Kultūrinis ugdymas – raktas į kūrybingą, atsparią ir pilietišką visuomenę
Gegužės 20 d. MO muziejuje vyko renginys „Kultūrinis ugdymas švietime: poveikio tyrimo pristatymas ir diskusija“, kuriame aptarti kultūrinio ugdymo integravimo į formalųjį švietimą rezultatai. Renginyje pristatytas tyrimas, vertinęs muziejaus vykdytos Tūkstantmečio mokyklų programos veiklų poveikį ugdant mokinių kritinio ir kūrybinio mąstymo įgūdžius.
Renginį vainikavo MO muziejaus vadovės Mildos Ivanauskienės moderuota ekspertų diskusija „Švietimo politika rytojui: ar kultūrinis ugdymas taps integralia švietimo dalimi?“.
Kultūros ministerijai diskusijoje atstovavęs kancleris Lukas Alsys pabrėžė, kad kultūrinis ugdymas neturi būti tik pavienės iniciatyvos – tai pamatinė priemonė ugdant kūrybingą, kritiškai mąstančią ir savo tapatybę suvokiančią visuomenę.
„Visuomenėje jau įvyko tektoninis lūžis – mes pradedame suprasti kultūros naudą plačiąja prasme. Nors Kultūros pasas ir panašios iniciatyvos sėkmingai plečia moksleivių akiratį, tai yra tik priemonės, švelninančios problemą. Kad iš tiesų užtikrintume visuomenės atsparumą, kūrybiškumą ir pilietiškumą, mums būtinas sisteminis, ilgalaikis susitarimas, kaip kultūra turi koreliuoti su bendruoju ugdymu“, – teigė Kultūros ministerijos kancleris.
L. Alsys taip pat akcentavo, kad ilgalaikių sprendimų priėmimui trukdo orientacija į trumpalaikių gaisrų gesinimą. Pasak jo, Lietuvos kultūros tarybos tyrimai jau ne vienerius metus įrodo kultūrinio ugdymo kuriamą pridėtinę vertę, todėl metas pereiti nuo įrodinėjimo etapo prie tvarios sistemos kūrimo. Be šio nuoseklaus požiūrio, kanclerio teigimu, mes ir toliau tik „gydysime simptomus“, bet nespręsime pačios problemos.
Ryčio Šeškaičio nuotrauka