Baltijos regiono šalių bendradarbiavimas

BALTIJOS KULTŪROS FONDAS
Nuo 2019 m. Baltijos kultūros fondo lėšos pradedamos skirti jungtiniams Latvijos, Lietuvos ir Estijos kultūros projektams finansuoti. 2018 m. liepos 8 d. įsteigto Baltijos kultūros fondo tikslas – skatinti Baltijos šalių kultūrinį bendradarbiavimą ir stiprinti Estijos, Latvijos ir Lietuvos kultūros tarptautiškumą per bendrus kultūros projektus ir renginius.
Baltijos kultūros fondo įstatai, paraiškų teikimo tvarka ir fondo logotipas pateikiami programos tinklalapyje adresu https://www.kulka.ee/programmes/baltic-culture-fund.
Fondo darbo kalba – anglų kalba.
Daugiau informacijos čia.

BALTIJOS MINISTRŲ TARYBA / BALTIJOS KULTŪROS KOMITETAS
Baltijos Ministrų Taryba – tarpvyriausybinio bendradarbiavimo tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos  formatas, įkurtas 1994 m. birželio 13 d. Baltijos Ministrų Taryba užtikrina bendradarbiavimo koordinavimą ir tęstinumą.
Trišaliam bendradarbiavimui kultūros srityje koordinuoti veikia trišalis Kultūros ministerijų vyresniųjų pareigūnų Baltijos šalių kultūros komitetas, kuris kasmet renkasi aptarti bendradarbiavimo aktualijų. Lietuvos kultūros ministerijos, Latvijos kultūros ministerijos ir Estijos kultūros ministerijos bendradarbiavimo programa kultūros srityje 2019-2022 m.

ŠIAURĖS IR BALTIJOS ŠALIŲ KULTŪROS MOBILUMO PROGRAMA
Šiaurės ir Baltijos šalių kultūros mobilumo programa (Nordic-Baltic Mobility Programme for Culture) pradėta 2009 m. Šiaurės ministrų tarybos ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos kultūros ministerijų iniciatyva. Programoje gali dalyvauti Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Šiaurės šalių – Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Grenlandijos, Farerų ir Alandų salų – menininkai ir kultūros operatoriai.
Programa teikia finansinę paramą trijuose moduliuose:
Menininkų mobilumo (pareiškėjai – fiziniai asmenys)
Bendradarbiavimo tinklų (pareiškėjai – kultūros operatoriai)
Meno rezidencijų (pareiškėjai – kultūros operatoriai)
Programą administruoja Šiaurės šalių kultūros centras (Nordic Contact Point), įsikūręs Helsinkyje, Suomijoje. Daugiau informacijos apie reikalavimus paraiškovams čia.
Informacinis atstovas šiai programai Lietuvoje – Šiaurės ministrų tarybos biuras Vilniuje.
Kitos Šiaurės ministrų tarybos programos kultūros srityje:
Šiaurės šalių kultūros ir meno programa
Šiaurės šalių kultūros fondas
Tautinių bendrijų žiniasklaidos rėmimo programa

ŠVEDIJOS-LIETUVOS BENDRADARBIAVIMO FONDAS
Švedijos ir Lietuvos bendradarbiavimo fondas remia projektus, skatinančius dvišalių santykių plėtrą tarp valstybių. Tikslas - stiprinti, plėsti, atnaujinti ir įvairinti Švedijos ir Lietuvos santykius.
Švedijos ir Lietuvos bendradarbiavimo fondas remia perspektyvių idėjų plėtrą ir naujų projektų pradinius etapus su aiškia plėtros perspektyva. Ypatingas dėmesys skiriamas jaunimo mainams ir bendradarbiavimui kuriant tinklus, siekiant skatinti socialinę sanglaudą, kūrybiškumą, inovacijas ir naujų įmonių kūrimąsi. Laukiamos paraiškos dėl paramos kelionės išlaidoms ir projektų, stiprinančių jaunimo tinklus, įgyvendinimui.
LRV 2019 m. balandžio 30 d. nutarimas Nr. 424 „Dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo Švedijos ir Lietuvos bendradarbiavimo fondo veikloje ir įgaliojimų suteikimo N. Germanui“

