header image

Visuomenės informavimo politika

Kultūros ministerijos funkcijos vykdant visuomenės informavimo politiką

  • apibendrina visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų taikymo praktiką ir teikia pasiūlymus dėl įstatymų, kitų teisės aktų rengimo bei galiojančių teisės aktų pakeitimo ir papildymo;
  • bendradarbiaudama su viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijomis, rengia Vyriausybės teikiamų visuomenės informavimo srities įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
  • bendradarbiaudama su kitomis visuomenės informavimo srityje veikiančiomis institucijomis ir organizacijomis, įgyvendina Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, susijusių su visuomenės informavimu, nuostatas;
  • bendradarbiaudama su viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijomis, viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijomis, kitomis visuomenės informavimo srityje veikiančiomis institucijomis ir organizacijomis, skatina visuomenės gebėjimo naudotis visuomenės informavimo priemonėmis ugdymo priemones, imasi šių priemonių įgyvendinimo ir jų poveikio visuomenei periodinio vertinimo, kas 3 metus teikia šių priemonių įgyvendinimo ataskaitą Europos Komisijai;
  • bendradarbiauja su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, veikiančiomis visuomenės informavimo srityje;
  • prižiūri, kaip įgyvendinamos Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos;
  • tvirtina metinės įmokos už radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo internete arba užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklą dydžio nustatymo tvarkos aprašą ir vadovaudamasi šiuo aprašu nustato metinės įmokos dydį;
  • atlieka laikraščių ir žurnalų, išskyrus tuos, kurių tiražas mažesnis negu 500 egzempliorių ir (arba) kuriuose nespausdinama reklama, tiražo tikrinimą;
  • Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais pradeda administracinio nusižengimo teiseną, nagrinėja administracinių nusižengimų bylas ir skiria administracines nuobaudas;
  • tvirtina Medijų tarybos sudėtį, sudarymo tvarką ir darbo reglamentą, aptarnauja jos veiklą;
  • teikia informaciją ir metodinę pagalbą visuomenės informavimo klausimais;
  • organizuoja konferencijas, seminarus, praktikumus visuomenės informavimo ir medijų raštingumo klausimais;
  • atlieka kitas Visuomenės informavimo įstatymu ir kitų įstatymų jai pavestas funkcijas visuomenės informavimo srityje.

2017 m. lapkričio 6 d. kultūros ministro įsakymu buvo įsteigta Medijų taryba – prie Kultūros ministerijos veikianti patariamoji institucija, kuri padeda Kultūros ministerijai formuoti ir įgyvendinti valstybės politiką visuomenės informavimo srityje teikdama ekspertinę nuomonę ir rekomendacijas svarbiausiais visuomenės informavimo srities politikos formavimo, koordinavimo ir įgyvendinimo klausimais.

Medijų tarybos sudėtis.

2019 m. patvirtintas pirmasis visuomenės informavimo politikos srities strateginis dokumentas – Visuomenės informavimo politikos strateginės kryptys 2019–2022 metams ir jų įgyvendinimo veiksmų planas. Kryptimis siekiama formuoti ir koordinuoti aiškiais valstybės prioritetais grįstą visuomenės informavimo politiką, skatinti kokybiškos ir patikimos viešosios informacijos sklaidą ir prieinamumą, visuomenės medijų ir informacinį raštingumą, skaidrios, nepriklausomos ir išorinėms grėsmėms atsparios visuomenės informavimo aplinkos funkcionavimą bei užtikrinti nediskriminacinę, subalansuotą ir nuoseklią valstybės paramos bei mokesčių politiką.

Krypčių strateginis tikslas – stiprinti tvarią, skaidrią, gyvybingą visuomenės informavimo aplinką, kuriant informacinėms grėsmėms atsparią, pilietiškai aktyvią, žiniomis įgalintą visuomenę. Šiam tikslui įgyvendinti nubrėžtos penkios strateginės kryptys:

  1. Darni ir koordinuota visuomenės informavimo politika;
  2. Turinio kokybę ir įvairovę perteikianti, prieinama ir patikima viešoji informacija;
  3. Skaidri ir nepriklausoma visuomenės informavimo aplinka;
  4. Tvari ir kurti skatinanti valstybės parama ir mokesčių politika;
  5. Informacinėms grėsmėms atspari, raštingumo gebėjimus ugdanti visuomenė.

