Kultūros paveldo skaitmeninimas

Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo koncepcija;

Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo ir prieigos strategija;

Skaitmeninio kultūros paveldo aktualinimo ir išsaugojimo 2015-2020 metų programa;

Skaitmeninio kultūros paveldo aktualinimo ir išsaugojimo 2015-2020 metų programos įgyvendinimo 2020 metais veiksmų planas;

Europos Komisijos rekomendacija dėl bendros Europos kultūros paveldo duomenų erdvės.

Skaitmeninimo veiklas šalies atminties institucijose koordinuoja 15 skaitmeninimo kompetencijos centrų:

• nacionaliniai (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Lietuvos centrinis valstybės archyvas);
• regioniniai (Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos jūrų muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus, apskričių viešosios bibliotekos);
• sektoriniai (Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos mokslo akademijos Vrublevskių biblioteka, viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“).

Nuo 2020 m. pradžios veikia Kultūros paveldo skaitmeninimo statistikos sistema, skirta sistemingai stebėti suskaitmenintų ir skaitmeninių kultūros paveldo išteklių būklę ir kaitą, ją analizuoti, vertinti vykdomų priemonių poveikį kultūros paveldo skaitmeninimo politikos strateginių tikslų pasiekimui ir kokybinių pokyčių inicijavimui.

• ePaveldas (virtuali skaitmeninio kultūros paveldo informacinė sistema). Sistemos pagrindą sudaro skaitmenintų objektų duomenų bazė, kurioje šiuo metu sukaupta apie 3 mln. skaitmenintų objektų puslapių (archyvinių bylų, rankraščių, knygų, plakatų, tapybos, grafikos kūrinių, fotografijų ir kitų objektų skaitmenintų vaizdų).
• LIMIS (Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema). Sistemos paskirtis – pasiekti, kad informacija apie Lietuvos muziejuose sukauptą kultūros paveldą būtų integruota į bendrą skaitmeninę Lietuvos ir Europos kultūros paveldo erdvę.
• e-Kinas (Lietuvos dokumentinis kinas internete). Ši platforma sudaro sąlygas Lietuvos centriniame valstybės archyve sukaupto dokumentinio kino paveldo išsaugojimui ir sklaidai, sukuriant skaitmeninį Lietuvos dokumentinio kino archyvą ir prieigą prie jo internete. Lietuvos kino centro iniciatyva iš viso jau įsigytos 39 reikšmingų Lietuvos kino istorijai vaidybinių filmų ir 6 dokumentinių siužetų, kurie saugomi užsienio saugyklose ir archyvuose, juostų kopijos. Jos perduotos nuolatiniam saugojimui Lietuvos centriniam valstybės archyvui.
• LIBIS (Lietuvos integrali bibliotekų informacijos sistema).
• EAIS (Elektroninio archyvo informacinė sistema). Sistemą sukurti paskatino nuolat didėjantis dokumentuose, registruose ir informacinėse sistemose kaupiamos informacijos kiekis, brangstantis vadinamųjų „popierinių“ dokumentų saugojimas bei vieningos Nacionalinio dokumentų fondo (NDF) informacijos paieškos sistemos poreikis.
• LRT Mediateka. VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ yra sukaupusi unikalų audiovizualinį lobyną, kurį siekia tinkama forma atverti visuomenei ir kartu išsaugoti ateities kartoms. Vaizdo ir kino juostas nuo 2008-ųjų konvertuojame į skaitmenines laikmenas. Tai leidžia išsaugoti įrašų kokybę ir pristatyti juos visiems besidomintiems.

Nuo 2016 m. veikia informacinė-metodinė interneto  svetainė „Kultūros paveldo skaitmeninimas“ www.ekultura.lt (kuratorius – LIMIS centras).

EUROPEANA 2020–2025 m. strategija: skaitmeninių pokyčių įgalinimas.

Siekiant užtikrinti kryptingą šalies kultūros paveldo populiarinimą ir sklaidą Europos kultūros paveldo erdvėje, Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai pavesta vykdyti šalies atstovavimo Europos kultūros paveldo skaitmeninėje platformoje EUROPEANA funkciją. EUROPEANA prieinamų suskaitmenintų Lietuvos kultūros paveldo objektų  skaičius 2019 m. – 199,2 tūkst. objektų (ataskaita), 2020 m. – 225,713 tūkst. (ataskaita).

Lietuvos atminties institucijos aktyviai dalyvauja EUROPEANA organizuojamose skaitmeninto paveldo viešinimo iniciatyvose Europeana 1989, Europeana 280, Athena Plus, Europeana Space, Europeana Photography ir kitose.

Programa pradėta vykdyti 1992 m. Jos tikslas – aktualizuoti dokumentinį paveldą pasaulio mastu ir skleisti žinią apie ypatingas valstybiniuose ir privačiuose archyvuose, muziejuose, bibliotekose saugomas dokumentų kolekcijas.

