Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo politika

Skaitmeniniai ištekliai, pasiekiami virtualiai, neišėjus iš namų „Kultūra namuose“ (nuolat pildoma ir atnaujinama)

Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo tikslas – perkelti į skaitmeninę formą unikalius ir vertingus kultūros paveldo objektus. Šalies atminties institucijos kaupia ir saugo vertingą kultūros paveldą, kuris yra svarbus Lietuvos tapatumo ir kultūros savitumo išsaugojimui, mokslo, švietimo ir meno plėtojimui, visuomenės kūrybiškumo ir sanglaudos didinimui. Skaitmeninimas leidžia atverti visuomenei saugomas kultūros vertybes, sudaro galimybes naudotis jomis nuotoline prieiga.

Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo politika įgyvendinama remiantis:

  1. Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo koncepcija;
  2. Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo ir prieigos strategija;
  3. Skaitmeninio kultūros paveldo aktualinimo ir išsaugojimo 2015-2020 metų programa.

Šioje programoje nustatyti bendrieji virtualios kultūros paveldo erdvės plėtros principai:

  • išteklių ir pajėgumų konsolidavimas;
  • skaitmeninimo, skaitmeninio turinio sklaidos ir prieigos procesų koordinavimas bei bendradarbiavimas;
  • integralios prieigos prie Lietuvos skaitmeninio kultūros paveldo užtikrinimas vieno langelio principu;
  • orientacija į visuomenės poreikius;
  • skaitmeninio kultūros paveldo pakartotinas panaudojimas.

Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo politikos įgyvendinimą koordinuoja Kultūros ministerija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija (nuo 2018 m. rugsėjo mėn.) ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba.

Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo taryba atlieka eksperto ir konsultanto funkcijas sprendžiant skaitmeninimo politikos formavimo, įgyvendinimo ir priežiūros klausimus.

Skaitmeninimo veiklas šalies atminties institucijose koordinuoja skaitmeninimo kompetencijos centrai:

  • nacionaliniai (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Lietuvos centrinis valstybės archyvas);
  • regioniniai (Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos jūrų muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus, apskričių viešosios bibliotekos);
  • sektoriniai (Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos mokslo akademijos Vrublevskių biblioteka, viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“).

Kultūrinę ir mokslinę reikšmę turintis skaitmenintas paveldas reprezentuojamas per virtualią skaitmeninio kultūros paveldo informacinę sistemą epaveldas. Sistemos pagrindą sudaro skaitmenintų objektų duomenų bazė, kurioje šiuo metu sukaupta apie 3 mln. skaitmenintų objektų puslapių (archyvinių bylų, rankraščių, knygų, plakatų, tapybos, grafikos kūrinių, fotografijų ir kitų objektų skaitmenintų vaizdų).

Siekiant užtikrinti kryptingą šalies kultūros paveldo populiarinimą ir sklaidą Europos kultūros paveldo erdvėje, Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai pavesta (kultūros ministro 2008 m. lapkričio 13 d. įsakymas Nr. ĮV-560) vykdyti šalies atstovavimo Europos skaitmeninėje bibliotekoje EUROPEANA funkciją. EUROPEANA prieinamų suskaitmenintų Lietuvos kultūros paveldo objektų  skaičius 2019 m. – 199,2 tūkst. objektų.

Lietuvos atminties institucijos aktyviai dalyvauja EUROPEANA organizuojamose skaitmeninto paveldo viešinimo iniciatyvose: „Europeana 1989“, „Europeana 280“, „Athena Plus“, „Europena Space“, „Europeana Photography“ ir kt.

Finansavimas. Kultūros ministerija 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. ĮV-42 patvirtino Skaitmeninio kultūros paveldo aktualinimo ir išsaugojimo 2015-2020 metų programos įgyvendinimo 2020 metais veiksmų planą, į kurį yra įtraukti prioritetiniai kultūros paveldo skaitmeninimo srities projektai, kuriuos numatoma įgyvendinti ES struktūrinės paramos lėšomis.

2019 m. Lietuvos kultūros taryba skyrė lėšas 42 projektams, kurie gavo finansavimą per „Atminties institucijos (muziejai, bibliotekos, archyvai): inovatyvių paslaugų kūrimas“ programą. 42 projektams viso skirta 393 090 eurų. Architektūros srityje finansuoti 5 projektai, bibliotekų – 1, etninės kultūros – 9, kino – 8,  tarpsritinių projektų – 19.

2019 m. nebuvo projektų, kuriems Lietuvos kultūros taryba būtų skyrusi finansavimą vykdant skaitmeninio (born digital) paveldo (pvz., audiovizualinio) įsigijimo veiklą per „Atminties institucijos: Lietuvos arba lietuvių kilmės menininkų šiuolaikinio vizualaus meno ar dizaino darbų, sukurtų po 1990 m., įsigijimo projektai“ programą.


2017 m. parengta „Suskaitmeninto ir skaitmeninio kultūros paveldo turinio naudojimo teisių priskyrimo bei ženklinimo metodika ir rekomendacijos“. Rengėjas – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo biblioteka kartu su partneriais – advokatų profesine bendrija „iLAW“ ir Baltijos audiovizualinių archyvų taryba. Lėšos skirtos iš Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos administruojamos Kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programos.


Srities kuratorius – Kultūros ministerijos Atminties institucijų politikos grupė.

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-04-02