Autorių teisės

• Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 12 d. nutarimas Nr. 1018 „Dėl Autorių ir atlikėjų asmeninių neturtinių teisių apsaugos tvarkos patvirtinimo“
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimas Nr. 734 „Dėl Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo įgyvendinimo“ (Kompensacinio atlyginimo už knygų ir vaizduojamojo meno leidinių (dailės ir fotografijų albumų) panaudą bibliotekose mokėjimo tvarkos aprašas, Kompensacinio atlyginimo už audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais surinkimo, paskirstymo, mokėjimo ir grąžinimo tvarkos aprašas ir Kompensacinio atlyginimo už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais reprografijos būdu surinkimo, paskirstymo, mokėjimo ir grąžinimo tvarkos aprašas)
• Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2021 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr. ĮV-475 „Dėl Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisijos sudarymo“
• Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2021 m. kovo 25 d. įsakymas Nr. ĮV-358 „Dėl Keitimosi kūrinių ar kitų objektų prieinamos formos kopijomis aklų, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų labui pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1563 tvarkos aprašo patvirtinimo“
• Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2019 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. ĮV-771 „Dėl Privalomų nurodymų taikymo interneto prieigos paslaugų teikėjams tvarko aprašo patvirtinimo“
• Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. ĮV-195 „Dėl Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisijos nuostatų, tarpininkavimo derybose tvarkos aprašo, ikiteisminio ginčų sprendimų tvarkos aprašo patvirtinimo”,
• Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr. ĮV-509 „Dėl Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo organizacijų skaidrumo ataskaitai būtinos informacijos sąrašo patvirtinimo“
• Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. liepos 17 d. įsakymas Nr. ĮV-480 „Dėl Kompensacijos už buvusių nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimą mokėjimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“
• Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. ĮV-771 „Dėl Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų paieškos šaltinių pavyzdinio sąrašo patvirtinimo“
• Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. rugpjūčio 25 d. įsakymas Nr. ĮV-584 „Dėl atlikėjams skirto papildomo atlyginimo už fonogramose užfiksuotų atlikimo įrašų atgaminimą, platinimą ir padarymą viešai prieinamų surinkimo, paskirstymo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“
• Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. birželio 11 d. įsakymas Nr. ĮV-443 „Dėl kolektyvinio administravimo asociacijų, atsakingų už audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimo asmeniniais tikslais administravimą, paskyrimo“
• Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. vasario 29 d. įsakymas Nr. ĮV-154 „Dėl kolektyvinio administravimo asociacijos, atsakingos už kūrinių atgaminimo asmeniniais tikslais reprografijos būdu administravimą, paskyrimo“
• Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. spalio 22 d. įsakymas Nr. ĮV-527 „Dėl Autorinių sutarčių ir atlikėjo intelektinių paslaugų sutarčių sudarymo rekomendacijų patvirtinimo“
• Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. lapkričio 9 d. įsakymas Nr. ĮV-666 „Dėl autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos paskyrimo“

Konvencija dėl Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos įsteigimo.
Lietuva prie Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos prisijungė 1992 m. balandžio mėnesį.

Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos
Ratifikuota 1996 m. gegužės 28 d. įstatymu Nr. I-1351. Berno sąjungoje dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos Lietuva dalyvauja nuo 1994 m. gruodžio 14 d.

Tarptautinė Romos konvencija dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos
Ratifikuota 1998 m. gruodžio 22 d. įstatymu Nr. VIII-1001, Lietuvos Respublikoje įsigaliojo 1999 m. liepos 22 d.

Ženevos konvencija dėl fonogramų gamintojų apsaugos nuo neteisėto jų fonogramų kopijavimo
Ratifikuota 1999 m. balandžio 13 d. įstatymu Nr. VIII-1140, Lietuvos Respublikoje įsigaliojo 2000 m. sausio 27 d.

Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos atlikimų ir fonogramų sutartis
Ratifikuota 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1956, Lietuvos Respublikoje įsigaliojo 2002 m. gegužės 20 d.

Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos autorių teisių sutartis
Ratifikuota 2001 m. kovo 13 d. įstatymu Nr. IX-212, Lietuvos Respublikoje įsigaliojo 2002 m. kovo 6 d.

Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartis
Ratifikuota 2001 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. IX-292;
2001 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublika tapo Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nare.

