Autorių teisės

„Žmogaus genijus yra visų meno kūrinių ir išradimų šaltinis. Šie kūriniai yra žmogaus verto gyvenimo garantija. Valstybės pareiga – užtikrinti visų menų ir išradimų apsaugą“.

A. Bogsch

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija įgyvendinti valstybės politiką autorių teisių ir gretutinių teisių srityje ir pagal savo kompetenciją koordinuoti šių teisių apsaugą.

Pagrindinis Ministerijos tikslas šioje srityje – tarptautinius ir regioninius valstybės įsipareigojimus atitinkanti autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos sistema, sudaranti sąlygas tinkamai teisių turėtojų ir kūrinių naudotojų interesų pusiausvyrai: užtikrinanti kūrėjų interesų apsaugą ir sudaranti jiems sąlygas gauti tinkamą atlygį už jų kūrybos rezultatus, taip skatinanti kūrybiškumą, tuo pat metu užtikrinanti visuomenei sąlygas tam tikromis aplinkybėmis neatlygintinai naudotis kūriniais ir tokiu būdu garantuojanti autorių teise saugomo turinio prieinamumą visuomenei svarbiais atvejais, skatinanti kultūros sklaidą ir visuomenės pažangą.

---

• Autorių teisės ir jų apsauga
• Gretutinės teisės ir jų apsauga
• Kolektyvinis autorių teisių ir gretutinių teisių administravimas
• Kultūros ministerijos funkcijos autorių teisių ir gretutinių teisių srityje
• Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių asociacijų veiklos priežiūra
• Kompensacinis atlyginimas už audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais
• Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių taryba
• Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybos sprendimai
• Europos Sąjungos Intelektinės nuosavybės tarnyba (European Union Intellectual Property Office – EUIPO))
• Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) apdovanojimai
• Naujienos ir kita aktuali informacija
• Visuomenės švietimo programos
• Teisinė informacija

---

AUTORIŲ TEISĖS IR JŲ APSAUGA

Autorių teisės – tai turtinės autoriaus teisės ir asmeninės neturtinės autoriaus teisės į jo sukurtą kūrinį.

Turtinės teisės suteikia autoriui teisę kontroliuoti (t.y. leisti arba uždrausti) jo kūrinio bet kokį panaudojimą (atgaminimą, išleidimą, vertimą, adaptavimą, platinimą, viešą rodymą, viešą atlikimą, viešą paskelbimą ir t.t.) ir užtikrina galimybę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą. Tai ekonominio pobūdžio teisės, kuriomis savo nuožiūra autorius gali disponuoti (jas perduoti ar suteikti kitiems asmenims), jos taip pat gali būti paveldimos pagal įstatymą arba testamentą.

Asmeninės neturtinės autoriaus teisės yra neekonominio pobūdžio, jos pripažįstamos tik pačiam autoriui – yra neperduodamos ir nepaveldimos - nes yra neatsiejamai susijusios su pačia autoriaus asmenybe, t.y. jo vardu, jo garbe ir reputacija. Tai autorystės teisė, teisė į autoriaus vardą, teisė į kūrinio neliečiamybę. Asmeninės neturtinės autorių teisės Lietuvoje saugomos neterminuotai.

Autorių teisėje yra įtvirtintas formalumų netaikymo principas, kuris reiškia, kad autorių teisių objektų ir teisių turėtojo interesų apsaugai registracija ar jokie kiti formalumai nėra privalomi, todėl autorių teisių objektui keliamus reikalavimus atitinkančio kūrinio autorius turtines ir neturtines teises į savo kūrinį įgyja nuo pat to kūrinio sukūrimo momento.

Autorių teisių objektai

Autorių teisių objektais pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą yra laikomi originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas (visi trys - originalumo, kūrybinės veiklos rezultato ir objektyvios išraiškos formos – kriterijai yra būtini).

Autorių teisių objektais nėra laikomi:

1. idėjos, procedūros, procesai, sistemos, veiklos metodai, koncepcijos, principai, atradimai ar atskiri duomenys;
2. teisės aktai, oficialūs administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentai (sprendimai, nuosprendžiai, nuostatai, normos, teritorijų planavimo ir kiti oficialūs dokumentai), taip pat jų oficialūs vertimai;
3. oficialūs valstybės simboliai ir ženklai (vėliavos, herbai, himnai, piniginiai ženklai ir kiti valstybės simboliai bei ženklai), kurių apsaugą reglamentuoja kiti teisės aktai;
4. oficialiai įregistruoti teisės aktų projektai;
5. įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie įvykius;
6. folkloro kūriniai.

Autorių teisių subjektai (teisių turėtojai)

Autorių teisių subjektais laikomi autoriai, kiti fiziniai arba juridiniai asmenys, Įstatymo nustatytais atvejais turintys išimtines turtines autorių teises, taip pat fiziniai arba juridiniai asmenys, kuriems perėjo išimtinės turtinės autorių teisės (autorių teisių perėmėjai).

