Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo politika

COVID-19 inspiruota iniciatyva #Kultūra namuose ir Tarptautinės aktualijos (nuolat pildoma).

Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo tikslas – perkelti į skaitmeninę formą unikalius ir vertingus kultūros paveldo objektus. Šalies atminties institucijos kaupia ir saugo vertingą kultūros paveldą, kuris yra svarbus Lietuvos tapatumo ir kultūros savitumo išsaugojimui, mokslo, švietimo ir meno plėtojimui, visuomenės kūrybiškumo ir sanglaudos didinimui. Skaitmeninimas leidžia atverti visuomenei saugomas kultūros vertybes, sudaro galimybes naudotis jomis nuotoline prieiga.

Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo politika įgyvendinama remiantis:

  1. Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo koncepcija;
  2. Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo ir prieigos strategija;
  3. Skaitmeninio kultūros paveldo aktualinimo ir išsaugojimo 2015-2020 metų programa.
  4. Skaitmeninio kultūros paveldo aktualinimo ir išsaugojimo 2015-2020 metų programos įgyvendinimo 2020 metais veiksmų planas.

Bendrieji virtualios kultūros paveldo erdvės plėtros principai:

  • išteklių ir pajėgumų konsolidavimas;
  • skaitmeninimo, skaitmeninio turinio sklaidos ir prieigos procesų koordinavimas bei bendradarbiavimas;
  • integralios prieigos prie Lietuvos skaitmeninio kultūros paveldo užtikrinimas vieno langelio principu;
  • orientacija į visuomenės poreikius;
  • skaitmeninio kultūros paveldo pakartotinas panaudojimas.

Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo politikos įgyvendinimą koordinuoja Kultūros ministerija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija (nuo 2018 m. rugsėjo mėn.) ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba. Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo taryba atlieka eksperto ir konsultanto funkcijas sprendžiant skaitmeninimo politikos formavimo, įgyvendinimo ir priežiūros klausimus.

Skaitmeninimo veiklas šalies atminties institucijose koordinuoja skaitmeninimo kompetencijos centrai:

  • nacionaliniai (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Lietuvos centrinis valstybės archyvas);
  • regioniniai (Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos jūrų muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus, apskričių viešosios bibliotekos);
  • sektoriniai (Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos mokslo akademijos Vrublevskių biblioteka, viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“).

Nuo 2020 m. pradžios veikia Kultūros paveldo skaitmeninimo statistikos sistema, skirta sistemingai stebėti suskaitmenintų ir skaitmeninių kultūros paveldo išteklių būklę ir kaitą, ją analizuoti, vertinti vykdomų priemonių poveikį kultūros paveldo skaitmeninimo politikos strateginių tikslų pasiekimui ir kokybinių pokyčių inicijavimui.

Kultūrinę ir mokslinę reikšmę turintis suskaitmenintas kultūros paveldas reprezentuojamas:

  • ePaveldas (virtuali skaitmeninio kultūros paveldo informacinė sistema). Sistemos pagrindą sudaro skaitmenintų objektų duomenų bazė, kurioje šiuo metu sukaupta apie 3 mln. skaitmenintų objektų puslapių (archyvinių bylų, rankraščių, knygų, plakatų, tapybos, grafikos kūrinių, fotografijų ir kitų objektų skaitmenintų vaizdų).
  • LIMIS (Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema). Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus filialas Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras yra LNDM specializuotas muziejinis padalinys. Jo paskirtis – pasiekti, kad informacija apie Lietuvos muziejuose sukauptą kultūros paveldą būtų integruota į bendrą skaitmeninę Lietuvos ir Europos kultūros paveldo erdvę.
  • e-Kinas (Lietuvos dokumentinis kinas internete). tikslas – sudaryti sąlygas Lietuvos centriniame valstybės archyve sukaupto dokumentinio kino paveldo išsaugojimui ir sklaidai, sukuriant skaitmeninį Lietuvos dokumentinio kino archyvą ir prieigą prie jo internete. Lietuvos kino centro iniciatyva iš viso jau įsigytos 39 reikšmingų Lietuvos kino istorijai vaidybinių filmų ir 6 dokumentinių siužetų, kurie saugomi užsienio saugyklose ir archyvuose, juostų kopijos. Jos yra perduotos nuolatiniam saugojimui Lietuvos centriniam valstybės archyvui.
  • LIBIS (Lietuvos integrali bibliotekų informacijos sistema).
  • EAIS (Elektroninio archyvo informacinė sistema). Sistemą sukurti paskatino nuolat didėjantis dokumentuose, registruose ir informacinėse sistemose kaupiamos informacijos kiekis, brangstantis vadinamųjų „popierinių“ dokumentų saugojimas bei vieningos Nacionalinio dokumentų fondo (NDF) informacijos paieškos sistemos poreikis.
  • LRT Mediateka VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“
    yra sukaupusi unikalų audiovizualinį lobyną, kurį siekia tinkama forma atverti visuomenei ir kartu išsaugoti ateities kartoms. Vaizdo ir kino juostas nuo 2008-ųjų konvertuojame į skaitmenines laikmenas. Tai leidžia išsaugoti įrašų kokybę ir pristatyti juos visiems besidomintiems.

Nuo 2016 m. veikia informacinė-metodinė interneto  svetainė „Kultūros paveldo skaitmeninimas“ www.ekultura.lt (kuratorius – LIMIS centras).

Finansavimas. Kultūros ministerija 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. ĮV-42 patvirtino Skaitmeninio kultūros paveldo aktualinimo ir išsaugojimo 2015-2020 metų programos įgyvendinimo 2020 metais veiksmų planą, į kurį yra įtraukti prioritetiniai kultūros paveldo skaitmeninimo srities projektai, kuriuos numatoma įgyvendinti ES struktūrinės paramos lėšomis.