Kryptys, jų tikslai ir uždaviniai buvo apsvarstyti Medijų taryboje, jiems pritarta 2018 m. vasario 6 d. vykusiame šios tarybos posėdyje.

Šiuo metu baigiama kurti Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinė sistema (VIRSIS), kurioje viešai ir neatlygintinai bet kuriam šios sistemos naudotojui bus teikiami Visuomenės informavimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyti duomenys ir informacija apie Lietuvos Respublikoje registruotų viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų (juridinių asmenų):

  • valdymą;
  • dalyvius;
  • vykdomas visuomenės informavimo veiklos rūšis;
  • valdomas visuomenės informavimo priemones (rūšis, kategorijas), už jų turinį atsakingus asmenis;
  • padarytus rimtus profesinius pažeidimus ir profesinės etikos nesilaikymą;
  • licencijas ir metines įmokas;
  • leidinių tiražą ir tiražo tikrinimą;
  • gautas pajamas (iš politinės reklamos; lėšas iš viešojo sektoriaus subjektų; paramą iš fizinių ir juridinių asmenų, kai ji per kalendorinius metus viršija 10 BSI) ir jų šaltinius.

Siekiant užtikrinti duomenų aktualumą ir tikslumą, VIRSIS realizuotos integracinės sąsajos su šiais valstybės informaciniais ištekliais (valstybės registrais ir informacinėmis sistemomis):

  • Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma (VIISP);
  • Juridiniu asmenų registru (JAR);
  • Juridinių asmenų dalyvių informacine sistema (JADIS);
  • Lietuvos Respublikos gyventojų registru (GR);
  • Licencijų informacine sistema (LIS);
  • Valstybinės mokesčių inspekcijos Gyventojų pajamų mokesčio informacine sistema (GYPAS);
  • Valstybinės mokesčių inspekcijos Integruota mokesčių informacine sistema (IMIS);
  • Vyriausiosios rinkimų komisijos informacine sistema (VRK IS);
  • Lietuvos integralia bibliotekų informacijos sistema (LIBIS).

Duomenis, kurie nekaupiami valstybės registruose ir informacinėse sistemose, į VIRSIS taip pat teikia:

  • viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, kai privalomi pateikti duomenys nėra kaupiami kituose valstybės informaciniuose ištekliuose ar valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose;
  • viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijos (Kultūros ministerija, Lietuvos radijo ir televizijos komisija, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, Visuomenės informavimo etikos asociacija);
  • viešojo sektoriaus subjektai (t. y. iš valstybės ar savivaldybės biudžeto ar kito valstybės ar savivaldybės įsteigto fondo išlaikomos įstaigos, valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos ar kontroliuojamos bendrovės ar šių bendrovių valdomos ar kontroliuojamos dukterinės bendrovės, taip pat kiti juridiniai asmenys, kurių dalyvių susirinkime valstybė ar savivaldybė turi daugiau kaip 50 procentų balsų arba skiria daugiau kaip pusę jų valdymo organų narių).

VIRSIS tvarkomų asmens duomenų tvarkymo tikslas – didinti viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos viešumą, skaidrumą ir atskaitingumą, užtikrinant galimybę visuomenei ir kompetentingoms valstybės institucijoms vienoje informacinėje sistemoje stebėti, analizuoti ir vertinti įstatyme nurodytus duomenis apie viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir jų veiklą.

VIRSIS neteikiami duomenys apie dalyvius – fizinius asmenis – tų viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų, kurių teisinė forma yra:

  • asociacija,
  • religinė bendruomenė ar religinė bendrija,
  • profesinė sąjunga ar jų susivienijimas.

VIRSIS finansavimas

VIRSIS kuriama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ Nr. 10.1.2-ESFA-V-916 priemonę „Nacionalinių kovos su korupcija priemonių įgyvendinimas“.

VIRSIS projektui įgyvendinti numatytos lėšos: 419 931,55 EUR (iš jų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos – iki 411 627,84 EUR, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki 8 303,71 EUR).

http://www.registrucentras.lt/bylos/dokumentai/apie/ESFIVP-I-1.jpg

VIRSIS valdymas

VIRSIS valdytojas – Kultūros ministerija, VIRSIS tvarkytojas – VĮ Registrų centras.

