Lenkijoje – platus Lietuvos kultūros ir meno pristatymas

Per pirmąjį šių metų pusmetį Lenkijoje suorganizuota daugiau nei dvidešimt įvairių Lietuvos kultūrą ir meną pristatančių renginių, kuriuose dalyvavo 33 Lietuvos meno kūrėjai ir kultūros srities specialistai.

Pagrindinis dėmesys šiemet skiriamas Vilniaus 700-ųjų metų jubiliejui. Vilnius Lenkijoje – ypač daug galimybių bendrai Lietuvos ir Lenkijos menininkų, kuratorių, meno istorikų veiklai ir apskritai abiejų šalių kultūriniam bendradarbiavimui suteikianti tema. Neatsitiktinai tarp gausybės mažesnių, Vilniaus jubiliejui skirtų parodų (Varšuvoje, Liubline, Balstogėje, Gdanske) gegužės 23 d. Nacionaliniame muziejuje Krokuvoje atidaryta Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus ir Nacionalinio muziejaus Krokuvoje parengta paroda „Wilno, Vilnius, Vilne 1918–1948. Vienas miestas – daug istorijų“. Parodos kuratoriai profesorė Giedrė Jankevičiūtė ir profesorius, Nacionalinio muziejaus Krokuvoje direktorius Andrzejus Szczerskis parodoje pirmą kartą pristato daugiau nei 250 tapybos, grafikos, fotografijos, skulptūros objektų, atrinktų iš Lietuvos ir Lenkijos atminties institucijų. Parodą lydi įspūdingas katalogas, kuriame lenkų ir anglų kalbomis spausdinami žymiausių Lietuvos ir Lenkijos mokslininkų straipsniai. Parodą taip pat lydi iš Vilniaus atkeliavęs lenkų skulptoriaus Zbigniewo Pronaszkos paminklo Adomui Mickevičiui 6 metrų aukščio maketas, kuris parodos eksponavimo metu stovi tiesiai priešais įėjimą į Nacionalinį muziejų Krokuvoje. Parodos lankytojams taip pat pristatomas režisieriaus Giorgio Ruggeri eksperimentinis filmas „Vilniuje lyja / Piove a Wilno“, sukurtas pagal italų žurnalistų, apsilankiusių Vilniuje 1920–1940 m., užrašytus pasakojimus.

Sausio 23 d. Varšuvos Karalių rūmuose atidaryta paroda „Meilė ir pareiga. 1863–1864 m. sukilimas“. Šią 160-ąsias sukilimo metines primenančią parodą bendrai parengė Lietuvos nacionalinis muziejus ir Karalių rūmai Varšuvoje, bendradarbiaudami su Lenkijos karo muziejumi. Parodoje, kurią drauge atidarė Lietuvos ir Lenkijos prezidentai, apsilankė per 10 tūkstančių lankytojų. Jie galėjo išvysti asmeninius sukilėlių daiktus bei sukilimo dalyvių, sušaudytų arba pakartų Lukiškių aikštėje, o vėliau užkastų Gedimino kalne, relikvijas.

Šiemet minimos Vilniaus geto likvidavimo 80-osios metinės. Kovo 14 d.  Nacionaliniame muziejuje Kielcuose atidaryta Daumanto Todeso kuruota mažosios skulptūros paroda „Mozės klajonės“. Parodoje pristatyti daugiau nei 20 įvairių šalių menininkų darbai, kurie buvo sukurti remiantis Žemaitijos istorijos puoselėtojo, tautodailininko, žydo Jakovo Bunkos (1923–2014) jau nebeišlikusia skulptūra „Platelių Mozė“. Baltojoje sinagogoje Seinuose liepos 11 d. duris atvėrė menininkės Dovilės Dagienės fotografijų paroda „Augalų atmintis“, kurioje žiūrovams pristatomos ant augalų lapų atspaustos fotografijos iš Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus archyvo.

Lietuvos fotografija pristatoma ir Tarptautiniame kultūros centre Krokuvoje. Jame birželio 15 d. atidaryta paroda „Lietuva. Du fotografijos šimtmečiai“. Parodoje pristatomi 35 Lietuvos fotomenininkų darbai, kuriuos atrinko vienas žymiausių Lenkijoje kuratorių Adam Mazur, bendradarbiaudamas su Lietuvos fotomenininkų sąjunga. Parodą lydi Lietuvos fotografijai skirtas katalogas.

Vilniaus 700-ųjų metų jubiliejaus minėjimą Lenkijoje inauguravo Kristinos Sabaliauskaitės paskaita apie Vilnių, kuri sausį surengta Tarptautiniame kultūros centre Krokuvoje. Susitikimo su rašytoja metu taip pat buvo pristatytas 2022 m. pabaigoje lenkų kalba (vertėjas Kamil Pecela) išleistas ketvirtasis romano „Silva rerum“ tomas.

Pavasarį įvairiuose Lenkijos miestuose pristatytas ir Birutės Jonuškaitės lenkų kalba (vertėja Joanna Tabor) leidykloje „Pogranicze“ išleistas romanas „Maestro“. Ta pati leidykla šiemet išleido ir Grigorijaus Kanovičiaus romano „Šėtono apžavai“ vertimą į lenkų kalbą (vertėjas Jerzy Cech).

