header image

Etninė kultūra

Kultūros ministerija formuoja valstybės politiką etninės kultūros, mėgėjų meninės veiklos srityse, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, rengia įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų projektus etninės kultūros, mėgėjų meninės veiklos srityse.

Taryba yra Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja sprendžiant strateginius etninės kultūros valstybinės globos ir politikos formavimo bei nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimus. Ji vykdo Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisės sistemoje įtvirtintos etninės kultūros valstybinės globos įgyvendinimo priežiūrą. Tarybos tikslas – etninės kultūros valstybinės globos stiprinimas, tautinės savimonės išsaugojimas ir etninės kultūros tęstinumas bei lygiavertis Lietuvos dalyvavimas pasaulio tautų kultūriniame gyvenime.

Taryba veikia prie Kultūros ministerijos siekdama prisidėti prie ilgalaikės tęstinės etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo politikos formavimo ir teikti kultūros ministrui ir kitoms institucijoms pagal poreikį siūlymus ir rekomendacijas šiais klausimais:

  • etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo sričių strateginio planavimo;
  • etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo sričių valstybinio finansavimo prioritetų ir šaltinių;
  • etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo vertybių išsaugojimo;
  • etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo sričių reglamentuojančių teisės aktų rengimo ir (ar) tobulinimo;
  • kitais etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo sričių klausimais, kuriuos kultūros ministras pateikia Tarybai svarstyti;
  • teikti išvadas ir pasiūlymus dėl kandidatų Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – Kultūros ministerija) įsteigtoms premijoms etninės kultūros srityje gauti.

Pagrindinės LNKC veiklos sritys – etninės kultūros, nematerialaus kultūros paveldo ir mėgėjų meno tradicijų išsaugojimas ir plėtojimas, skatinant visuomenės kultūrinę ir kūrybinę raišką.

LNKC veiklos tikslai:

  • įgyvendinti valstybės politiką regionų, etninės kultūros, mėgėjų meno, tradicijų tęstinumo ir plėtros, Lietuvos visuomenės ir pasaulio lietuvių kūrybiškumo, kultūrinės raiškos srityse, rūpintis nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimu, gaivinimu ir tęstinumu;
  • saugoti ir plėtoti Dainų ir šokių švenčių tradiciją;
  • rūpintis etninės kultūros, mėgėjų meno, kultūros centrų specialistų kvalifikacija;
  • ugdyti visuomenės suvokimą apie etninę kultūrą, mėgėjų meninę veiklą, kūrybiškumo reikšmę vaikų ir jaunimo ugdymui, žmonių gyvenimo kokybei, padėti pasaulio lietuvių bendruomenėms saugoti savo kultūrinį tapatumą.

LNKC vykdo šias funkcijas:

  • teikia metodinę pagalbą ir kultūros ir švietimo įstaigų mėgėjų meno kolektyvams, užsienyje veikiantiems lietuvių bendruomenių kolektyvams, jų vadovams, kultūros centrams;
  • rūpinasi regionų, kraštų kultūros ir meno šakų savitumo išsaugojimu, remia etninių ir mėgėjų kultūros institucijų (valstybinių ir nevalstybinių), kolektyvų, asmenų veiklą, padeda organizuoti įvairius renginius, renka, tiria ir skelbia etninės kultūros (tautodailės, tautinio kostiumo, muzikinio ir choreografinio folkloro, papročių, liaudies medicinos) paveldą (daugiausia nematerialųjį), rengia ekspedicijas, fiksuoja ir analizuoja mėgėjų kūrybos istorijos raidą, šiuolaikinę raišką, gaivina ir skleidžia įvairias liaudies kultūros formas, skatina ir propaguoja šalies mėgėjų kūrybos vertingiausių tradicijų tęstinumą, naujas jų kultūros raiškos formas;
  • rengia šalies, regioninius teorinius, praktinius seminarus, kursus, skaito paskaitas, nagrinėja kitų valstybių mėgėjų kultūros raišką ir patirtį, skatina meno kolektyvų, specialistų bendradarbiavimą, dalyvavimą įvairiose tarptautinėse institucijose ir judėjimuose.

Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos politiką ir valstybinį administravimą įgyvendina, formuoja ir Nematerialiojo kultūros paveldo vertybių sąvadą tvarko Lietuvos nacionalinis kultūros centras.

Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija

Už išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje, reikšmingą kūrybinę, mokslinę veiklą ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu yra skiriama Jono Basanavičiaus premija. Kultūros ministerijos iniciatyva J. Basanavičiaus valstybinę premiją Vyriausybė įsteigė 1992 m., o nuo 2018 metų ji įgijo nacionalinės premijos statusą. Nuo 1992 m. šią premiją gavo 40 asmenų.

Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija ir ženklas įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos (Vasario 16 d.) proga kartu su Nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis. Premijos dydis siekia 800 bazinių socialinių išmokų. Kai premija skiriama grupei, ji paskirstoma po lygiai kiekvienam asmeniui.

Premijos skyrimo nuostatai.

Premijos laureatai

Premijos už tradicinės kultūros puoselėjimą ir skleidimą

Premijos už tradicinės kultūros puoselėjimą ir skleidimą skiriamos įvertinti asmenų nuopelnus etninės kultūros veikloje bei juos paskatinti. Premijoms gauti gali būti pristatomi Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys liaudies muzikos, papročių saugotojai ir pateikėjai, folkloro ansamblių, mėgėjų teatrų vadovai, nevalstybinių muziejų įkūrėjai ir vadovai, etninės kultūros medžiagos rinkėjai, tautodailininkai, liaudies meistrai, tautinio paveldo kūrėjai.

Kasmet yra skiriamos trys 46 bazinių socialinių išmokų dydžio premijos už tradicinės kultūros puoselėjimą ir skleidimą.

Kandidatus premijoms gauti siūlyti galima iki kiekvienų metų lapkričio 15 dienos.

Premijų skyrimo nuostatai.

Premijų laureatai

Paskutinė atnaujinimo data: 2022-03-22