veiksmingiausia būtų taikyti proporcingą fondinį modelį, kuris paskatintų didžiąsias audiovizualinės žiniasklaidos platformas prisidėti prie vietos kūrėjų, tačiau neapkrautų smulkiojo verslo.
„Viena iš svarstytinų galimybių – siekti, kad tarptautinės vaizdo transliacijų platformos, gaunančios pajamas iš Lietuvos prenumeratorių, dalį savo uždarbio grąžintų į mūsų šalies kultūros ekosistemą. Visuomenei tai kurtų tiesioginę pridėtinę vertę: atsirastų naujas, stabilus finansavimo šaltinis, leidžiantis sukurti daugiau aukštos kokybės lietuviškų filmų, serialų ir dokumentikos. Taip ne tik stiprintume nacionalinių kūrėjų konkurencingumą, bet ir užtikrintume, kad globalioje skaitmeninėje erdvėje ryškiai matytųsi Lietuvos kultūra bei skambėtų lietuvių kalba“, – sako kultūros ministras Lukas Alsys.
Audiovizualinio sektoriaus atstovams bei visuomenei pristatytoje ataskaitoje „Kultūros turinio sklaidos skaitmeninėje erdvėje papildomo mokestinio reglamentavimo poveikio vertinimas“ išsamiai išanalizuotas tokio modelio poveikis Lietuvos kultūros, žiniasklaidos ir kūrybinių sektorių ekosistemai.
Analizuojant Europos Sąjungos valstybių praktiką perkeliant Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos nuostatas, pastebėta, kad vieno universalaus modelio nėra. Todėl Lietuvai ekspertai siūlo rinktis specifiškai mūsų rinkai pritaikytą sprendimą – bazinį fondinį modelį. Tyrėjai rekomenduoja papildomus įpareigojimus taikyti išimtinai didiesiems, tam tikrą pajamų ribą viršijantiems užsakomųjų ir linijinių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams.
Siekiant užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas tarptautiniams ir vietos rinkos veikėjams, ataskaitoje siūloma taikyti progresinį tarifą. Jis būtų skaičiuojamas tik nuo Lietuvos rinkoje sugeneruojamų pajamų, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje platforma registruota. Tyrėjai taip pat pabrėžia, kad naujasis mechanizmas neturėtų kurti papildomo biurokratinio aparato – surinktas lėšas būtų galima administruoti pasitelkiant jau veikiančią infrastruktūrą, pavyzdžiui, Lietuvos kino centrą.
Ekspertai siūlo šio finansavimo neapsiriboti vien kino pramone ir nukreipti jį į platų nacionalinį audiovizualinį sektorių – serialų, dokumentikos bei animacijos kūrimą. Kartu akcentuojama būtinybė numatyti aiškias išimtis nacionaliniam visuomeniniam transliuotojui bei mažoms įmonėms, įvertinant jų jau vykdomus įsipareigojimus ir saugant šalies investicinės aplinkos patrauklumą.
Vertinimas apėmė ir kitas svarbias kryptis – ataskaitoje taip pat analizuotos autorių teisių bei licencijavimo sistemos kultūros išteklių skaitmeninimo srityje. Bendra ekspertų išvada rodo, kad tvarus kultūros turinio ekosistemos vystymas skaitmeninėje epochoje įmanomas tik derinant politikos tikslus su protingu, rinkos neiškraipančiu teisiniu reglamentavimu.
Šį tyrimą Kultūros ministerijos užsakymu atliko ir jo ataskaitą parengė bendrovės „Smart Continent Management Institute“ ekspertai.
Visa tyrimo ataskaita pateikiama čia.
Pexels nuotrauka
Atnaujinimo data: 2026-10-08
Taip pat skaitykite:
Kaišiadoryse aptarti strateginiai kultūros politikos ir bendruomenių telkimo klausimai
Kultūros ministerija laukia siūlymų 2026 metų premijoms
L. Alsys Taline akcentavo regiono kultūros atsparumo ir ilgalaikės paramos Ukrainai svarbą
Kviečiame siūlyti kandidatus Balio Buračo fotografijos meno premijai
Lietuvos kultūros žemėlapis: regionus pasiekia vis daugiau didmiesčių kultūros organizacijų projektų