header image

Archyvai

Kultūros ministerijos funkcijos vykdant dokumentų ir archyvų valstybinį administravimą:

  • formuoja valstybės politiką dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo srityje;
  • formuoja kino paveldo apsaugos politiką ir koordinuoja valstybės kino metraščio kūrimą pagal numatytus tikslinius valstybės biudžeto asignavimus ir kultūros ministro nustatytą metraščio kūrimo tvarkos aprašą;
  • dalyvauja formuojant ir įgyvendina valstybės politiką Europos Sąjungos dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo srityje;
  • koordinuoja strateginio planavimo dokumentų rengimą ir įgyvendinimą dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo srityje;
  • Vyriausybės pavedimu įgyvendina dalį Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos ir valstybės archyvų savininko teisių ir pareigų;
  • atlieka kitas teisės aktuose nustatytas dokumentų ir archyvų valstybinio administravimo funkcijas.

Lietuvos valstybinę archyvų sistemą sudaro Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba ir 9 valstybės archyvai.

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba yra vykdomosios valdžios institucija, kurios misija – dalyvauti formuojant ir įgyvendinti dokumentų valdymo, naudojimo ir archyvų srities valstybės politiką, kad nacionalinis dokumentų fondas būtų efektyviai administruojamas ir prieinamas visuomenei.

Centriniai specializuoti archyvai

  • Lietuvos centrinis valstybės archyvas – saugo ir kaupia rašytinius dokumentus, sudarytus 1918–1990 m., vaizdo ir garso dokumentus, skaitmenina, mikrofilmuoja, restauruoja valstybės archyvų dokumentus.
  • Lietuvos ypatingasis archyvas – saugo pasipriešinimo okupacinėms struktūroms, buvusios SSRS specialiųjų tarnybų (KGB), Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos komunistų partijos dokumentus.
  • Lietuvos literatūros ir meno archyvas – saugo meno ir kultūros įstaigų bei asmenų – literatų, dailininkų, teatralų, muzikų, kultūros darbuotojų – dokumentus.
  • Lietuvos valstybės istorijos archyvas – saugo dokumentus nuo seniausių laikų iki 1918 m., bažnytinės ir civilinės metrikacijos dokumentus nuo seniausių laikų iki šių dienų.
  • Lietuvos valstybės naujasis archyvas – saugo dokumentus, sudarytus nuo 1990 m., vykdo valstybės centrinio administravimo institucijų dokumentų valdymo priežiūrą.

Regioniniai valstybės archyvai 

Šie archyvai vykdo teritorinių valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių dokumentų valdymo priežiūrą, kaupia šių įstaigų veiklos dokumentus, saugo sovietų okupacijos laikotarpio, o kai kurie archyvai – ir senesnius (Rusijos imperijos įstaigų, Lietuvos Respublikos (1918–1940 m.), nacistinės Vokietijos okupacijos) dokumentus.

  • Kauno regioninis valstybės archyvas (turi du filialus – Alytaus ir Marijampolės);
  • Klaipėdos regioninis valstybės archyvas (turi du filialus – Tauragės ir Telšių);
  • Šiaulių regioninis valstybės archyvas (turi Panevėžio filialą);
  • Vilniaus regioninis valstybės archyvas (turi Utenos filialą).

Archyvų statistika

2008 m. įkurta Archyvarų asociacija jungia archyvarus, dokumentų vadybininkus, istorikus, kraštotyrininkus bei visus kitus asmenis – istorijos mylėtojus, tyrinėjančius Lietuvos ir užsienio archyvus, besirūpinančius Lietuvos nacionalinio dokumentų fondo išsaugojimu ir naudojimu.

2011 m. įsteigta Archyvų taryba – prie Kultūros ministerijos veikianti institucija, kultūros ministro ekspertinis patariamasis organas.

Vilija Motiekienė, Atminties institucijų politikos grupės vyriausioji specialistė
El. paštas: vilija.motiekiene@lrkm.lt
Tel. Nr. +370  608 45 976

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba
El. paštas: lvat@archyvai.lt
Tel. Nr. (8 5) 265 1137

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-10-22