VIRSIS tikslą, uždavinius, pagrindines funkcijas, organizacinę, informacinę ir funkcinę struktūras, duomenų teikimo ir naudojimo tvarką, duomenų saugos reikalavimus, finansavimą, modernizavimą ir likvidavimą nustato VIRSIS nuostatai.

Techninė informacija apie VIRSIS pateikiama Registrų ir valstybės informacinių sistemų registre.

Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų skaidrumo nuostatos ir jų kaita

1996 m. priimtoje pirmojoje Visuomenės informavimo įstatymo redakcijoje buvo siekiama užtikrinti viešosios informacijos rengėjų savininkų ir bendraturčių pajamų deklaravimą ir ryšių su ūkiniais subjektais bei valdžios ir valdymo institucijomis viešumą. Įstatymo 39 straipsnyje anuomet nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjų savininkai ir bendraturčiai deklaruoja savo pajamas ir turtą įstatymų nustatyta tvarka, o viešosios informacijos rengėjų savininkai ir bendraturčiai viešai skelbia apie savo ekonominius ir finansinius ryšius su ūkiniais subjektais, finansų kredito įstaigomis, komerciniais bankais, apie savo giminystės ryšius su valstybės institucijų pareigūnais Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos nustatyta tvarka. Ši įstatymo nuostata praktikoje nebuvo iki galo įgyvendinta, o 2001 m. iš viso panaikinta.

Iki VIRSIS Lietuvoje nebuvo vieningos viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos, kurioje būtų patogu rinkti, kaupti, nemokamai gauti, stebėti ir analizuoti duomenis apie Lietuvos Respublikoje visuomenės informavimo veiklą vykdančius viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus. Šie duomenys buvo konsoliduoti skirtingose valstybės institucijų ir įstaigų informacinėse sistemose bei duomenų bazėse. Toks duomenų teikimas turėjo trūkumų: tarp minėtų sistemų ir duomenų bazių nebuvo technologinių duomenų sąsajų, kurios užtikrintų duomenų aktualumą, tikslumą ir patikimumą; viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams nepagrįstai didėjo administracinė našta teikiant duomenis skirtingoms institucijoms į jų valdomas sistemas; viešai ir neatlygintinai buvo prieinama tik ribotos apimties informacija apie juridinius asmenis, tačiau ir šiuo atveju nebuvo aišku, kurie iš juridinių asmenų yra viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, valdantys žiniasklaidos priemones.

Visuomenei aktualios informacijos apie viešosios informacijos rengėjus (skleidėjus) ir jų veiklą trūkumas 2016 m. paskatino iniciatyvą sukurti VIRSIS.

2018 m. kovo 7 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijose Nr. CM/Rec(2018)1 dėl žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos nuosavybės skaidrumo pabrėžiamas žiniasklaidos – viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų – nuosavybės struktūros, tikrųjų savininkų (dalininkų), redakcinius sprendimus priimančių asmenų, taip pat kitų požymių, kriterijų ir veiksnių, darančių tiesioginę ar netiesioginę įtaką žiniasklaidos organizacijai, jos redakciniams sprendimams ar redakcinei politikai (politinės reklamos, viešųjų finansų, reklamos ar paramos lėšų ir jų šaltinių) skaidrumas, aiškumas ir viešumas.

Duomenų apie viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus viešinimas įgyvendintas taip pat remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 648 patvirtinto Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 m. programos įgyvendinimo 2015–2019 m. tarpinstitucinio veiklos plano 1.1.4 priemonę (viešai ir neatlygintinai skelbti duomenis apie viešos informacijos rengėjus ir skleidėjus, juridinio asmens akcininkus, vadovus, leidinius, pajamas ir pajamų šaltinius, išlaidas ir naudos gavėjus, skatinant visuomenės informavimo priemonių viešumą ir skaidrumą).