UNESCO tarptautiniame registre „Pasaulio atmintis“ įrašytos šios su Lietuva susijusios dokumentų kolekcijos:

• 2009 m. Baltijos kelias – žmonių grandinė, sujungusi tris valstybes ir jų laisvės siekį. Baltijos kelias – tai pasauliui svarbus XX amžiaus pabaigos įvykis, suvienijęs tris Baltijos šalis nepriklausomybės atkūrimo siekiui.
• 2009 m. Radvilų archyvai ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija – tai bendra Baltarusijos, Lietuvos, Lenkijos, Rusijos Federacijos, Suomijos ir Ukrainos paraiška. Kolekcija buvo kuriama XV–XX a. vienos galingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir vėliau Abiejų Šalių Karūnos giminių – Radvilų. Radvilų archyvas iš esmės buvo oficialusis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės archyvas.
• 2017 m. Liublino unijos akto dokumentas. Šią paraišką pateikė Lenkija, Lietuva, Latvija, Ukraina ir Baltarusija. Vienintelis išlikęs 1569 m. Liublino unijos aktas, saugomas Centriniame senųjų aktų archyve Varšuvoje, yra lietuviškos pusės unijos dokumentas su 78 lietuvių didikų ir bajorų antspaudais.

Lietuvos nacionalinis registras „Pasaulio atmintis“. Lietuvos nacionaliniame komitete „Pasaulio atmintis“ dalyvauja Kultūros ministerijos Atminties institucijų politikos grupės atstovai.

2020 m. Kultūros ministerijos užsakymu atliktas tyrimas „Lietuvos audiovizualinio kultūros paveldo išsaugojimo ir prieigos sistemos analizė ir plėtros rekomendacijos“. Tyrėjai – VšĮ „Meno avilys“.

2020 m. lapkričio 5 d. vyko virtuali tarptautinė konferencija, skirta aptarti audiovizualinio paveldo valdymo, sklaidos klausimus, kylančius iššūkius ir naujas galimybes. Pranešimus skaitė ekspertai iš EUROPEANA, WIKIMEDIA, ICCROM, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Nyderlandų, Švedijos (programa ir įrašai anglų kalba).

2019 m. ES Deklaracijoje dėl bendradarbiavimo skatinant kultūros paveldo skaitmeninimą 27 Europos šalys paragino Europos Komisijos skaitmeninio kultūros paveldo ir Europeana ekspertų grupę (DCHE) prisidėti kuriant bendras ir visapusiškas Europos materialaus kultūros paveldo gaires dėl 3D skaitmeninimo. 2020 m. parengtas dokumentas lietuvių k. ir anglų k.

2021–2022 m. Kultūros ministerijos užsakymu bendradarbiaujant su Lietuvos mokslo taryba vykdomas projektas ,,Galimybių studija dirbtinio intelekto bei aparatinės įrangos taikymams kultūros paveldo objektų 3D skenavimui“ (paraiškos reg. Nr. P-REP-21-14). Vykdytojas – Baltijos pažangių technologijų institutas (projekto vad. Gediminas Molis).

2017 m. parengta „Suskaitmeninto ir skaitmeninio kultūros paveldo turinio naudojimo teisių priskyrimo bei ženklinimo metodika ir rekomendacijos“. Rengėjas – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo biblioteka kartu su partneriais – advokatų profesine bendrija „iLAW“ ir Baltijos audiovizualinių archyvų taryba. Lėšos skirtos iš Kultūros ministerijos administruojamos Kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programos.

Skaitmeninio turinio ženklinimo žinynas ir įrankis. Elektroninis kūrinių teisių ženklinimo įrankis skirtas kūrinių, gretutinių teisių objektų ir nesaugomų objektų teisėms identifikuoti ir ženklinti pagal tarptautines „Creative Commons“ licencijas ir kultūros paveldo objektų skaitmeninės platformos „Europeana“ naudojamas „Rights Statements“ teisių pareikštis. Greta jo pateikiamas išsamus žinynas, kuriame naudotojui paprastai paaiškinami sudėtingi teisiniai terminai ir subtilybės.

Bendrieji virtualios kultūros paveldo erdvės plėtros principai:

• išteklių ir pajėgumų konsolidavimas;
• skaitmeninimo, skaitmeninio turinio sklaidos ir prieigos procesų koordinavimas bei bendradarbiavimas;
• integralios prieigos prie Lietuvos skaitmeninio kultūros paveldo užtikrinimas vieno langelio principu;
• orientacija į visuomenės poreikius;
• skaitmeninio kultūros paveldo pakartotinas panaudojimas.

Europos Komisijos skaitmeninio kultūros paveldo ir Europeana ekspertų grupė (Expert Group on Digital Cultural Heritage and Europeana (DCHE)), patvirtinta 2017 m. Europos Komisijos sprendimu. Grupėje dalyvauja Atminties institucijų politikos grupės atstovai.

Iniciatyva #Kultūra namuose

Sprendžiant skaitmeninimo politikos formavimo, įgyvendinimo ir priežiūros klausimus eksperto ir konsultanto funkcijas atlieka Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo taryba.

Tomas Kulešius, Atminties institucijų politikos grupės vyriausiasis specialistas
El. paštas: [email protected]
Tel. Nr. +370  608 43 761