Mindaugo Kvietkausko paskaitų ciklu Japonijoje baigta Vilniaus 700 metų jubiliejaus minėjimo programa

Minint Vilniaus vardo pirmojo paminėjimo 700 metų sukaktį praėjusią savaitę Tokijuje ir Nagojoje surengtas Vilniaus universiteto profesoriaus dr. Mindaugo Kvietkausko paskaitų tema „Daugiakalbė Vilniaus literatūra: rekostruojant miesto erdvės įvairovę“ ciklas. Paskaitos vyko savaitės „Laikas Lietuvai“ programoje Tokijo Hillside Forum salėje, Nagojos miesto archyvų salėje senųjų Vilniaus fotografijų iš Lietuvos nacionalinio muziejaus fondų parodos uždarymo proga ir Tokijo užsienio studijų universitete, kur dėstoma ir lietuvių kalba.

Lektorius pasakojo, kad nuo pat įkūrimo kaip Lietuvos sostinė prieš 700 metų Vilnius pasižymėjo giliomis daugiataučio ir įvairių religijų sugyvenimo tradicijomis. Jis taip pat buvo kosmopolitinio mobilumo miestas, susijęs su kitais Baltijos regiono, Vidurio Europos ir Vokietijos ar Pietų Europos miestais. Jo gyventojų sudėtis kartais smarkiai keitėsi, ypač XX amžiuje. Daugiakalbė Vilniaus literatūra sudaro labai turtingą paveldą, apimantį tekstus keturiomis abėcėlimis dvylika pagrindinių kalbų, kuriomis buvo kalbama mieste įvairiais istoriniais laikotarpiais. XX a. Vilnius tapo svarbiu keturių modernių nacionalinių literatūrų – lietuvių, lenkų, žydų ir baltarusių – centru. Deja, šią kalbinę ir kultūrinę įvairovę iš esmės sunaikino Antrasis pasaulinis karas, ypač Holokaustas, ir sovietų okupacija.

Tačiau 1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, pradėta kryptingai tyrinėti ir versti daugiakalbį Vilniaus literatūrinį paveldą, rekonstruoti jo autorių biografijas, įamžinti jų atminimą šiuolaikinio miesto erdvėje. Paskaitose aptarti keli tokio sugrįžimo pavyzdžiai: lenkų poeto, Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo, garsaus jidiš poeto Abraomo Sutzkeverio, keturiolikmečio žydų berniuko Icchoko Rudaševskio, Vilniaus gete rašiusio dienoraštį, ir lietuvių poetės Juditos Vaičiūnaitės, savo kūryba siekusios prikelti prarastą miesto atmintį, kūrybos tyrimai ir vertimai. „Šiandien skaitant ir lyginant jų kūrybą atsiveria naujas ir netikėtas požiūris į gyvenimą daugiatautėje Vilniaus erdvėje“, – kalbėjo M. Kvietkauskas. Pabaigoje buvo pristatyta neseniai išleista poezijos antologija „Mačiau Vilnių“ (VšĮ Vilnius – UNESCO literatūros miestas, 2023). 

Į paskaitas susirinkusi akademinė bendruomenė, atminties institucijų vadovai ir tyrėjai, literatai, miesto administracijų atstovai su dideliu dėmesiu klausė prof. M. Kvietkausko pranešimų, o jų pabaigoje vyko gyvos diskusijos.

Prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas – literatūrologas ir vertėjas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas. Pagrindinės jo tyrimų sritys – daugiatautis literatūrinis modernizmas ir miesto kultūra Lietuvoje bei Rytų ir Vidurio Europoje. Jis yra monografijos apie daugiakalbį literatūrinį modernizmą Vilniuje autorius, studijos apie Czeslawo Miłoszo lietuviškus kontekstus bendraautoris, mokslinių straipsnių rinkinio „Lietuviškojo postmodernizmo perėjimai. Lithuanian Literature in the Post-Soviet Period“ (Amsterdam, New York, 2011) sudarytojas. M. Kvietkauskas yra išleidęs literatūrinių esė rinkinį „Uosto fuga”, išvertęs keletą knygų iš jidiš ir lenkų kalbų, taip pat tyrinėjęs avangardo fotografo Moyshe Vorobeichic-Moï Ver kūrybą.

Renginius organizavo Lietuvos ambasada Japonijoje bendradarbiaudama su Vilniaus universitetu, Lietuvos kultūros institutu, Nagojos miesto muziejumi ir Nagojos miesto archyvu bei Tokijo užsienio studijų universitetu, iš dalies finansavo Užsienio reikalų ministerija.

Organizatorių nuotrauka

Atnaujinimo data: 2023-12-06

Taip pat skaitykite:

Režisierės Saulės Bliuvaitės filmu „Akiplėša“ Tokijuje atidarytos 22-osios ES kino dienos

Berlyne pristatyta Aušros Kaziliūnaitės poezijos rinktinė „Feiertagsmakeup“

Diplomatų Lozoraičių palikimas pristatytas italų akademinei bendruomenei

Lietuvai perduotas Aldonos Gustas kūrybinis palikimas

Irenos Veisaitės ir Aurimo Švedo pokalbių knyga pristatyta Liuneburge