Iki Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos (VIRSIS) veiklos pradžios Kultūros ministerijai pateikti duomenys apie laikraščių ir žurnalų tiražus, taip pat viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) duomenys apie jų valdomas visuomenės informavimo priemones, dalyvius, valdymą, jungtinę veiklą su kitais viešosios informacijos rengėjais ir (ar) skleidėjais, viešai skelbiami Kultūros ministerijos administruojamoje Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų duomenų bazėje:

Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų duomenų bazė

Tiražo duomenų teikimas

Vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 36 straipsnio 2 dalimi bei kultūros ministro 2015 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. ĮV-216 patvirtintu Vietinių, regioninių ir nacionalinių laikraščių, žurnalų, išskyrus tuos, kurių tiražas mažesnis negu 500 egzempliorių ir (arba) kuriuose nespausdinama reklama, tiražo tikrinimo tvarkos aprašu, šių laikraščių ir žurnalų leidėjai Kultūros ministerijai privalo teikti duomenis apie jų leidžiamų laikraščių, žurnalų tiražą (išspausdintą) už praėjusį pusmetį du kartus per kalendorinius metus:

  • iki sausio 10 dienos ir
  • iki liepos 10 dienos.

Duomenys apie tiražą teikiami užpildant tiražo duomenų teikimo formą (formos pildymo pavyzdys).

Užpildyta ir pasirašyta (paprastu / skenuotu / el. parašu) forma siunčiama el. paštu deividas.velkas@lrkm.lt arba fiziniu adresu: J. Basanavičiaus g. 5, LT-01118 Vilnius (Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupei). Iškilus klausimams, siūlome susisiekti prieš tai nurodytu el. pašto adresu arba tel. 8 608 45993.

Kitų viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų duomenų teikimas

Iki VIRSIS veiklos pradžios viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai), norėdami patikslinti Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų duomenų bazėje skelbiamus duomenis apie jų valdomas visuomenės informavimo priemones, dalyvius, valdymą ar jungtinę veiklą su kitais viešosios informacijos rengėjais ir (ar) skleidėjais, gali tai padaryti užpildydami dalyvių duomenų teikimo formą (formos pildymo pavyzdys).

Užpildyta ir pasirašyta (paprastu / skenuotu / el. parašu) forma siunčiama el. paštu deividas.velkas@lrkm.lt arba fiziniu adresu: J. Basanavičiaus g. 5, LT-01118 Vilnius (Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupei). Iškilus klausimams, siūlome susisiekti prieš tai nurodytu el. pašto adresu arba tel. 8 608 45993.

Pradėjus veikti VIRSIS, duomenis apie leidinio tiražą, taip pat kitus duomenis, kurie nėra kaupiami valstybės informaciniuose ištekliuose ar valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) turės teikti tiesiogiai VIRSIS, prisijungdami prie šios sistemos pagal viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) – juridinio asmens – vadovo suteiktą įgaliojimą.

Papildoma informacija apie leidėjus ir leidinius

Papildomą informaciją apie leidėjus galima rasti šiose Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos duomenų bazėse ir informaciniuose ištekliuose:

Atsakomybė už tiražo nenurodymą, kitų duomenų ir informacijos nepateikimą

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatyta administracinė atsakomybė:

  • už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos spaudinių ir kitų dokumentų privalomųjų egzempliorių siuntimo bibliotekoms tvarkos pažeidimą (kodekso 135 str. 1–2 d.) – bauda nuo 80 iki 300 eurų (už pakartotinį pažeidimą – baudą nuo 300 iki 860 eurų);
  • už tiražo nenurodymą leidinyje arba melagingą nurodymą, taip pat Lietuvos standarte nustatytų kitų leidybinių duomenų spausdinimo tvarkos pažeidimą ir (ar) tarptautinio dokumento standarto numerio (ISBN, ISSN, ISMN) nenurodymą (kodekso 135 str. 3–4 d.) – bauda nuo 150 iki 570 eurų (už pakartotinį pažeidimą – bauda nuo 550 iki 1500 eurų);
  • Tiražo tikrinimo tvarkos aprašo pažeidimą (kodekso 135 str. 5–6 d.) – bauda nuo 300 iki 860 eurų (už pakartotinį pažeidimą – baudą nuo 900 iki 1700 eurų);
  • už duomenų ar informacijos apie viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir jų veiklą nepateikimą į VIRSIS teisės aktų nustatyta tvarka arba neteisingų duomenų ir informacijos pateikimą (kodekso 136 str. 1–2 d.) – bauda nuo 300 iki 860 eurų (už pakartotinį pažeidimą – baudą nuo 900 iki 1700 eurų).

Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo (priežiūros) institucijos

Lietuvos radijo ir televizijos komisija – nepriklausoma Seimui atskaitinga Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų veiklą reguliuojanti ir prižiūrinti, Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklą vykdančių retransliuotojų ir kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, veiklos priežiūrą vykdanti institucija.

