ETNINĖ KULTŪRA IR NEMATERIALUS KULTŪROS PAVELDAS

Etninės kultūros globa ir plėtros įgyvendinimas

Lietuvos valstybinę etninės kultūros politiką reglamentuoja Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas, nustatantis bendrus lietuvių etninės kultūros valstybinės globos pagrindus, etninės kultūros apsaugą ir tęstinumą, plėtros bei turtinimo priemones ir sąlygas, kiek to nereglamentuoja kiti įstatymai. Lietuva yra pirmoji valstybė Europoje priėmusi teisės aktą, kuriame apibrėžti valstybės įsipareigojimai etninei kultūrai.

Etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo taryba. Įsakymas dėl tarybos sudėtiesTarybos nuostatai

2003 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo patvirtinta Etninės kultūros plėtros valstybinė programa, kurios vienas iš tikslų - aktyvinti etninės kultūros plėtrą regionuose, suteikti galimybę gyventojams puoselėti savo regiono, krašto tradicijas ir papročius.  Kultūros ministras 2010 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. ĮV-363 patvirtino Etninės kultūros plėtros valstybinę 2010 - 2014 m. programą. Kultūros ministro 2015 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. ĮV-500 patvirtintas Etninės kultūros plėtros 2015-2018 metų veiksmų planas.

Etninės kultūros plėtros 2015–2018 metų veiksmų plano įgyvendinimas
Etninės kultūros plėtros 2015-2018 metų veiksmų plano  įgyvendinimo 2017 metais apžvalga
Etninės kultūros plėtros 2015-2018 metų veiksmų plano  įgyvendinimo 2016 metais apžvalga
Etninės kultūros plėtros valstybinės programos  įgyvendinimas savivaldybėse 2013 metais

Nematerialus kultūros paveldas

Svarbus teisės aktas, nustatantis valstybių atsakomybę saugant nematerialųjį kultūros paveldą, yra UNESCO nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija.

Kultūros ministro 2015 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. ĮV-516 patvirtinti Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado nuostatai ir Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado duomenų saugos nuostatai

Metų paskelbimas

2020 m. paskelbti Tautodailės metais. LRV nutarimas Dėl tautodailės metų minėjimo 2020 metais plano patvirtinimo

2017 m. buvo paskelbti Tautinio kostiumo bei Piliakalnių metais, kurių tikslas buvo pabrėžti tautinio kostiumo, kaip vieno iš tautos ir valstybės simbolių, etninio tapatumo ir nacionalinės kultūros išraiškos formos svarbą, didinti jo žinomumą ir prieinamumą visuomenei bei atkreipti dėmesį į piliakalnių, prie jų esančių gyvenviečių, šventviečių, kapinynų, pilkapių, senųjų kelių, kaip  lietuvių tautos tapatumą stiprinančių vertybių, reikšmę ir jų apsaugą.

Lietuvos Respublikos Seimas, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą, 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui. 

Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija ir kitos premijos

Už išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje, reikšmingą kūrybinę, mokslinę veiklą ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu yra skiriama Jono Basanavičiaus premija. Kultūros ministerijos iniciatyva J. Basanavičiaus valstybinę premiją Vyriausybė įsteigė 1992 m., o nuo 2018 metų ji įgijo nacionalinės premijos statusą. Nuo 1992 m. šią premiją gavo 39 asmenys. J. Basanavičiaus premijos laureatai

Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija ir ženklas įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos (Vasario 16 d.) proga kartu su Nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis. Premijos dydis yra 800 bazinių socialinių išmokų. Kai premija skiriama grupei, ji paskirstoma po lygiai kiekvienam asmeniui. Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos nuostatus rasite čia.

Kultūros ministerija kasmet skiria tris premijas už tradicinės kultūros puoselėjimą ir sklaidą. 2016 m. Kultūros ministro įsakymu premijos padidintos. Premijos laureatai.

Etninės kultūros veiklos organizavimas ir finansavimas

Organizuoti etninės kultūros ir mėgėjų meno veiklą, metodiškai jai vadovauti, rengti dainų šventes, kitas reikšmingas kultūros akcijas įpareigota Kultūros ministerijos valdymo sričiai priklausanti institucija Lietuvos nacionalinis kultūros centras.

Dainų švenčių tradicijos tęstinumo 2016-2018 metų programa

Tautinių, archeologinių, istorinių kostiumų mėgėjų meno kolektyvams gamybos ir įsigijimo išlaidų dalinio finansavimo tvarkos aprašas

Muzikos instrumentų mėgėjų meno kolektyvams gamybos ir įsigijimo išlaidų dalinio finansavimo tvarkos aprašas

Įsakymas dėl muzikos instrumentų mėgėjų meno kolektyvams gamybos ir įsigijimo išlaidų dalinio finansavimo skyrimo

Įsakymas dėl tautinių, archeologinių, istorinių kostiumų mėgėjų meno kolektyvams gamybos ir įsigijimo išlaidų dalinio finansavimo skyrimo

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-06-04