Lietuvos kultūros taryba 2019 m. skyrė lėšas 42 projektams, kurie gavo finansavimą per „Atminties institucijos (muziejai, bibliotekos, archyvai): inovatyvių paslaugų kūrimas“ programą iš jų 39 projektų metu suskaitmeninto kultūros paveldo pagrindu sukurti 97 e-produktai ir 32 e-paslaugos. Skirta 281 990 Eur, valstybės biudžeto lėšų. 2019 m. nebuvo projektų, kuriems Lietuvos kultūros taryba būtų skyrusi finansavimą vykdant skaitmeninio (born digital) paveldo (pvz., audiovizualinio) įsigijimo veiklą per „Atminties institucijos: Lietuvos arba lietuvių kilmės menininkų šiuolaikinio vizualaus meno ar dizaino darbų, sukurtų po 1990 m., įsigijimo projektai“ programą.

EUROPEANA.

EUROPEANA 2020–2025 m. strategija: skaitmeninių pokyčių įgalinimas.

Siekiant užtikrinti kryptingą šalies kultūros paveldo populiarinimą ir sklaidą Europos kultūros paveldo erdvėje, Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai pavesta (kultūros ministro 2008 m. lapkričio 13 d. įsakymas Nr. ĮV-560) vykdyti šalies atstovavimo Europos kultūros paveldo skaitmeninėje platformoje EUROPEANA funkciją. EUROPEANA prieinamų suskaitmenintų Lietuvos kultūros paveldo objektų  skaičius 2019 m. – 199,2 tūkst. objektų.

Lietuvos atminties institucijos aktyviai dalyvauja EUROPEANA organizuojamose skaitmeninto paveldo viešinimo iniciatyvose: „Europeana 1989“, „Europeana 280“, „Athena Plus“, „Europena Space“, „Europeana Photography“ ir kt.

UNESCO programa „Pasaulio atmintis“ (UNESCO Memory of the World Programme).

Programa pradėta vykdyti 1992 m. Tikslas – aktualizuoti dokumentinį paveldą pasaulio mastu ir skleisti žinią apie ypatingas valstybiniuose ir privačiuose archyvuose, muziejuose, bibliotekose saugomas dokumentų kolekcijas.

UNESCO tarptautiniame registre „Pasaulio atmintis“ įrašytos šios su Lietuva susijusios dokumentų kolekcijos:

  • 2009 m. Baltijos kelias – žmonių grandinė, sujungusi tris valstybes laisvės vardan (The Baltic Way – Human Chain Linking Three States in Their Drive for Freedom). „Baltijos kelias“ – tai pasauliui svarbus XX amžiaus pabaigos įvykis, suvienijęs tris Baltijos šalis nepriklausomybės atkūrimo siekiui.
  • 2009 m. Radvilų archyvai ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija (Radziwills‘ Archives and Niasvizh (Nieśwież) Library Collection) – tai bendra Baltarusijos, Lietuvos, Lenkijos, Rusijos Federacijos, Suomijos ir Ukrainos paraiška. Kolekcija buvo kuriama XV–XX a. vienos galingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir vėliau Abiejų Šalių Karūnos giminių – Radvilų. Radvilų archyvas iš esmės buvo oficialusis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės archyvas.
  • 2017 m. Liublino unijos akto dokumentas (The Act of the Union of Lublin document). Šią paraišką pateikė Lenkija, Lietuva, Latvija, Ukraina ir Baltarusija. Vienintelis išlikęs 1569 m. Liublino unijos aktas, saugomas Centriniame senųjų aktų archyve Varšuvoje, yra lietuviškos pusės unijos dokumentas su 78 lietuvių didikų ir bajorų antspaudais.

Lietuvos nacionalinis registras „Pasaulio atmintis“.

Lietuvos nacionaliniame komitete „Pasaulio atmintis“ dalyvauja kultūros viceministrė Ingrida Veliutė, jai negalint – Rugilė Puodžiūnienė.

Tarptautiškumas.

Europos Komisijos skaitmeninio paveldo ir Europeanos ekspertų grupė (Expert Group on Digital Cultural Heritage and Europeana (DCHE)), patvirtinta 2017 m. Europos Komisijos sprendimu.

2020 m. gegužės 5 d. nuotoliniu būdu vykusio 7-ojo grupės posėdžio protokolas.


Ženklinimas.

2017 m. parengta „Suskaitmeninto ir skaitmeninio kultūros paveldo turinio naudojimo teisių priskyrimo bei ženklinimo metodika ir rekomendacijos“. Rengėjas – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo biblioteka kartu su partneriais – advokatų profesine bendrija „iLAW“ ir Baltijos audiovizualinių archyvų taryba. Lėšos skirtos iš Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos administruojamos Kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programos.

Skaitmeninio turinio ženklinimo žinynas ir įrankis. Elektroninis kūrinių teisių ženklinimo įrankis skirtas kūrinių, gretutinių teisių objektų ir nesaugomų objektų teisėms identifikuoti ir ženklinti pagal tarptautines „Creative Commons“ licencijas ir kultūros paveldo objektų skaitmeninės platformos „Europeana“ naudojamas „Rights Statements“ teisių pareikštis. Greta jo pateikiamas išsamus žinynas, kuriame naudotojui paprastai paaiškinami sudėtingi teisiniai terminai ir subtilybės.


Srities kuratorius – Kultūros ministerijos Atminties institucijų politikos grupė.

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-07-15