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir tarybos direktyva (ES) 2019/790  dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB.

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/789, kuria nustatomos naudojimosi autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, taikytinomis tam tikroms transliuojančiųjų organizacijų internetu transliuojamoms programoms bei retransliuojamoms televizijos ir radijo programoms, taisyklės ir kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 93/83/EEB.

2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1563 dėl Sąjungos ir trečiųjų šalių tarpvalstybinio keitimosi autorių ir gretutinių teisių saugomų tam tikrų kūrinių ir kitų objektų prieinamos formos kopijomis aklų, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų labui.

2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1564 dėl aklų, regos sutrikimų ar kitų spausdinto teksto skaitymo negalių turinčių asmenų labui leidžiamų tam tikrų būdų naudoti tam tikrus autorių teisių ir gretutinių teisių saugomus kūrinius ir kitus objektus, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių konformacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo.

2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/26/ES dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo ir daugiateritorių licencijų naudoti muzikos kūrinius internete teikimo vidaus rinkoje.

2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/28/ES dėl tam tikro leistino nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimo.

2011 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/77/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/116/EB dėl autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų (OL 2011 L 265, p. 1).

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/24/EB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos (kodifikuota redakcija).

2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/116/EB dėl autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų (kodifikuota redakcija).

2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/115/EB dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje (kodifikuota redakcija).

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo.

2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/84/EB dėl originalaus meno kūrinio perpardavimo teisės autoriaus naudai.

2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo.

1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos.

1993 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyva 93/83/EEB dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo.

Šiuo metu Lietuvoje į kolektyvinio administravimo organizacijų sąrašą yra įtrauktos šios kolektyvinio administravimo organizacijos :

• 1991 m. įsteigta Asociacija LATGA, administruojanti Lietuvos ir užsienio autorių teises.
• Atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisėms kolektyviai administruoti 1999 m. atlikėjų ir fonogramų gamintojų iniciatyva įsteigta Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA.
• 2008 m. pradžioje Lietuvos audiovizualinių kūrinių autoriai ir jų teisių perėmėjai – prodiuseriai, režisieriai, scenarijų autoriai, dailininkai, operatoriai, taip pat aktoriai įsteigė Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociaciją (AVAKA), kurios tikslas yra įgyvendinti teises į audiovizualinius kūrinius tose srityse, kuriose audiovizualinių kūrinių teisių turėtojai iki šiol nebuvo atstovaujami.
• 2013 m. įsteigta Gretutinių teisių asociacija GRETA, kolektyviai administruojanti gretutines teises.

• Kolektyvinio administravimo organizacijos įstatai (70 str. 1 d.)
• Licencijų teikimo ir atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą mokėjimo sąlygos (721 str. 2 d. 3 p.)
• Kolektyvinio administravimo organizacijos taikomų atlyginimo tarifų patvirtinimo bendrosios sąlygos (721 str. 2 d. 4 p.)
• Kolektyviai administruojamų teisių turėtojams mokėtinų sumų paskirstymo tvarkos aprašas (721 str. 2 d. 5 p.)
• Teisių turėtojams nepaskirstomų sumų panaudojimo tvarkos aprašas (721 str. 2 d. 5 p.)
• Kolektyvinio administravimo atskaitymų tvarkos aprašas (721 str. 2 d. 6 p.)
• Ne kolektyvinio administravimo atskaitymų iš kolektyvinio administravimo pajamų (taip pat investuotų) tvarkos aprašas (721 str. 2 d. 6 p.)
• Atskaitymų kolektyviai administruojamų teisių turėtojų socialinėms, kultūros ar švietimo paslaugų reikmėms tvarkos aprašas (721 str. 2 d. 6 p.)
• Bendrosios investicijų valdymo tvarkos aprašas (721 str. 2 d. 7 p.)
• Kolektyvinio administravimo veiklos rizikos valdymo tvarkos aprašą (721 str. 2 d. 8 p.)
• Kolektyvinio administravimo organizacijos metinė skaidrumo ataskaita (721 str. 2 d. 13 p.)
• Kolektyvinio administravimo organizacijoje taikomos į valdymo organą paskirtų ar išrinktų asmenų interesų deklaravimo tvarkos aprašas (721 str. 2 d. 14 p.)
• Skundų nagrinėjimo tvarkos aprašas (721 str. 2 d. 14 p.)