Autorių teisių apsaugos terminai

Bendrasis autorių turtinių teisių apsaugos terminas yra visas autoriaus gyvenimas ir 70 metų po jo mirties.

Įstatymas taip pat reglamentuoja autorių turtinių teisių apsaugos trukmę specialiais atvejais (kai kūriniai sukurti bendraautorystės pagrindu, kai kūrinyje nenurodytas autoriaus vardas, kai kalbama apie kolektyvinius kūrinius ar audiovizualinius kūrinius).

Asmeninės neturtinės autorių teisės saugomos neterminuotai. Autorius turi teisę ta pačia tvarka, kaip skiriamas testamento vykdytojas, nurodyti asmenį, kuriam jis paveda saugoti asmenines neturtines teises. Jeigu autorius nėra davęs tokių nurodymų, autorių asmenines neturtines teises saugo jo įpėdiniai. Kai įpėdinių nėra, taip pat kai pasibaigia šio Įstatymo nustatyti autorių turtinių teisių galiojimo terminai, autorių asmeninių neturtinių teisių apsaugą Vyriausybės nustatyta tvarka įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija (t.y. Kultūros ministerija).

GRETUTINĖS TEISĖS IR JŲ APSAUGA

Gretutinės teisės – tai atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų, audiovizualinių kūrinių (filmų) pirmojo įrašo gamintojų teisės, užtikrinančios jų finansinių ir moralinių (atlikėjams) interesų apsaugą.

Gretutinės turtinės (ekonominio pobūdžio) teisės - tai išimtinės teisės leisti ar uždrausti atlikimų, fonogramų, transliacijų, audiovizualinių kūrinių (filmų) įrašų panaudojimą ir teisė gauti atlyginimą, kai minėti objektai naudojami.

Atlikėjams, be Įstatymo garantuojamų turtinių teisių, pripažystamos ir neturtines teises į savo tiesioginį (gyvą) atlikimą ar atlikimo įrašą: jie turi teisę reikalauti, kad atlikimo ar jo įrašo naudotojai įvardintų juos kaip atlikėjus, turi teisę į atlikimo neliečiamybę. Kiti gretutinių teisių subjektai neturtinių teisių neturi, turi tik minėtas ekonominio pobūdžio turtines teises.

Gretutinių teisių objektai

Gretutinių teisių objektai, kaip numatyta Įstatyme, yra tiek tiesioginis (gyvas) atlikimas, tiek į garso ar audiovizualinę laikmeną įrašytas kūrinio atlikimas, fonograma, audiovizualinio kūrinio pirmasis įrašas, transliuojančios organizacijos radijo ir televizijos transliacija.

Gretutinių teisių subjektai (teisių turėtojai)

Gretutinių teisių subjektai yra atlikėjai, fonogramų gamintojai, transliuojančiosios organizacijos, audiovizualinių kūrinių (filmo) pirmųjų įrašų gamintojai, kiti fiziniai arba juridiniai asmenys, Įstatymo nustatytais atvejais turintys išimtines gretutines teises, taip pat fiziniai arba juridiniai asmenys, kuriems perėjo išimtinės gretutinės teisės (gretutinių teisių perėmėjai).

Gretutinių teisių apsaugos terminai

Atlikėjų asmeninės neturtinės teisės saugomos neterminuotai. Atlikėjų turtinių teisių apsaugos terminas yra 50 metų po atlikimo datos. Jeigu per šį laikotarpį atlikimo įrašas teisėtai išleidžiamas arba teisėtai viešai paskelbiamas atlikimo įrašas, atlikėjų teisės galioja:

1. 50 metų po pirmojo tokio atlikimo įrašo, kuris nėra fonograma, išleidimo arba viešo paskelbimo datos, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau;
2. 70 metų po pirmojo atlikimo įrašo, kuris yra fonograma, išleidimo arba viešo paskelbimo datos, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau.

Fonogramų gamintojų teisės galioja 50 metų po įrašo padarymo datos. Jeigu per šį laikotarpį fonograma teisėtai išleidžiama, fonogramų gamintojų teisės nustoja galioti praėjus 50 metų nuo pirmojo teisėto išleidimo datos. Jeigu per 50 metų nuo įrašo padarymo datos fonograma nebuvo teisėtai išleista, tačiau per šį laikotarpį ji buvo teisėtai viešai paskelbta, fonogramų gamintojų teisės nustoja galioti praėjus 50 metų nuo fonogramos teisėto viešo paskelbimo datos.

Transliuojančiųjų organizacijų teisės galioja 50 metų po pirmojo transliacijos viešo perdavimo, nepaisant to, ar ši transliacija perduota laidais, ar bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant perdavimą kabeliniais tinklais ir palydoviniu ryšiu.

Audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojo teisės galioja 50 metų po įrašo padarymo datos. Jeigu per šį laikotarpį audiovizualinis kūrinys (filmas) teisėtai išleidžiamas arba teisėtai viešai paskelbiamas, gamintojo teisės saugomos 50 metų po pirmojo tokio išleidimo arba pirmojo tokio viešo paskelbimo datos, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau.

KOLEKTYVINIS AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ADMINISTRAVIMAS

Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugai didelę reikšmę turi kolektyvinis šių teisių administravimas, vykdomas autorių teisių ir gretutinių teisių subjektų narystės pagrindu įsteigtų ne pelno organizacijų.

Šiuo metu Lietuvoje autorių teises administruoja – 1991 m. įsteigta Asociacija LATGA (greta administruojamos ir užsienio autorių teisės) ir 2012 m. pavasarį įsteigta Muzikos kūrinių autorių teisių asociacija NATA. Atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisėms kolektyviai administruoti 1999 m. atlikėjų ir fonogramų gamintojų iniciatyva įsteigta Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA bei 2013 m. įsteigta Gretutinių teisių asociacija GRETA.

2008 m. pradžioje Lietuvos audiovizualinių kūrinių autoriai ir jų teisių perėmėjai – prodiuseriai, režisieriai, scenarijų autoriai, dailininkai, operatoriai, taip pat aktoriai įsteigė Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociaciją (AVAKA), kurios tikslas yra įgyvendinti teises į audiovizualinius kūrinius tose srityse, kuriose audiovizualinių kūrinių teisių turėtojai iki šiol nebuvo atstovaujami.

KULTŪROS MINISTERIJOS FUNKCIJOS AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ SRITYJE

Pagal Įstatymo 71 straipsnį Kultūros ministerija, įgyvendinanti valstybės politiką autorių teisių ir gretutinių teisių srityje ir koordinuojanti šių teisių apsaugą pagal savo kompetenciją, atlieka šias funkcijas:

1. apibendrina autorių teises ir gretutines teises reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų taikymo praktiką ir teikia siūlymus dėl įstatymų, kitų teisės aktų rengimo bei galiojančių teisės aktų pakeitimo ir papildymo;
2. rengia Vyriausybei teikiamų autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
3. įgyvendina tarptautinių daugiašalių autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos konvencijų bei sutarčių nuostatas;
4. atstovauja Vyriausybei Pasaulinėje intelektinės nuosavybės organizacijoje;
5. atlieka autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijų priežiūrą;
6. kolektyvinio teisių administravimo asociacijų ir (ar) kūrinių bei gretutinių teisių objektų naudotojų prašymu tarpininkauja derybose dėl sutarčių sudarymo;
7. šio Įstatymo nustatytais atvejais saugo autorių ir atlikėjų asmenines neturtines teises;
8. teikia teisines konsultacijas bei metodinę pagalbą kolektyvinio administravimo ir kūrinių bei gretutinių teisių objektų naudotojų asociacijoms, teisėsaugos institucijoms, užtikrinančioms autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą bei gynimą;
9. sistemina autorių teises ir gretutines teises reglamentuojančius teisės aktus;
10. organizuoja seminarus, konferencijas, praktikumus autorių teisių įgyvendinimo ir gynimo klausimais;
11. palaiko ryšius ir bendradarbiauja su užsienio valstybių institucijomis bei tarptautinėmis organizacijomis, veikiančiomis intelektinės nuosavybės teisių srityje.

Kultūros ministerijos veikla autorių teisių ir gretutinių teisių srityje 2009 metais

KOLEKTYVINIO AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ASOCIACIJŲ VEIKLOS PRIEŽIŪRA

Dėl negatyvaus kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo asociacijų įvaizdžio visuomenėje ir joms keliamų aukštų veiklos skaidrumo bei efektyvumo reikalavimų, Įstatyme ypatingas dėmesys skiriamas ministerijos vykdomai kolektyvinio administravimo asociacijų priežiūros funkcijai.

Įstatymas numato pareigą Kultūros ministerijai prižiūrėti, kad kolektyvinio administravimo asociacijos tinkamai atliktų joms šio Įstatymo nustatytas funkcijas ir pareigas. Taigi Kultūros ministerija turi teisę:

1. dalyvauti per atstovą jų narių susirinkimuose (konferencijose), taip pat valdymo organo posėdžiuose (be balsavimo teisės);
2. reikalauti pateikti praėjusių finansinių metų visuotinio narių susirinkimo (konferencijos) patvirtintą asociacijos finansinių ataskaitų rinkinį ir audito ataskaitą, gauti paaiškinimus dėl dokumentuose pateiktų faktų ar skaičių;
3. prireikus reikalauti pateikti kitą informaciją, būtiną nustatyti, ar kolektyvinio administravimo asociacijos veikla atitinka šio Įstatymo nuostatas ir kolektyvinio administravimo asociacijos įstatus;
4. gauti informaciją apie teismų sprendimus ir teismo procesus, kuriuose kolektyvinio administravimo asociacija dalyvavo kaip proceso šalis;
5. gauti informaciją apie bendras surinkto autorinio atlyginimo sumas, autorinio atlyginimo paskirstymo autorių ir gretutinių teisių subjektams bendras sumas, atskaitymų, skirtų kolektyvinio teisių administravimo ir autorinio atlyginimo rinkimo bei paskirstymo sąnaudoms padengti, sumas.

