Visuomenės informavimo srityje veikiančios institucijos ir įstaigos

Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo (priežiūros) institucijos

Lietuvos radijo ir televizijos komisija – nepriklausoma Seimui atskaitinga Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų veiklą reguliuojanti ir prižiūrinti, Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklą vykdančių retransliuotojų ir kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, veiklos priežiūrą vykdanti institucija.

Komisija dalyvauja formuojant valstybės audiovizualinę politiką. Komisija yra Seimo ir Vyriausybės ekspertė radijo, televizijos programų transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete bei užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų klausimais.

Nuo 2019 m. balandžio 1 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisijai suteikti nauji įgaliojimai autorių teisių apsaugos srityje – įgyvendinant Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 78 str. 2 d. nuostatas, komisijai suteikta teisė duoti interneto prieigos paslaugų teikėjams privalomus nurodymus panaikinti galimybę pasiekti neteisėtai viešai paskelbtą autorių teisių saugomą turinį, blokuojant interneto domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę, tol, kol nepašalinamas autorių teisių saugomo turinio pažeidimas. Ši veikla finansuojama komisijai skiriant įstatyme nustatytą dalį kompensacinio atlyginimo, Vyriausybės nustatyta tvarka surinkto už pirmą kartą Lietuvos Respublikoje parduodamus civilinėje apyvartoje esančius, pagamintus Lietuvos Respublikoje ar į jos teritoriją įvežtus atgaminti asmeniniam naudojimui skirtus įrenginius ir tuščias analogines ir skaitmenines garso ir audiovizualines laikmenas.

Komisija įkurta 1996 metais, įsigaliojus Visuomenės informavimo įstatymui.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba yra valstybės biudžetinė įstaiga, kuri užtikrina žurnalistų etikos inspektoriaus veiklą. Inspektorius – valstybės pareigūnas, įgaliotas nagrinėti suinteresuotų asmenų skundus ir pareiškimus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimų, taip pat duomenų subjektų pagal Reglamento (ES) 2016/679 77 straipsnio 1 dalį pateiktus skundus Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka; vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi Visuomenės informavimo įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytų visuomenės informavimo principų, teikia valstybės institucijoms siūlymus, kaip tobulinti jų įgyvendinimą; vadovaudamasis ekspertų išvadomis, priskiria visuomenės informavimo priemones ir (ar) jų turinį erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio kategorijoms, nustato, ar visuomenės informavimo priemonėse paskelbta viešoji informacija skatina nesantaiką dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos.

Nuo 2019 m. lapkričio 14 d. žurnalistų etikos inspektorius įgyvendina 1981 m. sausio 28 d. Strasbūre sudarytos Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108) ir jos protokolų nuostatas, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais.

Savo kompetencijos ribose žurnalistų etikos inspektorius prižiūri, kaip įgyvendinamos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos, atlieka viešosios informacijos stebėseną visuomenės informavimo priemonėse, išskyrus radijo ir televizijos programose (šių stebėseną atlieka Lietuvos radijo ir televizijos komisija).

Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucija

Visuomenės informavimo etikos komisija asociacija (toliau – Asociacija) – viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, žurnalistų ir kitų žiniasklaidos sektoriaus dalyvių įsteigta savitvarkos institucija, kuri savo veikla siekia užtikrinti Visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatų laikymąsi, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimą visuomenės informavimo veikloje ir ugdyti visuomenės sąmoningumą vertinant visuomenės informavimo procesus bei naudojantis viešąja informacija.

Asociaciją sudaro organizacijos, vienijančios viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus, kurių narių veiklai taikomos Kodekso normos: Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija. Nauji nariai į Asociaciją gali būti priimami jos įstatuose nustatyta tvarka.

Asociacijos sprendimus priima Visuomenės informavimo etikos komisija. Be kitų funkcijų, ji nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę, asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos (galimai pažeidus Kodekso nuostatas), taip pat viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimų.

Asociacijos ir Visuomenės informavimo etikos komisijos veikla finansuojama iš Visuomenės informavimo įstatymo 31 str. 13 d. nurodytų metinių įmokų.

Visuomeninis transliuotojas

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – LRT) – valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga. LRT steigimo, valdymo, veiklos, reorganizavimo, likvidavimo tvarką, pareigas, teises ir atsakomybę reglamentuoja Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas. Visuomeninio transliuotojo veikla taip pat grindžiama Visuomenės informavimo įstatymu. Aukščiausiasis LRT organas, atstovaujantis visuomenės interesams – LRT taryba, kuri sudaroma 6 metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų.

LRT privalo rinkti ir skelbti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, supažindinti visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove bei šiuolaikinės civilizacijos pagrindais, stiprinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją, kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą, ugdyti šalies ekologinę kultūrą. LRT rengiamose ir (ar) skleidžiamose radijo ir televizijos programose ir LRT interneto svetainėje turi atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai.

2021 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo redakcijai, reklama, politinė reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai ar kitoks panašaus pobūdžio viešosios informacijos rengimas ir skleidimas už atlygį ar nemokamai LRT programose ir LRT interneto svetainėje draudžiami, išskyrus atvejus, kai reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus ar transliacijų rėmimo pranešimus LRT skleidžia LRT tarybos nustatyta tvarka ir sąlygomis, vykdydama sutartinius įsipareigojimus dėl sporto, kultūros ar kitų visuomenei aktualių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo. LRT programose ir LRT interneto svetainėje už užmokestį ar kitokį atlygį arba nemokamai gali būti skleidžiama kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija, t. y. informacija, kuria siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą arba tokios veiklos iniciatyvas.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. taip pat įsteigta LRT etikos kontrolieriaus pareigybė. LRT etikos kontrolierius prižiūri, kaip LRT žurnalistai laikosi Visuomenės informavimo etikos kodekso, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos dėl žurnalistikos etikos ir LRT žurnalistų etikos kodekse nustatytų pagrindinių profesinės etikos taisyklių ir principų, atlieka kitas funkcijas.

LRT finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, pajamų, gautų už programų pardavimą, rėmimo pranešimus, leidybą, taip pat iš paramos ir pajamų, gautų iš komercinės ir ūkinės veiklos. LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1 proc. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 proc. iš akcizo pajamų. LRT skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis už 2019 metais LRT skirtus valstybės biudžeto asignavimus.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Valstybė iš dalies finansuoja viešosios informacijos rengėjų kultūrinius, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo, šviečiamuosius projektus per viešąją įstaigą – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą (toliau – Fondas).

Valstybės parama viešosios informacijos rengėjams pagal Fondui pateiktas paraiškas teikiama vadovaujantis Valstybės teikiamos dalinės finansinės paramos kultūriniams ir šviečiamiesiems projektams pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui pateiktas paraiškas bendraisiais konkursų nuostatais.

Fondas kiekvienais metais spaudoje paskelbia metų veiklos ataskaitą, o Fondo tarybos pirmininkas kiekvienais metais Seime pateikia lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitą.

Nuo 2015 m. spalio 1 d. Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtinus rimto profesinio pažeidimo sampratą, valstybės parama negali būti teikiama viešosios informacijos rengėjui, kuris laikomas padaręs rimtą profesinį pažeidimą (Visuomenės informavimo įstatymo 27 str. 4 d.):

viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka buvo skirta bauda arba taikytos šiame įstatyme numatytos kitos poveikio priemonės už šio įstatymo 19 straipsnio 1, 2 ir (ar) 3 dalies pažeidimą, vienerius metus nuo paskutinio pažeidimo nustatymo dienos laikomas rimtą profesinį pažeidimą padariusiu viešosios informacijos rengėju ir (ar) skleidėju.

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-12-30