Komisija dalyvauja formuojant valstybės audiovizualinę politiką. Komisija yra Seimo ir Vyriausybės ekspertė radijo, televizijos programų transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete bei užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų klausimais.

Nuo 2019 m. balandžio 1 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisijai suteikti nauji įgaliojimai autorių teisių apsaugos srityje – įgyvendinant Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 78 str. 2 d. nuostatas, komisijai suteikta teisė duoti interneto prieigos paslaugų teikėjams privalomus nurodymus panaikinti galimybę pasiekti neteisėtai viešai paskelbtą autorių teisių saugomą turinį, blokuojant interneto domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę, tol, kol nepašalinamas autorių teisių saugomo turinio pažeidimas. Ši veikla finansuojama komisijai skiriant įstatyme nustatytą dalį kompensacinio atlyginimo, Vyriausybės nustatyta tvarka surinkto už pirmą kartą Lietuvos Respublikoje parduodamus civilinėje apyvartoje esančius, pagamintus Lietuvos Respublikoje ar į jos teritoriją įvežtus atgaminti asmeniniam naudojimui skirtus įrenginius ir tuščias analogines ir skaitmenines garso ir audiovizualines laikmenas.

Komisija įkurta 1996 metais, įsigaliojus Visuomenės informavimo įstatymui.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba yra valstybės biudžetinė įstaiga, kuri užtikrina žurnalistų etikos inspektoriaus veiklą. Inspektorius – valstybės pareigūnas, įgaliotas nagrinėti suinteresuotų asmenų skundus ir pareiškimus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimų, taip pat duomenų subjektų pagal Reglamento (ES) 2016/679 77 straipsnio 1 dalį pateiktus skundus Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka; vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi Visuomenės informavimo įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytų visuomenės informavimo principų, teikia valstybės institucijoms siūlymus, kaip tobulinti jų įgyvendinimą; vadovaudamasis ekspertų išvadomis, priskiria visuomenės informavimo priemones ir (ar) jų turinį erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio kategorijoms, nustato, ar visuomenės informavimo priemonėse paskelbta viešoji informacija skatina nesantaiką dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos.

Nuo 2019 m. lapkričio 14 d. žurnalistų etikos inspektorius įgyvendina 1981 m. sausio 28 d. Strasbūre sudarytos Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108) ir jos protokolų nuostatas, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais.

Savo kompetencijos ribose žurnalistų etikos inspektorius prižiūri, kaip įgyvendinamos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos, atlieka viešosios informacijos stebėseną visuomenės informavimo priemonėse, išskyrus radijo ir televizijos programose (šių stebėseną atlieka Lietuvos radijo ir televizijos komisija).

Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucija

Visuomenės informavimo etikos komisija asociacija (toliau – Asociacija) – viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, žurnalistų ir kitų žiniasklaidos sektoriaus dalyvių įsteigta savitvarkos institucija, kuri savo veikla siekia užtikrinti Visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatų laikymąsi, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimą visuomenės informavimo veikloje ir ugdyti visuomenės sąmoningumą vertinant visuomenės informavimo procesus bei naudojantis viešąja informacija.

Asociaciją sudaro organizacijos, vienijančios viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus, kurių narių veiklai taikomos Kodekso normos: Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija. Nauji nariai į Asociaciją gali būti priimami jos įstatuose nustatyta tvarka.

Asociacijos sprendimus priima Visuomenės informavimo etikos komisija. Be kitų funkcijų, ji nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę, asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos (galimai pažeidus Kodekso nuostatas), taip pat viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimų.

Asociacijos ir Visuomenės informavimo etikos komisijos veikla finansuojama iš Visuomenės informavimo įstatymo 31 str. 13 d. nurodytų metinių įmokų.

Visuomeninis transliuotojas

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – LRT) – valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga. LRT steigimo, valdymo, veiklos, reorganizavimo, likvidavimo tvarką, pareigas, teises ir atsakomybę reglamentuoja Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas. Visuomeninio transliuotojo veikla taip pat grindžiama Visuomenės informavimo įstatymu. Aukščiausiasis LRT organas, atstovaujantis visuomenės interesams – LRT taryba, kuri sudaroma 6 metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų.