Įstatymas numato, kad kolektyvinio administravimo asociacijos privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai:

1. informaciją apie šaukiamą narių susirinkimą (konferenciją): datą, laiką, vietą ir darbotvarkę, su darbotvarke susijusių dokumentų ir sprendimų projektus. Informacija paprastai pateikiama likus 14 dienų iki šaukiamo susirinkimo (konferencijos);
2. savo įstatų ir jų pakeitimų nuorašus;
3. sprendimų dėl autorinio atlyginimo rinkimo ir paskirstymo taisyklių bei metodų, autorinio atlyginimo atskaitymų, skirtų kolektyvinio administravimo sąnaudoms padengti, dydžio nuorašus;
4. kolektyvinio administravimo asociacijos visuotinio narių susirinkimo (konferencijos) nutarimų nuorašus;
5. visų dvišalių ir daugiašalių sutarčių dėl užsienio autorių ir gretutinių teisių subjektų teisių administravimo nuorašus, jeigu to reikalauja Vyriausybės įgaliota institucija;
6. duomenis apie kolektyvinio administravimo asociacijų valdymo organus ir jų narius,

Nustačiusi, kad kolektyvinio administravimo asociacijos veikla neatitinka Įstatymo ar kolektyvinio administravimo asociacijos įstatų reikalavimų, Kultūros ministerija gali kreiptis į kolektyvinio administravimo asociacijos dalyvius, kad šie spręstų klausimą dėl valdymo organų tinkamumo atlikti jiems pavestas pareigas, o jeigu reikia, imtis kitų įstatymuose numatytų priemonių, kad būtų užtikrinta tinkama kolektyvinio administravimo asociacijų veikla.

Vykdydama kolektyvinio administravimo asociacijų priežiūros funkciją, Ministerija kasmet gauna kolektyvinio administravimo asociacijų metines veiklos ir finansines ataskaitas.

LATGA-A ataskaita už 2011 metus AGATA ataskaita už 2011 metus AVAKA ataskaita už 2011 metus LATGA-A ataskaita už 2010 metus AGATA ataskaita už 2010 metus

LATGA-A ataskaita už 2009 metus AGATA ataskaita už 2009 metus LATGA-A ataskaita už 2008 metus AGATA ataskaita už 2008 metus LATGA-A ataskaita už 2007 metus AGATA ataskaita už 2007 metus

Be bendrųjų metinių ataskaitų atsakingomis paskirtos asociacijos taip pat teikia Kultūros ministerijai ataskaitas apie autorinio atlyginimo už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose paskirstymą bei išmokėjimą, kūrinių atgaminimo asmeniniais tikslais administravimą, autorinio atlyginimo už kūrinių atgaminimą reprografijos būdu surinkimą, paskirstymą ir išmokėjimą.

KOMPENSACINIS ATLYGINIMAS UŽ AUDIOVIZUALINIŲ KŪRINIŲ AR FONOGRAMOSE ĮRAŠYTŲ KŪRINIŲ ATGAMINIMĄ ASMENINIAIS TIKSLAIS

Pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 20 str. nuostatas, kurios yra suderintos su Europos Sąjungos teise, autoriai, atlikėjai ar jų teisių paveldėtojai, audiovizualinių kūrinių ir fonogramų gamintojai, transliuojančios organizacijos ar jų teisių perėmėjai, turi teisę gauti kompensacinį atlyginimą už audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais (toliau – kompensacinis atlyginimas).

Kompensacinis atlyginimas mokamas už pirmą kartą Lietuvos Respublikoje parduodamus civilinėje apyvartoje esančius, Lietuvos Respublikoje pagamintus ar į jos teritoriją įvežtus atgaminti asmeniniams naudojimui skirtus įrenginius ir tuščias analogines ir skaitmenines garso ir audiovizualines laikmenas.

