Regionų kultūra

2021–2030 metų nacionalinis pažangos planas

Kultūros ir kūrybingumo plėtros programa (projektas)

Kultūros sektoriaus darbuotojų 2020–2022 metų kvalifikacijos tobulinimo programa

Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymas

Kultūros centrų akreditavimo tvarkos aprašas

Lietuvoje rengiamų tęstinių prioritetinių mėgėjų meno renginių sąrašo sudarymo tvarkos aprašas.

Lietuvoje rengiamų tęstinių prioritetinių mėgėjų meno 2021 metų renginių sąrašas.

Kultūros centrai yra kultūros židiniai, kurie sudaro sąlygas profesionalaus ir mėgėjų meno sklaidai, gyventojų kūrybinei raiškai. Kultūros ministerijos valdymo sričiai priklausantis Lietuvos nacionalinis kultūros centras įpareigotas organizuoti etninės kultūros ir mėgėjų meno veiklą, metodiškai jai vadovauti, rengti dainų šventes, kitas reikšmingas kultūros akcijas.

Lietuvoje veikia 159 kultūros centrai (juridiniai vienetai) ir 475 jų struktūriniai padaliniai. Įstatymu nustatyta tvarka kultūros centrai yra akredituojami ir jiems suteikiamos kategorijos. 218 kultūros centrams (ir jų padaliniams) yra suteikta akreditacija.

2020 m. Lietuvos savivaldybės kultūros centruose veikė 2701 mėgėjų meno kolektyvas (33910 dalyvių), su studijomis ir būreliais – 3520 (47307 dalyvių). 

Kultūros ministerija kasmet skiria tris Geriausio metų kultūros centro premijas. Premijų tikslas – skatinti kūrybingą kultūros centrų veiklą, įvertinant geriausius kultūros centrų pasiekimus ir darbus.

2005 m. Kultūros ministerija įsteigė premiją už aktyvią, kūrybingą veiklą kultūros centruose. 

Tęsdama projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ idėją ir siekdama skatinti Lietuvos regionų gyventojų kultūrinį aktyvumą ir kūrybingumą, plėtoti kultūrą, meną, kūrybines iniciatyvas bei kultūros prieinamumą, Kultūros ministerija įgyvendina projektą „Lietuvos kultūros sostinė“. Lietuvos kultūros sostine gali tapti konkurso būdu išrinktas bet kuris Lietuvos miestas, išskyrus Vilnių. Konkursas organizuojamas kas trejus metus. Konkurso laimėtojų projektų vykdymo ir finansavimo eiliškumas nustatomas trejiems metams Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu.

Lietuvos kultūros sostinės:

2008 m. – Zarasai;

2009 m. – Plungė;

2010 m. – Ramygala;

2011 m. – Šilutė;

2012 m. – Anykščiai;

2013 m. – Palanga;

2014 m. – Panevėžys;

2015 m. – Žagarė;

2016 m. – Telšiai;

2017 m. – Klaipėda;

2018 m. – Marijampolė;

2019 m. – Rokiškis;

2020 m. – Trakai;

2021 m. – Neringa;

2022 m. – Alytus;

2023 m. – Tauragė;

2024 m. – Kaišiadorys;

2025 m. – Druskininkai.

Lietuvos mažųjų kultūros sostinių idėja regionams suteikia galimybę stiprinti kultūros tradicijas, profesionalaus meno prieinamumą ir sklaidą, plėtoti kultūrinį turizmą, plėsti kultūrinį gyvenimą, paskatinti naujas kūrybines iniciatyvas. Pirmąja Lietuvos mažąja kultūros sostine 2015 m. paskelbti Naisiai. Nuo 2016 m. Lietuvos mažosiomis kultūros sostinėmis kasmet išrenkama 10 mūsų šalies miestelių. Kultūros ministerija palaiko ir remia Lietuvos mažųjų kultūros sostinių iniciatyvą. Nuo 2018 m. Lietuvos kultūros taryba kasmet skiria 50 tūkst. eurų svarbiausiems jų projektams. Lietuvos mažųjų kultūros sostinių konkursą inicijuoja Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga. Projekto partneriai – Lietuvos savivaldybių asociacija, Kultūros ministerija, Lietuvos seniūnų asociacija.

2022 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės:

Alytaus apskrityje – Leipalingis (Druskininkų sav.)
Kauno apskrityje – Nemakščiai (Raseinių r.)
Marijampolės apskrityje – Sangrūda (Kalvarijos sav.)
Panevėžio apskrityje – Panemunėlis (Rokiškio r.)
Šiaulių apskrityje – Šakyna (Šiaulių r.)
Tauragės apskrityje – Bijotai (Šilalės r.)
Telšių apskrityje – Alsėdžiai (Plungės r.)
Utenos apskrityje – Kavarskas (Anykščių r.)
Vilniaus apskrityje – Vievis (Elektrėnų sav.)

Birutė Kazlauskienė, Kultūrinės edukacijos politikos grupės patarėja
El. paštas: [email protected]
Tel. Nr. +370  608 45 631

Irena Kezienė, Kultūros paveldo politikos grupės vyriausioji specialistė
El. paštas: [email protected]
Tel. Nr. +370  608 45 638