LRT privalo rinkti ir skelbti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, supažindinti visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove bei šiuolaikinės civilizacijos pagrindais, stiprinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją, kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą, ugdyti šalies ekologinę kultūrą. LRT rengiamose ir (ar) skleidžiamose radijo ir televizijos programose ir LRT interneto svetainėje turi atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai.

2021 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo redakcijai, reklama, politinė reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai ar kitoks panašaus pobūdžio viešosios informacijos rengimas ir skleidimas už atlygį ar nemokamai LRT programose ir LRT interneto svetainėje draudžiami, išskyrus atvejus, kai reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus ar transliacijų rėmimo pranešimus LRT skleidžia LRT tarybos nustatyta tvarka ir sąlygomis, vykdydama sutartinius įsipareigojimus dėl sporto, kultūros ar kitų visuomenei aktualių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo. LRT programose ir LRT interneto svetainėje už užmokestį ar kitokį atlygį arba nemokamai gali būti skleidžiama kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija, t. y. informacija, kuria siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą arba tokios veiklos iniciatyvas.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. taip pat įsteigta LRT etikos kontrolieriaus pareigybė. LRT etikos kontrolierius prižiūri, kaip LRT žurnalistai laikosi Visuomenės informavimo etikos kodekso, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos dėl žurnalistikos etikos ir LRT žurnalistų etikos kodekse nustatytų pagrindinių profesinės etikos taisyklių ir principų, atlieka kitas funkcijas.

LRT finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, pajamų, gautų už programų pardavimą, rėmimo pranešimus, leidybą, taip pat iš paramos ir pajamų, gautų iš komercinės ir ūkinės veiklos. LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1 proc. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 proc. iš akcizo pajamų. LRT skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis už 2019 metais LRT skirtus valstybės biudžeto asignavimus.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Valstybė iš dalies finansuoja viešosios informacijos rengėjų kultūrinius, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo, šviečiamuosius projektus per viešąją įstaigą – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą (toliau – Fondas).

Valstybės parama viešosios informacijos rengėjams pagal Fondui pateiktas paraiškas teikiama vadovaujantis Valstybės teikiamos dalinės finansinės paramos kultūriniams ir šviečiamiesiems projektams pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui pateiktas paraiškas bendraisiais konkursų nuostatais.

Fondas kiekvienais metais spaudoje paskelbia metų veiklos ataskaitą, o Fondo tarybos pirmininkas kiekvienais metais Seime pateikia lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitą.

Nuo 2015 m. spalio 1 d. Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtinus rimto profesinio pažeidimo sampratą, valstybės parama negali būti teikiama viešosios informacijos rengėjui, kuris laikomas padaręs rimtą profesinį pažeidimą (Visuomenės informavimo įstatymo 27 str. 4 d.):

viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka buvo skirta bauda arba taikytos šiame įstatyme numatytos kitos poveikio priemonės už šio įstatymo 19 straipsnio 1, 2 ir (ar) 3 dalies pažeidimą, vienerius metus nuo paskutinio pažeidimo nustatymo dienos laikomas rimtą profesinį pažeidimą padariusiu viešosios informacijos rengėju ir (ar) skleidėju.

Tarnautojas

Esminės funkcijos

Funkcijų detalizavimas

Deividas Velkas
(deividas.velkas@lrkm.lt,
+370 608 45 993)

Visuomenės informavimo politikos klausimai (koordinavimas)

  • Visuomenės informavimo politikos strateginės kryptys
  • Visuomenės informavimo saugumas
  • Informacinis prieinamumas neįgaliesiems
  • Medijų ir informacinis raštingumas
  • Nepilnamečių apsauga nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio
  • Valstybės parama žiniasklaidai (SRTRF)
  • Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų duomenų deklaravimas (VIRSIS)
  • Medijų tarybos veikla

Rasa Zdanevičiūtė
(rasa.zdaneviciute@lrkm.lt,
+370 608 46 005)

Visuomenės informavimo politikos klausimai

  • Visuomenės informavimo teisinis reglamentavimas
  • Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos
  • Nepilnamečių apsauga nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio
  • Tiražų tikrinimas
  • Bendradarbiavimas su Europos Tarybos ir ES institucijomis
Paskutinė atnaujinimo data: 2022-03-22