(teisių kolektyvinio administravimo asociacija (toliau – atsakinga asociacija). Atsakinga asociacija surinktą kompensacinį atlyginimą paskirsto Kultūros ministerijos paskirtoms kolektyvinio administravimo asociacijoms, o šios kompensacinį atlyginimą apskirsto ir sumoka jų atstovaujamiems teisių subjektams.  Kultūros ministro 2012 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-450 atsakinga asociacija paskirta Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA, Asociacija LATGA atsakinga paskirstyti ir išmokėti kompensacinį atlyginimą audiovizualinių kūrinių autoriams ir muzikos kūrinių autoriams, Muzikos autorių teisių asociacija NATA – muzikos kūrinių autoriams bei AGATA – atlikėjams, fonogramų gamintojams ir audiovizualinių kūrinių gamintojams. Kultūros ministro 2014 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. ĮV-443 Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija (AVAKA) – paskirta atsakinga paskirstyti ir išmokėti kompensacinį atlyginimą audiovizualinių kūrinių gamintojams ir atstovaujamiems audiovizualinių kūrinių autoriams. 

Atsakinga asociacija iki tų metų, kuriais paskirstytas kompensacinis atlyginimas, gegužės 1 dienos turi pateikti Kultūros ministerijai surinkto ir paskirstyto kompensacinio atlyginimo ir su tuo susijusių kolektyvinio administravimo išlaidų ataskaitą. Kolektyvinio administravimo asociacijos iki tų metų, kuriais paskirstytas kompensacinis atlyginimas, gruodžio 31 d., turi pateikti Kultūros ministerijai jų atstovaujamiems teisių subjektams paskirstyto kompensacinio atlyginimo ataskaitas.

Pateikiame atsakingos asociacijos bei kolektyvinio administravimo asociacijų kompensacinio atlyginimo surinkimo bei paskirstymo ataskaitas.

AGATA, kaip atsakingos asociacijos 2012 m. ataskaita AGATA 2012 m. ataskaita LATGA 2012 m. ataskaita

AGATA, kaip atsakingos asociacijos 2013 m. ataskaita AGATA 2013 m. ataskaita LATGA 2013 m. ataskaita

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 13 d. nutarimu patvirtintas „Kompensacinio atlyginimo už audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais surinkimo, paskirstymo, mokėjimo ir gražinimo tvarkos aprašas“

LIETUVOS AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ TARYBA

Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių taryba (toliau - Taryba) yra visuomeninė institucija, kuri kaip ekspertas ir konsultantas nagrinėja Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatų bei Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų šioje srityje įgyvendinimo klausimus, teikia išvadas bei pasiūlymus Kultūros ministerijai.

Tarybą sudaro 15 narių, kuriuos skiria Kultūros ministerija vadovaudamasi autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų, naudotojų ir nepriklausomų narių lygaus atstovavimo principais. Į Tarybą 5 narius bendru susitarimu siūlo Lietuvos meno kūrėjų asociacija bei autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos, 5 narius – teisių naudotojų asociacijos, 5 nepriklausomus narius, autorių teisių ir gretutinių teisių specialistus bei mokslininkus, siūlo Kultūros ministerija. Tarybos sudėtis tvirtinama Kultūros ministro įsakymu.

Tarybos funkcijos:

• Teikia išvadas ir siūlymus Kultūros ministerijai Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatų bei Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų autorių teisių ir gretutinių teisių srityje įgyvendinimo klausimais;
• Tarpininkauja kolektyvinio teisių administravimo asociacijų ir kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojų derybose dėl autorinių licencinių sutarčių sudarymo, autorinio atlyginimo ir jo mokėjimo tvarkos nustatymo, išskyrus atvejus, kai autorinį atlyginimą ir jo mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė;
• Bendru kolektyvinio administravimo asociacijų ir kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojų prašymu nagrinėja ginčus dėl kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo, taip pat dėl autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimo;
• Tarpininkauja derybose tarp autorių teisių, gretutinių teisių ar duomenų bazių gamintojų teisių (sui generis teisių) subjektų ir šių teisių naudotojų dėl techninių apsaugos priemonių, taikomų teisėms apsaugoti, pašalinimo, kai jos riboja galimybes naudotojams be teisių turėtojų leidimo Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nustatyta tvarka panaudoti kūrinius, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektus.

2013 m. liepos 26 d. kultūros ministro įsakymas Nr. ĮV-587 „Dėl Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybos sudėties patvirtinimo“

Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2006 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-689 „Dėl Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 1-38)

Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybos tarpininkavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybos 2006 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1

EUROPOS SĄJUNGOS INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TARNYBA (EUROPEAN UNION INTELLECTUAL PROPERTY OFFICE – EUIPO))

PASAULINĖS INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS ORGANIZACIJOS (PINO) APDOVANOJIMAI

Nuo 2001 m. Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija (toliau - PINO)apdovanojimais už kūrybinę veiklą pagerbia iškilius meno kūrėjus. Apdovanojimus PINO įsteigė skatindama kūrybinę veiklą ir visuomenės dėmesį intelektinės nuosavybės teisių apsaugai, siekdama supažindinti visuomenę su PINO autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos sistema, formuoti teigiamą visuomenės nuomonę apie šių teisių apsaugos reikšmę kultūrai, socialiniam ir ekonominiam valstybės vystymuisi. Šie apdovanojimai, pasaulyje žinomi kaip vieni reikšmingiausių meno kūrėjams skiriamų apdovanojimų, nuo 2003 m. atkeliauja ir į Lietuvos menininkų rankas - autoriai ir atlikėjai (taip pat bendraautoriai ar atlikėjų kolektyvai) apdovanojami už kūrybinę veiklą.

