Kauno ir Klaipėdos senųjų pašto pastatų išsaugojimui – galimybių studija

Data

2021 02 02

Įvertinimas
0
Kauno centrinis paštas_KPD archyvo nuotr..jpg

Vyriausybė artimiausiame posėdyje turėtų priimti sprendimą pavesti Kultūros ministerijai atlikti galimybių studijas dėl Kauno ir Klaipėdos centrinius pašto pastatų pritaikymo visuomenės poreikiams, atsakant, kaip juos pritaikyti praktiškai ir kokių finansinių išteklių tam reikės.

Susisiekimo ministerijos suburta tarpinstitucinė darbo grupė, vertinusi šių pastatų pritaikymo visuomenės poreikiams klausimus, pateikė rekomendacijas siekiant šiuos pastatus perimti valstybės nuosavybėn, sutvarkyti ir įveiklinti. Vyriausybei taip pat rekomenduojama kreiptis į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos dėl galimybės Klaipėdos miesto centrinio pašto pastatą sudarantiems kultūros paveldo objektams nustatyti vienodą – nacionalinio – reikšmingumo lygmenį.

„Siekiame išsaugoti Kauno ir Klaipėdos centrinius pašto pastatus, o ne palikti juos apleistus ir tuščius. Norime juos tikslingai pritaikyti visuomenės poreikiams bei užtikrinti nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimą“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Atsižvelgiant į blogėjančią Kauno ir Klaipėdos miestų centrinių paštų būklę, sprendimus dėl Kauno ir Klaipėdos miestų centrinių paštų pastatų siūloma priimti per kaip įmanoma trumpesnį terminą, o perėmus pastatus valstybės nuosavybėn, skirti lėšų jų restauracijai.

„Esama situacija diktuoja būtinybę ilgiau nebedelsti ir neatidėlioti sprendimų. Tačiau tai padaryti privalome atsižvelgdami į valstybės interesus, į visuomenės poreikius bei lūkesčius. Galimybių studijos leis atsakyti į aktualiausius klausimus, iškylančius norint pritaikyti šiuos išskirtinius pastatus visuomenės poreikiams, ir rasti optimaliausius sprendimus“, – sakė kultūros ministras Simonas Kairys.

Primename, kad 2020 m. Kauno ir Klaipėdos miesto bendruomenės, visuomenės bei verslo atstovai pristatė savo idėjas, kurios, jų manymu, leistų surasti geriausią ir tinkamiausią sprendimą dėl Kauno ir Klaipėdos centrinių pašto pastatų pritaikymo. Kauno miesto centrinio pašto pastate pasiūlyta įsteigti Lietuvos architektūros centrą, o Klaipėdos miesto centrinio pašto pastate – įkurti Klaipėdos miesto galeriją-muziejų, Profesoriaus A. Kliševičiaus vardo kaligrafijos ir rašto meno mokyklą ir Jaunųjų menininkų rezidentūrą. Be to, dalis Klaipėdos miesto centrinio pašto patalpų galėtų būti panaudota Telšių vyskupijos kurijos reikmėms.

Norint objektyviai įvertinti ne tik viešųjų diskusijų metu pristatytus, bet ir kitus galimus šių pastatų įveiklinimo variantus, darbo grupė siūlo Kultūros ministerijai ir  Klaipėdos miesto savivaldybei pirmiausia parengti pašto pastatų galimybių studijas, leisiančias priimti principinius sprendimus dėl pastatų perėmimo valstybės nuosavybėn.

Tarpinstitucinės darbo grupės veikloje dalyvavo Susisiekimo ministerijos, Lietuvos pašto, Vyriausybės,  Kultūros ministerijos, Seimo ir paveldosaugos atstovai.

Kultūros paveldo departamento archyvo nuotraukoje – Kauno centrinis paštas.