Kultūros ministro Š. Biručio susitikime su Nobelio literatūros premijos laureate S. Aleksijevič aptarta literatūros ir meno galia visuomenės stiprinimui
Kultūra kaip demokratijos ir laisvės skatinimo, laisvo žodžio ir demokratinių vertybių stiprinimo priemonė – šios temos kartu su geopolitinėmis ir politinėmis aktualijos aptartos kultūros ministro Šarūno Biručio pokalbyje su Kultūros ministerijoje viešėjusia baltarusių rašytoja, žurnaliste ir scenariste, Nobelio literatūros premijos laureate Svetlana Aleksijevič.
Kultūros ministras pasveikino iš Berlyno, kur šiuo metu gyvena, į Vilnių atvykusią rašytoją, pabrėždamas jos neįkainojamą indėlį į literatūrą bei dokumentuotų liudijimų svarbą. Š. Birutis atkreipė dėmesį, kad S. Aleksijevič jau ne pirmą kartą vieši Lietuvoje, ir prisiminė jos vizitą Panevėžyje, kur 2016 m. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras pristatė premjerą „Černobylio malda“ pagal to paties pavadinimo rašytojos dokumentinę apysaką.
„Mums jūsų idėjos ir tai, apie ką rašote savo knygose, yra įdomu, artima ir suprantama. Džiaugiuosi, kad su savo skaitytojais susitiksite ir šiųmetėje Vilniaus knygų mugėje. Ačiū už visas Jūsų knygas, kuriose atsispindi ne itin patogios istorijos tiesos. Kultūra šiandieniame pasaulyje yra be galo svarbi, o mes su komanda stengiamės parodyti, kad ji gali būti ginklas, nukreiptas prieš agresiją ir barbariškumą. Literatūra ir menas gali tapti galingu įrankiu kovojant su autoritarizmu bei stiprinant atviresnę visuomenę“, – susitikime sakė kultūros ministras Š. Birutis.
S. Aleksijevič pasidalijo mintimis apie situaciją Baltarusioje, iš kurios buvo priversta išvykti, Minske vykusius protestus, taip pat atskleidė, apie ką rašo būsimoje knygoje, padėkojo mūsų tautai už baltarusios opozicionierių palaikymą bei prisipažino, kad M. K. Čiurlionis yra jos mėgstamiausias dailininkas.
Tarp garsiausių prieš dešimtmetį Nobelio literatūros premija įvertintos autorės kūrinių –dokumentinės prozos knygos „Karo veidas nemoteriškas“, „Cinko berniukai“, „Černobylio malda“. Jose S. Aleksijevič atskleidžia paprastų žmonių vaidmenį ir likimus įvairiuose istoriniuose konfliktuose, tokiuose kaip Afganistano karas bei Černobylio atominės elektrinės avarija. Rašytojos kūriniai, išversti į daugiau nei 50 kalbų, liudija ne tik apie istorijos žiaurumą ir sunkumus, bet ir skatina supratimą bei empatiją tarp skirtingų tautų bei kultūrų.
Gintarės Grigėnaitės nuotrauka