2003 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos aukso medaliais apdovanoti Vilniaus savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovas ir dirigentas Donatas Katkus bei kompozitorius Bronius Kutavičius.

2004 m. laureatai yra habil. dr. prof. Romualdas Karazija ir Lietuvos muzikos akademijos prof. pianistas Petras Geniušas.

2005 m. apdovanojimai įteikti rašytojui Justinui Marcinkevičiui ir Lietuvos kamerinio orkestro meno vadovui ir įkūrėjui, dirigentui prof. Sauliui Sondeckiui,

2006 m. PINO apdovanojimai skirti rašytojai Jurgai Ivanauskaitei, atlikėjai Veronikai Povilionienei ir išradėjui Bronislovui Spruogiui.

2007 m. – PINO aukso medaliai įteikti išradėjui VGTU prof., habil. dr. Pranui Baltrėnui, už kūrybiškumą – režisieriui Arūnui Mateliui ir operos solistei Violetai Urmanavičiūtei – Urmanai.

2008 m. PINO medaliu už kūrybinę veiklą apdovanoti kompozitorius Anatolijus Šenderovas ir atlikėjas Petras Vyšniauskas, už nuopelnus intelektinei nuosavybei kaip išradėjai apdovanoti Kauno technologijos universiteto mokslininkai prof. Vytautas Getautis ir prof. Juozas Vidas Gražulevičius.

2009 m., įvertinus jos išskirtinius pasiekimus literatūros ir poezijos vaikams srityje, PINO apdovanojimas už kūrybinę veiklą skirtas Violetai Palčinskaitei.

Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos apdovanojimų už kūrybinę veiklą nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 61 (Žin., 2003, Nr.21-920, Žin., 2009, Nr. 24-944).

NAUJIENOS IR KITA AKTUALI INFORMACIJA 

Kultūros ministerija, įgyvendindama Visuomenės švietimo intelektinės nuosavybės teisių klausimais programą, skelbia Tarptautinės autorių ir kompozitorių draugijų konfederacijos (CISAC) animacinius filmus (lietuviškai dubliuotas filmukų versijas) apie autorių teises: What is an Authors' society? (Kas yra autorių bendrija?), What is a Creator ? (Kas yra autorius?), What is a Creative work? (Kas yra kūrinys?) What is Private Copying ? (Kas yra kūrinių asmeninis atgaminimas?).

KAS YRA AUTORIU BENDRIJA by LATGAA

KAS YRA AUTORIUS by LATGAA

KAS YRA KŪRINYS by LATGAA

ASMENINIS ATGAMINIMAS IR KULTŪRA by LATGAA

• Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos leidinys "Kūrybinė išraiška: įvadas į autorių ir gretutines teises smulkioms ir vidutinėms įmonėms" (2011).
• Informacinis leidinys atlikėjams „Atlikėjų teisės ir jų įgyvendinimas sutartiniuose santykiuose“ (2010 m.)
• Autorinių sutarčių ir intelektinių paslaugų sutarčių sudarymo valstybės tarnautojų mokymo procese REKOMENDACIJOS (2010 m.)
• Autorinių sutarčių ir atlikėjo intelektinių paslaugų sutarčių sudarymo rekomendacijos(2010 m.)
• Autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo muzikos kūrinių viešo atlikimo ir viešo paskelbimo srityje REKOMENDACIJOS (2007 m.)

Tyrimai ir studijos

• TYRIMAS DĖL AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ INDUSTRIJOS INDĖLIO Į LIETUVOS EKONOMIKĄ
• Tyrimas „Autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo priemonių taikymas ir galimas teisinio reglamentavimo tobulinimas“
• Autorinių kūrinių atgaminimo asmeniniais tikslais reprografijos būdu (kopijavimas ir spausdinimas). (TYRIMO PRISTATYMO SKAIDRĖS)
• Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA bendradarbiaujant su Valstybine mokesčių inspekcija parengtas informacinis leidinys, kuriame pateikiama svarbiausia informacija autoriams ir atlikėjams aktualiais mokesčių, sutarčių ir kt. kausimais, kylančiais vykdant kūrybinę ir atlikėjo veiklą
• 2013 m. Kultūros ministerijos užsakymu atliktas tyrimas „Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB įgyvendinimas Lietuvoje: nuostatų dėl kompensacinio atlyginimo už audiovizualinių ar fonogramose įrašytų kūrinių kopijavimą asmeniniais tikslais įgyvendinimo ekonominė ir teisinė analizė“.
• Mykolo Romerio universiteto mokslininkų grupės atlikto tyrimo „Atlikėjų kūrybinės veiklos rezultatų naudojimo teisinis reguliavimas ir socialinės garantijos" išvados  
• 2010 m. atliktas tyrimas apie kūrinių atgaminimo asmeniniais tikslais mastą Lietuvoje
• 2008 m. atliktas visuomenės nuomonės tyrimas dėl audiovizualinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimo asmeniniais tikslais

