Regionų kultūra ir vaikų ir jaunimo kultūrinė edukacija

XVIII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72, numatoma, įgyvendinant tolygią regioninę politiką, mažinti kultūrinę atskirtį tarp didžiųjų miestų ir regionų. Tolygus regioninės kultūros formavimas vyks plėtojant dialogą ir pasitikėjimu grįstus ryšius su vietos kultūrinėmis bendruomenėmis ir nevyriausybiniu sektoriumi.

Pagrindinės numatomos iniciatyvos:

1. Priemonės, skatinančios tolygią kultūros sklaidą ir plėtrą regionuose.
2. Kultūros dialogo su savivalda stiprinimas.
3. Kultūros paslaugų kuriamoji vertė.
4. Vietos kultūros institucijų stiprinimas. Vieno iš didžiausių kultūros institucijų šalyje tinklo – kultūros centrų – veiklos stiprinimas. Lietuvos kultūros centrų tinklas yra ypač svarbus ir reikšmingas šalies nematerialaus kultūros paveldo, etninės kultūros, profesionalaus ir mėgėjų meno populiarinimui ir sklaidai, kokybiško gyventojų laisvalaikio organizavimui, užimtumui ir socializacijai. Be kultūros centrams būdingos ir vykdomos veiklos, būtina skatinti naujas formas, kūrybos, raiškos priemones ir bendradarbiavimą su skirtingomis kultūros ir meno institucijomis. Sprendžiant laikmečio iššūkių lemiamus pokyčius, būtina atnaujinti teisės aktus, reglamentuojančius kultūros centrų veiklą Lietuvoje.

Įgyvendinant 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane, patvirtintame 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998, įtvirtintą ketvirtąjį strateginį tikslą – stiprinti tautinį ir pilietinį tapatumą, didinti kultūros svarbą ir visuomenės kūrybingumą, siekiama didinti kultūros vaidmenį visuomenėje, didinti gyventojų įsitraukimą ir indėlį į kultūrą, skatinti kūrėjus kurti, stiprinti istorinę atmintį, atgaivinti visuomenei ir vietos bendruomenėms svarbų kultūros paveldą. 

Kultūros ir kūrybingumo plėtros programa (projektas)

Kultūros ministro 2020 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. ĮV-284 patvirtinta Kultūros sektoriaus darbuotojų 2020–2022 metų kvalifikacijos tobulinimo programa.

2004 m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymą, kuris reglamentuoja kultūros centrų steigimą, pertvarkymą, likvidavimą, valdymą, veiklą, klasifikavimą, finansavimą bei kitus su kultūros centrų veikla susijusius santykius.

Kultūros centrų akreditavimo tvarkos aprašas nustato kultūros centro akreditavimo reikalavimus, akreditavimo dokumentus, akreditacijos komisijos įgaliojimus ir darbo organizavimą, akreditavimo tvarką.

Kultūros centrų taryba, patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2004 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. ĮV-368, yra kolegiali, patariamojo balso teisę turinti institucija, kuri atlieka eksperto ir konsultanto funkcijas, sprendžiant Lietuvos kultūros centrų politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimus.

KULTŪROS CENTRAI

Lietuvoje veikia 159 kultūros centrai (juridiniai vienetai) ir 475 jų struktūriniai padaliniai. Įstatymu nustatyta tvarka kultūros centrai yra akredituojami ir jiems suteikiamos kategorijos. 218 kultūros centrams (ir jų padaliniams) yra suteikta akreditacija.

Kultūros centrai yra kultūros židiniai, siekiant sudaryti sąlygas profesionalaus ir mėgėjų meno sklaidai, gyventojų kūrybinei raiškai. Organizuoti etninės kultūros ir mėgėjų meno veiklą, metodiškai jai vadovauti, rengti dainų šventes, kitas reikšmingas kultūros akcijas įpareigota Kultūros ministerijos valdymo sričiai priklausanti institucija Lietuvos nacionalinis kultūros centras.

MĖGĖJŲ MENAS

Lietuvos nacionalinio kultūros centro  duomenimis, 2020 m. savivaldybės kultūros centruose veikė 2701 mėgėjų meno kolektyvas (33910 dalyvių), su studijomis ir būreliais – 3520 (47307 dalyvių). 

Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. ĮV-627 patvirtintas Lietuvoje rengiamų tęstinių prioritetinių mėgėjų meno renginių sąrašo sudarymo tvarkos aprašas.

Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2020 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. ĮV- 1171 patvirtintas Lietuvoje rengiamų tęstinių prioritetinių mėgėjų meno 2021 metų renginių sąrašas.

PREMIJOS IR SKATINIMAI

Kultūros ministerija kasmet skiria trus Geriausio metų kultūros centro premijas. Premijų tikslas – skatinti kūrybingą kultūros centrų veiklą, įvertinant geriausius kultūros centrų pasiekimus ir darbus.

2005 m. Kultūros ministerija įsteigė premiją už aktyvią, kūrybingą veiklą kultūros centruose. 

Projektas LIETUVOS KULTŪROS SOSTINĖ

Tęsdama projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ idėją ir siekdama skatinti Lietuvos regionų gyventojų kultūrinį aktyvumą ir kūrybingumą, plėtoti kultūrą ir meną, kūrybines iniciatyvas bei kultūros prieinamumą, Kultūros ministerija įgyvendina projektą „Lietuvos kultūros sostinė“. Lietuvos kultūros sostine gali tapti konkurso būdu išrinktas bet kuris Lietuvos miestas, išskyrus Vilnių. Konkursas organizuojamas kas trejus metus. Konkurso laimėtojų projektų vykdymo ir finansavimo eiliškumas nustatomas trejiems metams Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu.

2008 m. pirmąja Lietuvos kultūros sostine tapo Zarasų rajono savivaldybė;

2009 m. – Plungės rajono savivaldybė;

2010 m. – Ramygala, Panevėžio rajono savivaldybė;

2011 m. – Šilutės rajono savivaldybė;

2012 m. – Anykščių rajono savivaldybė;

2013 m. – Palangos savivaldybė;

2014 m. – Panevėžio miestas;

2015 m. – Žagarė, Joniškio rajono savivaldybė;

2016 m. – Telšių rajono savivaldybė;

2017 m. – Klaipėdos miesto savivaldybė;

2018 m. – Marijampolės savivaldybė;

2019 m. – Rokiškio rajono savivaldybė;

2020 m. – Trakų rajono savivaldybė;

2021 m. – Neringos savivaldybė;

2022 m. – Alytaus miesto savivaldybė.

Projektas MAŽOSIOS KULTŪROS SOSTINĖS

Lietuvos mažųjų kultūros sostinių idėja regionams suteikia galimybę stiprinti jo kultūros tradicijas, profesionalaus meno prieinamumą ir sklaidą, plėtoti kultūrinį turizmą, plėsti kultūrinį gyvenimą regionuose, paskatinti naujas kūrybines iniciatyvas. Pirmąja Lietuvos mažąja kultūros sostine 2015 m. paskelbti Naisiai. Nuo 2016 m. kasmet išrenkama 10 mūsų šalies miestelių Lietuvos mažosiomis kultūros sostinėmis. Kultūros ministerija palaiko ir remia Lietuvos mažųjų kultūros sostinių iniciatyvą. Nuo 2018 m. Lietuvos kultūros taryba kasmet skiria 50 tūkst. eurų svarbiausiems jų projektams. Lietuvos mažųjų kultūros sostinių konkursą inicijuoja Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga. Projekto partneriai – Lietuvos savivaldybių asociacija, Kultūros ministerija, Lietuvos seniūnų asociacija.

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-06-10