UNESCO PAVELDAS LIETUVOJE
1991 m. spalio 7 d. Lietuvai įstojus į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizaciją (UNESCO) pradėta bendradarbiauti su tarptautinėmis patariamosiomis kultūros paveldo organizacijomis (ICOMOS, ICCROM, IUCN), atsirado galimybė į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą siūlyti įrašyti išskirtinę visuotinę vertę turinčius Lietuvos kultūros ir gamtos paveldo objektus.
Į Pasaulio paveldo sąrašą įrašyti keturi objektai:
- Vilniaus istorinis centras (1994 m.) – didžiausias senamiestis Centrinėje ir Rytų Europoje;
- pripažinta išskirtiniu kultūriniu kraštovaizdžiu, ankstyvuosius viduramžius menanti Kernavės archeologinė vietovė (2004 m.);
- Kuršių nerija (2000 m., bendra Lietuvos ir Rusijos Federacijos teritorija);
- tarpvalstybinis mokslo pažangą liudijantis Struvės geodezinis lankas (2005 m., Baltarusija, Estija, Suomija, Latvija, Lietuva, Moldova, Norvegija, Rusijos Federacija, Švedija, Ukraina).
Į Pasaulio paveldo sąrašą taip pat pretenduoja Kauno modernizmo architektūra.
Į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtrauktos trys Lietuvos kultūros vertybės: dvasinės kultūros fenomenas – kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje (2001 m.), dainų ir šokių švenčių tradicija Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje (2004 m.) bei Europos muzikiniu fenomenu laikomos Lietuvių polifoninės dainos sutartinės (2010 m.).
AKTUALŪS DOKUMENTAI