2015 m. Įsteigtas intelektinės nuosavybės apsaugos centras INAC, kurio tikslas – ginti autorių teisių turėtojų teises internete, vykdyti interneto monitoringą.

2021 m. įsteigtas legalaus turinio aljansas „balTAS“, kuris siekia kovoti su nelegalaus turinio platinimu internete.

Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacija

Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacija (PINO) yra Jungtinių Tautų agentūra, vienijanti 193 valstybes nares. PINO misija – sukurti subalansuotą ir efektyvią tarptautinę intelektinės nuosavybės apsaugos sistemą, kuri skatintų naujoves ir kūrybiškumą.

Kultūros ministerija dalyvauja trijų PINO komitetų veikloje:

• Nuolatiniame autorių teisių ir gretutinių teisių komitete (Standing Committee on Copyright and Related Rights (SCCR)). Lietuvos atstovas komitete – Kultūros ministerija.
• Tarpvyriausybiniame komitete dėl intelektinės nuosavybės, genetinių išteklių, tradicinių žinių ir folkloro (Intergovernmental Committee on Intellectual Property and Genetic Resources, Traditional Knowledge and Folklore (IGC)). Lietuvos atstovai komitete – Valstybinis patentų biuras ir Kultūros ministerija.
• Patariamajame komitete intelektinės nuosavybės teisių gynimo klausimais (Advisory Committee on Enforcement (ACE)). Pagrindinis Lietuvos atstovas komitete – Teisingumo ministerija, dalyvaujančios institucijos – Kultūros ministerija ir Valstybinis patentų biuras.

Kultūros ministerija ir tiesiogiai bendradarbiauja su PINO (rengia seminarus, leidžia leidinius).

PINO sutartys, kurias pasirašė Lietuva.

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba

Europos Sąjungos Intelektinės nuosavybės tarnyba (ESINT) yra Europos Sąjungos agentūra, registruojanti ES prekės ženklus ir dizainą, teikianti viešas paslaugas pramoninės intelektinės nuosavybės ir autorių teisių gynimo klausimais. Jos misija – prisidėti kuriant intelektinės nuosavybės apsauga paremtą vieningą ES rinką, kurioje klestėtų stiprus ir inovatyvus verslas.

Kultūros ministerija yra paskirta pagrindine institucija, įgyvendinančia Direktyvą 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo, o Kultūros ministerijos atstovas yra nacionalinis korespondentas (public sector representative) Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos Stebėsenos centre. Nacionalinio korespondento darbas yra tarpininkauti tarp ESINT ir savo valstybės narės, t. y. nukreipti informaciją apie ESINT vykdomas veiklas (tyrimus, projektus) atitinkamoms institucijoms ir kontaktams. ES valstybių narių atstovai turi atstovauti šiose darbo grupėse:

1. Intelektinės nuosavybės skaitmeniniame pasaulyje (IP in the Digital World) – svarsto teisės aktų ir praktikos pritaikymo galimybes skaitmeninei aplinkai;
2. Visuomeninės sąmoningumo ugdymo (Public Awareness) – svarsto intelektinės nuosavybės švietimo mokyklose, universitetuose programas ir klausimus;
3. Teisių gynimo (Enforcement) – svarsto intelektinės nuosavybės teisių gynimo klausimus;
4. Ekonomikos ir statistikos (Economics and Statistics) – analizuoja ESINT atliktus tyrimus ir studijas.

Kultūros ministerija taip pat dalyvauja ESINT projektuose (nenustatytų teisių turėtojų (kūrinių našlaičių) duomenų bazės kūrimas; kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, portalo kūrimas; Agorateka; dažnai užduodamų klausimų (FAQ) projektas; visuomenės sąmoningumo ugdymo kampanijos).

Tarptautinės autorių ir kompozitorių draugijų konfederacijos (CISAC) lietuviškai dubliuoti animaciniai filmai apie autorių teises:

Kas yra autorių bendrija?

Kas yra autorius?

Kas yra kūrinys?

Asmeninis atgaminimas ir kultūra

ESINT parengta ir nuolat atnaujinama informacija apie autorių teises ir gretutines teises bei dažnai užduodami klausimai.