Leidykloje „KEW“ pasirodė rašytojo Herkaus Kunčiaus romano „Geležinė Stalino pirštinė“ vertimas į lenkų kalbą (vertėja Izabela Korybut-Daszkiewicz). Rašytojas savo romaną jau pristatė literatūros festivaliuose Radome, Varšuvoje, Tykočine, netrukus susitikimas su rašytoju įvyks Gdanske.

Lenkų skaitytojams taip pat pristatyta ir Lietuvos poezija. Gegužę leidykloje „Warsztaty Kultury“ pasirodė vertėjos Paulinos Ciuckos į lenkų kalbą išversta Aušros Kaziliūnaitės poezijos rinktinė „osobista pustka“. Gegužę poetė dalyvavo Tarptautiniame poezijos festivalyje „Silesius“ Vroclave, o liepą kartu su vertėja savo knygą pristatė skaitytojams Liubline, festivalyje „Inne Brzmienia“.

Festivalyje „Silesius“ Vroclave viešėjo ir poetas Tomas Venclova, kuris skaitė poezijos meistro paskaitą. Tomas Venclova taip pat buvo atrinktas į Nobelio literatūros premijos laureatės Wislawos Szymborskos literatūrinę rezidenciją Krokuvoje, dalyvavo Milošo gimtadieniui skirtame ir Krasnogrūdos dvare įvykusiame tarptautiniame poezijos festivalyje „Didžioji Poezijos Kunigaikštystė“, kuriame susitiko su Ukrainos poetais, bei Tykočine surengtame festivalyje „Kresy / Bezkresy“. Milošo poezijos festivalyje, kasmet vykstančiame Krokuvoje, šiemet dalyvavo poetas Antanas A. Jonynas, kuris liepos 9 d. festivalyje pristatė leidykloje „KEW“ lenkų kalba (vertėjas Adam Pomorski) išleistą rinktinę „Inna się nocą zdaje delta dłoni“.

Birželio 19 d. Balstogėje paminėta Gedulo ir vilties diena: Sibiro atminties muziejuje pristatyta lenkų kalba išleista Dalios Grinkevičiūtės knyga „Lietuviai prie Laptevų jūros“, įvyko lietuvių ir lenkų istorikų diskusija apie Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos piliečių tremtis į Sibirą bei dabartines ukrainiečių tremtis į Rusijos gilumą. Diskusijoje dalyvavo lenkų istorikai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius Arūnas Bubnys, žurnalistė bei vertėja Vytenė Muschick, pristačiusi Dalios Grinkevičiūtės gyvenimą ir kūrybą.

Liepos 1 d. Liubline, kuris šiais metais yra Europos jaunimo sostinė, buvo paminėtos Liublino unijos pasirašymo 454-osios metinės. Šventiniuose renginiuose dalyvavo ir proginį koncertą Šv. Stanislovo Tėvų Dominikonų bazilikoje surengė Romualdo Gražinio vadovaujamas kamerinis choras „Aidija“, kuris pristatė trijų dalių programą „Pod Twoją Obrone“ (liet. „Tavo apgynimo šaukiamės“), sudarytą iš įvairių laikotarpių lietuviškos, lenkiškos ir ukrainietiškos muzikos kūrinių.

Plačiai Lietuvos istorija, menas ir kultūra buvo pristatyti netoli Balstogės esančiame Tykočino miestelyje liepą vykusiame festivalyje „Kresy / Bezkresy“. Jame surengti susitikimai su Tomu Venclova ir Herkumi Kunčiumi, parodyti lietuviški filmai: Algimanto Puipos „Dievų miškas“ ir Gyčio Lukšo „Duburys“, pristatytas Arturo Bumšteino performansas „Navigations“.

Lietuvių kultūra ir menas taip pat bus pristatyti rugpjūtį laukiančiuose festivaliuose: Kristina Sabaliauskaitė dalyvaus žinomame Lenkijoje vasaros literatūros festivalyje „Stolica Języka Polskiego“, Gdanske įvyksiančiame jubiliejiniame festivalyje „Vilnius Gdanske“ dalyvaus Eugenijus Ališanka, Greta Alice Liekytė, Herkus Kunčius ir Ignė Zarambaitė, o Krokuvoje koncertuos Šv. Kristoforo orkestras. Rugsėjį Lenkijoje prasidės gausus lietuviškų renginių rudens sezonas.

Nacionalinio muziejaus Krokuvoje nuotrauka

Atnaujinimo data: 2023-07-25

Taip pat skaitykite:

Režisierės Saulės Bliuvaitės filmu „Akiplėša“ Tokijuje atidarytos 22-osios ES kino dienos

Berlyne pristatyta Aušros Kaziliūnaitės poezijos rinktinė „Feiertagsmakeup“

Diplomatų Lozoraičių palikimas pristatytas italų akademinei bendruomenei

Lietuvai perduotas Aldonos Gustas kūrybinis palikimas

Irenos Veisaitės ir Aurimo Švedo pokalbių knyga pristatyta Liuneburge