VISUOMENĖS ŠVIETIMO PROGRAMOS

Apskritojo stalo diskusijos „Autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo priemonių taikymas, galimas teisinio reglamentavimo ir praktinio įgyvendinimo tobulinimas“ pranešimai:

• Aistė Žičkutė, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos;
• Algis Baležentis, Teisingumo ministerija;
• Bronius Dalinkevičius, Lietuvos kriminalinės policijos biuras;
• Edita Ivanauskienė, advokatė;
• Eun Joo Min, Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacija;
• Jurgita Steponavičiūtė-Otto, Vilniaus apygardos prokuratūra;
• Rita Vaitkevičienė, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija;
• Simona Martinavičiūtė, Kultūros ministerija;
• Vytas Simanavičius, Intelektinės nuosavybės apsaugos centras

Seminaro-diskusijos dėl geresnės paskelbtų kūrinių prieigos akliesiems, silpnaregiams ir kitiems asmenims, turintiems kitą skaitymo negalią pranešimai:

• Pranešimas N. Matulevičienės
• Pranešimas R. Januševičienės

2013 m. rugsėjo 18 d. kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-654 patvirtinta Visuomenės švietimo intelektinės nuosavybės teisių klausimais programa ir jos įgyvendinimo priemonės. Šios programos tikslas – plėtoti autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo veiklą, susijusią su visuomenės mokymu ir švietimu intelektinės nuosavybės klausimais, keliant visuomenės savimonę ir ugdant pagarbą intelektinės veiklos rezultatams bei jų kūrėjų teisėtai apsaugai, skatinti kūrybinę veiklą Lietuvoje ir teisėtą šios veiklos rezultatų sklaidą.

Seminaro-diskusijos dėl Kūrinių našlaičių direktyvos įgyvendinimo pranešimai:

• Pranešimas N. Matulevičienės
• Pranešimas G. Berasnevičiūtės
• Pranešimas R. Varnienės
• R. Matulionytės mokslo studija http://teise.org/data/Skaitmenines-bibliotekos.pdf

TEISINĖ INFORMACIJA

Tarptautiniai teisės aktai

Konvencija dėl Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos įsteigimo. Informacinis leidinys „Pramoninės nuosavybės apsauga“. Lietuvos informacijos institutas, 1994. Nr. 3(27).
Lietuva prie Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos prisijungė 1992 m. balandžio mėnesį.

Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (Žin., 1995, 40-988)
Seimo ratifikuota 1996 m. gegužės 28 d. įstatymu Nr. I-1351 (Žin., 1995, Nr. 40), nors Berno sąjungoje dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos Lietuva dalyvauja nuo 1994 m. gruodžio 14 d.

Tarptautinė Romos konvencija dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos (Žin., 1999, Nr. 11-249)
Ratifikuota 1998 m. gruodžio 22 d. įstatymu Nr. VIII-1001 (Žin., 1999, Nr. 11-236), Lietuvos Respublikoje įsigaliojo 1999 m. liepos 22 d.

Ženevos konvencija dėl fonogramų gamintojų apsaugos nuo neteisėto jų fonogramų kopijavimo (Žin., 1999, Nr. 82-2416)
Ratifikuota 1999 m. balandžio 13 d. įstatymu Nr. VIII-1140 (Žin., 1999, Nr. 82-2410), Lietuvos Respublikoje įsigaliojo 2000 m. sausio 27 d.

Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos atlikimų ir fonogramų sutartis (Žin., 2000, Nr. 95-2970)
Ratifikuota 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1956 (Žin., 2000, Nr. 95-2967), Lietuvos Respublikoje įsigaliojo 2002 m. gegužės 20 d.

Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos autorių teisių sutartis (Žin., 2001, Nr. 32-1060)
Ratifikuota 2001 m. kovo 13 d. įstatymu Nr. IX-212 (Žin., 2001, Nr. 32-1056), Lietuvos Respublikoje įsigaliojo 2002 m. kovo 6 d.

Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartis (Žin. 2001, Nr. 46-1620)
Ratifikuota 2001 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. IX-292 (Žin. 2001, Nr. 46-1619);
2001 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublika tapo Pasaulio prekybos organizacijos (WTO) nare.

