Gatvės meno projektas „MaLonNY. Lvivas“ – meilės, vienybės ir vilties daina Ukrainai
Birželio 30–liepos 1 dienomis Lvive surengtas tarptautinis gatvės meno projektas „MaLonNY. Lviv“, kuriame dalyvavo septyni menininkai iš keturių šalių: Ray Bartkus (Lietuva-JAV), Ieva Voroneckytė (Lietuva), Judy Tuwaletstiwa (JAV), Jeff Woodbury (JAV), Philip Grisewood (Jungtinė Karalystė), Iryna Vodolazhchenko (Ukraina) ir Mariia Shcherbak (Ukraina). Jiems talkino savanoriai dailės studentai iš Lvivo dailės mokyklų. Projekto metu buvo ištapyta pastato siena, esanti vaikų žaidimų aikštelėje (Černomorska 12).
„Karas Ukrainoje, pasaulio, taip pat ir ukrainiečių akyse, deja, tapo kasdienybe. Visais galimais būdais reikia nesitaikyti su tokia kasdienybe. Menas, meninės akcijos turi galią keisti sąmonę, aplinką, kasdienę realybę. Mes vykome į Ukrainą kupini meilės ir palikome jos įrodymą Lvive, o iš Ukrainos jos parsivežėme dvigubai daugiau. Tikiuosi, ji nuaidės ir stiprės tiek mumyse, tiek Ukrainoje“, – apie projektą mintimis dalijasi jo kuratorius Ray Bartkus.
Nors prieš projektą buvo nelengva surasti menininkų, kurie norėtų vykti į Ukrainą, tačiau, jam pasibaigus, menininkai džiaugėsi unikalia galimybe, įgyta patirtimi, sutiktais žmonėmis.
„Nors projektas pradžioje atrodė bauginantis, negalėjau atsisakyti tokios galimybės, – sakė kūrėjas iš JAV Jeff Woodbury. – Darbas kartu su menininkais iš Lietuvos, JAV, Didžiosios Britanijos ir Ukrainos maitino mano kūrybinę sielą. Pažintis su daugeliu jaunų ukrainiečių savanorių maitino mano širdį ir suteikė vilties ateičiai. Lvivas – nuostabus miestas, žaviuosi jo žmonių ir kultūros stiprybe. Tikiuosi, kad tai, ką sukūrėme, po savęs paliks solidarumo ir džiaugsmo jausmą.“
„Sukūrėme freskas, kurios kartu dainuoja vilties dainą“, – teigė amerikiečių menininkė Judy Tuwaletstiwa. Ji pridūrė: „Būdama čia išgirdau istorijų ir pamačiau nuotraukų apie sužeistuosius ir suluošintuosius, istorijų, kurios suspaudė širdį. Taip pat išgirdau ir pamačiau rūpestį tų, kurie nori padėti gydyti fiziškai ir emociškai sužeistus žmones, pasitelkdami meną. Tikiuosi, kad mūsų sieninės tapybos darbai yra to visų gydymo dalis, nes jie dovanojami iš mūsų širdžių ir rankų su meile.“
Visi menininkai akcentavo ypatingą ryšį tiek su vieta, nes tapoma siena buvo vaikų žaidimų aikštelėje, kurioje visą dieną žaidė vaikai, tiek su savanoriais, kuriems tai buvo ypatinga patirtis. „Tapėme vaikų žaidimų aikštelėje ir iškart pajutau, kaip aplinka daro įtaką nuotaikai, emocijoms, bendravimui. Kaip gerai, kad kursime būtent čia! – kalbėjo lietuvių menininkė Ieva Voroneckytė. – Būdama dailininke jaučiu, kad negaliu tiesiogiai padėti ukrainiečiams kovoje, fronte, tačiau kūrybiškumu, spalvomis, pozityvia energija, pagarba tradicijoms galiu padėti sukurti teigiamą vietos energiją kovotojų vaikams, jų žmonoms ir visiems aplinkiniams, galintiems pastebėti grožį. Iš savanorių išgirdau, kad jie jautėsi atsipalaidavę ir džiaugsmingi galėdami padėti mums kurti. Jie bent trumpam atsiplėšė nuo kasdieninių rūpesčių ir patiriamos įtampos, nežinomybės, streso. Atrodė, kad vykdome meno terapiją tiek patys sau, tiek miestiečiams, kurie bent trumpam gali nukreipti mintis pozityvumo link, tiek mažiems vaikams, žaidžiantiems aplinkui ir pasąmoningai sugeriantiems į save aplinkos subtilumus.“
Britų menininkas Philip Grisewood pritaria Ievai: „Didžiausią naudą Lvivo sienų tapybos projekte gavau užmezgęs ryšius ir susidraugavęs su vietos savanoriais. Istorijų pasakojimas, juokeliai ir dalijimasis kultūromis padėjo visiems pamiršti gyvenimo problemas. Bendravimas su vietiniais ir kitais menininkais iš skirtingų pasaulio šalių nutiesė tiltą tarp kultūrų ir sukūrė pakilią nuotaiką karą išgyvenantiems Ukrainos menininkams. Ryškių spalvų ir formų tapyba ant sienos pačioje Lvivo širdyje suteikė daugiau teigiamos energijos žaidimų ir sporto aikštelėms, džiugios aplinkos vietos bendruomenei, šeimoms ir praeiviams.“
„Labai džiaugiuosi, kad viskas pavyko, kad nebuvo didelių nesklandumų, jokių raketų ar dronų. Šiek tiek patrukdydavo lietus, tačiau tai buvo menkniekis, palyginus su tuo, ką iš šio projekto gavo kiekvienas dalyvis. Tikiuosi, kad šis projektas taps kasmečiu, o galbūt išplis į kitus Ukrainos miestus. Jau dabar dalyvavę menininkai pareiškė, kad su mielu noru atvyktų ir kitais metais“, – sakė Lietuvos kultūros atašė Ukrainoje Tomas Ivanauskas.
Projektą inicijavo ir organizavo Lietuvos kultūros atašė Ukrainoje ir „MaLonNY“ kuratorius, menininkas Ray Bartkus. Projektas buvo rengiamas kartu su Lietuvos kultūros institutu, Lietuvos respublikos ambasada Ukrainoje, Lietuvos garbės konsulatu Lvive ir Lvivo savivaldybės kultūros skyriumi.
Tomo Ivanausko nuotrauka
Atnaujinimo data: 2024-07-09
Taip pat skaitykite:
S. Kairys dalyvaus Paryžiaus Dievo Motinos katedros atidarymo ceremonijoje
Diplomatų Lozoraičių palikimas pristatytas italų akademinei bendruomenei
Kultūros atašė tinklas integruojamas į Lietuvos kultūros instituto veiklą
Laukiama kandidatų „Metų vertėjo krėslo“ 2024-ųjų metų premijai gauti