EUROPOS SĄJUNGOS BALTIJOS JŪROS REGIONO STRATEGIJOS POLITIKOS SRITIS „KULTŪRA“
2009 m. Europos Komisija patvirtino pirmąją makroregioninę strategiją – Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija ESBJRS (The European Union Strategy for the Baltic Sea Region, EUSBSR). Ši strategija apima regiono valstybes ES nares – Daniją, Estiją, Suomiją, Vokietiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją ir Švediją. Įgyvendinant strategiją taip pat bendradarbiaujama su valstybėmis ne ES narėmis – Norvegija, Rusija, Islandija. ESBJRS tikslai: 1) išsaugoti jūrą; 2) sujungti regioną; 3) didinti regiono gerovę. ESBJRS pateikiama kaip komunikatas ir veiksmų planas. Veiksmų planas yra reguliariai peržiūrimas. Šiuo metu jame išdėstyta 13 politikos sričių ir 4 horizontalieji veiksmai (Teritorijų planavimas; Kaimynystė, Kompetencija; Klimatas). Lietuvoje ESBJRS įgyvendinimo nacionalinis koordinatorius – LR Užsienio reikalų ministerija.
ESBJRS įkūnija naują makroregioninio bendradarbiavimo koncepciją, t.y., efektyvesnį egzistuojančių finansinių išteklių koordinavimą ir panaudojimą. Trys „ne“ – jokių naujų ES finansų, teisės aktų ir institucijų. Skatinama efektyviau ir protingiau išnaudoti egzistuojančius finansus, institucijas (sinergijos efektas). Atsižvelgiant į tai, kad ši strategija yra finansiškai neutrali, tai reiškia, kad ESBJRS ir jos veiksmų plane numatytiems veiksmams įgyvendinti turi būti efektyviau naudojamos jau egzistuojančios finansinės priemonės, pirmiausiai esami ES fondai ir programos (pavyzdžiui, ES struktūrinė parama, ES parama kaimo plėtrai, 7-oji Bendroji programa, LIFE, JASPERS, JEREMIE, JESSICA, TEN-T, TEN-E), taip pat nacionalinės, regioninės, tarptautinių institucijų lėšos, privatus kapitalas. 2013 m. ESBJRS veiksmų plane numatyta aiški sąsaja tarp ESBJRS ir ES sanglaudos politikos finansinių šaltinių 2014-2020 metais.
Specialus dėmesys kultūrai:
2013 m. Šlėzvigo-Holšteino žemės teisingumo, kultūros ir Europos reikalų ministerijos (Vokietija) ir Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos iniciatyva, įvertinus kultūrą kaip darnios plėtros skatinimo priemonę, ESBJRS veiksmų planas papildytas dar viena politikos sritimi „Kultūra“ (PA Culture). Jos tikslas – pagerinti regiono bendradarbiavimą per kultūrą, sujungti žmones ir didinti regiono konkurencingumą. Politikos srities „Kultūra“ dėmesys skiriamas kultūrinių ir kūrybinių industrijų sektoriui (Culture&Creative Sectors).
Bendrai šios srities įgyvendinimą koordinuoja Valdymo grupė (Steering Group); Lietuvos nacionalinis koordinatorius – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
ESBJRS įgyvendinama per projektus ir procesus (vad. Flagships).
Flagships gali tarnauti kaip pavyzdžiai norimam pokyčiui pasiekti. Flagships gali būti: 1) pavienis projektas; 2) projektų grupė, prisidedanti prie to paties veiksmo; 3) procesas (tinklas, nauja bendradarbiavimo platformas ir etc.).
Pavyzdiniai projektai (Flagships)
Projektų finansavimo galimybės:

 

BALTIJOS JŪROS VALSTYBIŲ TARYBA
Baltijos jūros valstybių taryba, BJVT (Council of the Baltic Sea States, CBSS), įsteigta 1992 m. ir apima visas tarpvyriausybinio bendradarbiavimo Baltijos regione sritis (išskyrus gynybos klausimus). Tarybą sudaro 11 Baltijos jūros regiono valstybių (Danija, Estija, Islandija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Norvegija, Rusija, Suomija, Švedija, Vokietija) ir Europos Komisija. Taryba nustato politinius tikslus, formuoja veiksmų planus, inicijuoja projektus ir veikia kaip idėjų mainų forumas aktualiais Baltijos regionui klausimais.
Regiono kultūros bendradarbiavimo klausimai yra svarstomi Baltijos jūros valstybių kultūros ministrų konferencijose ir kultūros ministerijų vyresniųjų pareigūnų darbo grupės posėdžiuose. Nacionalinis koordinatorius – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
BJVT projektų paramos priemonė
Kultūros srityje veikia:

ŠIAURĖS MATMENS KULTŪROS PARTNERYSTĖ
Šiaurės matmens kultūros partnerystė (The Northern Dimension Partnership on Culture, NDPC) – įkurta 2010 m., partnerystės memorandumą pasirašė Lietuva, Latvija, Estija, Danija, Norvegija, Islandija, Suomija, Švedija, Vokietija, Lenkija, Rusija ir Europos Komisija. Partnerystės sritis – bendradarbiavimas kultūros ir kūrybinių industrijų srityje sukuriant platformą dialogui ir gerosios praktikos mainams, kultūros ir kūrybinių industrijų ir kultūra grindžiamų inovacijų politikos skatinimui šalyse narėse, tarpsektoriniam bendradarbiavimui, Šiaurės matmens regiono šiose srityse tyrimams.
Partnerystės veiklą koordinuoja valdymo komitetas (Steering Committee), kuriame dalyvauja šalių narių atstovai. Nacionalinis koordinatorius – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-03-31