ES teisės aktai

• 1993 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyva 93/83/EEB dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 134)
• 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 15 tomas, p. 459)
• 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 230)
• 2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/84/EB dėl originalaus meno kūrinio perpardavimo teisės autoriaus naudai (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 240)
• 2004 m. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 2 tomas, p. 32)
• 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/115/EB dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje (kodifikuota redakcija) (OL 2006 L 372, p. 12)
• 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/116/EB dėl autorių ir gretutinių teisių apsaugos terminų derinimo (kodifikuota redakcija) (OL 2006 L 376 p. 28)
• 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/24/EB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos (kodifikuota redakcija) (OL 2009 L 111, p. 16)
• 2000 m. kovo 16 d. Tarybos sprendimas 2000/278/EB dėl PINO autorių teisių sutarties ir PINO atlikimų ir fonogramų sutarties patvirtinimo Europos Bendrijos vardu
• 2003 m. liepos 22 d. tarybos reglamentas 1383/2003/EB dėl muitinės veiksmų, atliekamų su prekėmis, kurios, kaip įtariama, pagamintos pažeidžiant tam tikras intelektinės nuosavybės teises, ir priemonių, kurių turi būti imamasi prekių atžvilgiu nustačius, kad jos pagamintos pažeidžiant tokias teises (OL 2004 m. specialusis leidimas, 2 skyrius, 13 tomas, p. 469)
• 2005 m. gegužės 18 d. Europos Komisijos rekomendacija 2005/737/EB dėl kolektyvinio tarptautinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo teisėtų internetu teikiamų muzikos paslaugų srityje (OL 2005 L 276, p. 54)
• 2006 m. rugpjūčio 24 d. Europos Komisijos rekomendacija 2006/585/EB dėl kultūrinės medžiagos skaitmeninimo, išsaugojimo skaitmeniniu formatu ir internetinės prieigos prie jos (OL 2006 L 236, p. 28)
• 2008 m. liepos 16 d. Europos Komisijos Žalioji knyga „Autorių teisės žinių ekonomikoje“
• 2009 m. spalio 19 d. Europos Komisijos komunikatas ,,Autorių teisės žinių ekonomikoje"

Lietuvos Respublikos įstatymai ir poįstatyminiai aktai

• Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (Žin., 1999, Nr. 50-1598; Žin., 2003, Nr. 28-1125), English version
•  
• Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹º straipsnis (Žin.,1985, Nr.1-1)
•  
• Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXIX skyrius “Nusikaltimai intelektinei ir pramoninei nuosavybei” (Žin., 2000, Nr. 89-2741)
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1283 „Dėl Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 1999, Nr. 99-2861),
• Autorinio atlyginimo už kūrinių atgaminimą reprografijos būdu (fotokopijavimo ar kitu būdu popieriuje) mokėjimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 181 „Dėl autorinio atlyginimo už kūrinių atgaminimą reprografijos būdu (fotokopijavimo ar kitu būdu popieriuje) mokėjimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin. 2002, Nr. 15-574)
• Autorių ir atlikėjų asmeninių neturtinių teisių apsaugos tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 1018 „Dėl autorių ir atlikėjų asmeninių neturtinių teisių apsaugos tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 80-3655)
• Atlyginimo už audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais paskirstymo ir mokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 1106 (Žin., 2003, 84-3847; 2007, Nr. 102-4156)
• Autorinio atlyginimo už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose mokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 182 (Žin., 2002, Nr. 15-575, Žin., 2007, Nr. 95-3832 )
• Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2002 m. rugpjūčio 27 d. įsakymas Nr. ĮV-285 „Dėl Autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos paskyrimo“ (Žin., 2002, Nr. 68-324),
• Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003 m. lapkričio 26 d. įsakymas Nr. ĮV-444 „Dėl kolektyvinio administravimo asociacijų, atsakingų už kūrinių atgaminimo asmeniniais tikslais administravimą, paskyrimo“ (Žin., 2003, Nr. 113-5082),
• Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. lapkričio 9 d. įsakymas Nr. ĮV-666 „Dėl Autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos paskyrimo“ (Žin., 2007, Nr. 120-4904),
• Tarpininkavimo derybose tarp autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijų ir kūrinių bei gretutinių teisių objektų naudotojų taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. ĮV-96 (Žin., 2008, Nr. 24-889), su pakeitimais, padarytais Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2009 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. ĮV-57 (Žin., 2009, Nr. 19-780).
• Visuomenės švietimo intelektinės nuosavybės teisių klausimais programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. ĮV-260 (Žin., 2010, Nr. 54-2667) ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. balandžio 8 d. įsakymas Nr. ĮV - 290 dėl Kultūros ministro 2010 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. ĮV - 260 "Dėl Visuomenės švietimo intelektinės nuosavybės teisių klausimais programos ir jos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo" pakeitimo (Žin., 2011, Nr. 45-2122).

Informaciją parengė
Autorių teisių skyrius 
Tel. 219 34 63