Veikla

Nuo 2020 metų sausio 1 d. kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį nemokamai galima lankyti muziejų nuolatines ekspozicijas. Nemokamo muziejų lankymo modelis taikomas Kultūros ministerijai pavaldiems nacionaliniams ir respublikiniams muziejams. Pagal šį modelį nemokamai muziejuose apsilankyti gali visi pageidaujantieji.

Išsamesnę informaciją apie nemokamą lankymą, nuolatines ekspozicijas, muziejų darbo laiką, galimą registravimąsi ir kt. galima rasti muziejų interneto svetainėse. Nuolatines ekspozicijas nemokamai lankyti galima:

Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje

Lietuvos nacionaliniame muziejuje

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje

Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose

Kauno IX forto muziejuje

Lietuvos aviacijos muziejuje

Lietuvos etnokosmologijos muziejuje

Lietuvos jūrų muziejuje

Lietuvos liaudies buities muziejuje

Lietuvos švietimo istorijos muziejuje

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje

Maironio lietuvių literatūros muziejuje

Šiaulių „Aušros“ muziejuje

Trakų istorijos muziejuje

Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje

Žemaičių muziejuje „Alka“

Taip pat nemokamai lankytojus priims Kernavės archeologinės vietovės muziejuje ir Lietuvos sporto muziejuje.

Kultūros ministerija yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės institucija, formuojanti ir įgyvendinanti valstybės kultūros politiką profesionalaus bei mėgėjų meno, teatro, muzikos, dailės, kino, muziejų, bibliotekų, leidybos, autorių teisių ir gretutinių teisių bei kultūros vertybių apsaugos srityse.

Kultūros ministerijos misija

Sudaryti sąlygas nacionalinės kultūros tęstinumui, plėtrai ir sklaidai, laisvai visuomenės kultūros raiškai ir dalyvavimui kultūrinėje veikloje, kultūros vertybių apsaugai, formuoti ir padėti atskleisti visuomenės grupių, tautinių bendrijų dvasines ir materialines vertybes, padėti plėtoti ir ugdyti demokratinę, laisvą ir atvirą visuomenę.

Kultūros ministerijos funkcijos

Kultūros ministerija atlieka šias pagrindines įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas kultūros srities valstybės valdymo funkcijas:

  • rengia kultūros sritį reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
  • rengia skirtingų meno sričių plėtros koncepcijas ir programas, koordinuoja jų įgyvendinimą;
  • finansuoja muziejus, bibliotekas, dailės, kino, koncertines bei kitas organizacijas, svarbius meno ir kultūros projektus;
  • koordinuoja autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos bei gynimo sistemos įgyvendinimą;
  • koordinuoja valstybės politikos visuomenės informavimo srityje įgyvendinimą;
  • užtikrina kultūros vertybių apskaitą ir apsaugą;
  • rengia ir įgyvendina tarpvalstybines kultūros programas;
  • rengia tarptautinių sutarčių projektus;
  • inicijuoja regionų kultūros plėtros strategiją.

Kultūros ministerijos nuostatai

Bendra informacija

Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso suteikimo ir panaikinimo pagrindus ir tvarką, teisę į valstybės paramą, Meno kūrėjų organizacijų asociacijos funkcijas ir teises nustato Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymas.

Pagrindinės šio įstatymo sąvokos:

  • Meno kūrėjas – meno kūrinius kuriantis, juos savitai atliekantis fizinis asmuo, kuriam už tai yra suteikiamas meno kūrėjo statusas.
  • Meno kūrėjų organizacija  – meno kūrėjus pagal meno sritis arba tokių sričių derinius vienijanti asociacija, kurios tikslai – vykdyti kūrybines programas, ginti meno kūrėjų kūrybines, profesines, socialines, autorių ir gretutines teises, įstatymų nustatyta tvarka atstovauti meno kūrėjams ir kuriai yra suteiktas meno kūrėjų organizacijos statusas.
  • Meno kūryba – asmens arba kolektyvo sukurtų arba savitai atliktų meno kūrinių visuma.
  • Meno kūrinys – originalus meninės veiklos rezultatas, bet kokio išraiškos būdo ar formos.
  • Profesionalusis meno vertintojas – aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintis asmuo, plėtojantis pažinimą kultūros ir meno srityje ir skelbiantis šios veiklos rezultatus monografijose, studijose, recenzijose ir straipsniuose Lietuvoje ir (ar) užsienyje.
  • Profesionalusis menas – originali aukšto meistriškumo ir meninio lygio kūryba, tokia pripažįstama profesionaliųjų meno vertintojų.

Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijos statuso suteikimo pagrindai ir sąlygos

Meno kūrėjo statusas suteikiamas profesionalųjį meną kuriančiam asmeniui, jeigu šio asmens meno kūryba atitinka bent vieną iš šių meno kūrėjo statuso suteikimo pagrindų:

  1. asmens individuali ar kolektyvinė meno kūryba yra teigiamai įvertinta kaip profesionalusis menas profesionaliųjų meno vertintojų monografijose, recenzijose ar straipsniuose, paskelbtuose leidiniuose, ar rekomendacijose ir taip pripažinta profesionalia meno kūryba;
  2. asmens meno kūryba yra įtraukta į įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo studijų programas;
  3. asmens individuali ar kolektyvinė meno kūryba yra įvertinta Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija, Kultūros ministerijos meno premija ar tarptautine meno premija, kitomis meno kūrėjų organizacijų teikiamomis premijomis ir apdovanojimais, profesionaliojo meno tarptautinio kūrėjų ir (arba) atlikėjų (išskyrus moksleivių ir studentų konkursus) konkurso laureato diplomu;
  4. asmens meno kūrinių yra įsigiję Lietuvos arba užsienio valstybių nacionaliniai muziejai ar galerijos;
  5. asmuo ne mažiau kaip 5 metus skelbia meno kūrybą vertinančius straipsnius ir recenzijas Lietuvos ar užsienio leidiniuose, taip pat asmuo, kuriam už tiriamąją mokslinę veiklą atitinkamoje meno srityje yra suteiktas mokslo daktaro ar meno daktaro laipsnis;
  6. asmuo, dėstantis meno studijų krypties dalykus ir einantis profesoriaus ar docento pareigas aukštojoje mokykloje, kurioje pagal meno studijų programas rengiami profesionalieji menininkai;
  7. asmuo individualiai ar su kūrėjų kolektyvu buvo atrinktas ir atstovavo Lietuvai tarptautinį pripažinimą turinčiuose profesionaliojo meno renginiuose.

 

Meno kūrėjų organizacijos statusas suteikiamas asociacijai, jeigu ji atitinka visus meno kūrėjų organizacijos statuso suteikimo pagrindus:

  1. asociaciją yra įsteigę ne mažiau kaip 25 meno kūrėjai arba ne mažiau kaip penkios meno kūrėjo statusą turinčios organizacijos;
  2. asociacijos nariai yra tik meno kūrėjai ar meno kūrėjo statusą turinčios organizacijos;
  3. asociacija skatina aukšto meistriškumo meno kūrybą, jos įvairovę ir sklaidą;
  4. asociacija sudaro sąlygas narių meno kūrybai, kūrybinei veiklai ir profesiniam tobulėjimui;
  5. asociacija rūpinasi meno kūrinių prieinamumu visuomenei;
  6. asociacija atstovauja visos šalies (ne vieno regiono) meno kūrėjams.

 

Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijos statuso suteikimo būdai ir tvarka

  • Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijos statuso suteikimo tarybos sprendimu - jeigu asmuo nepriklauso meno kūrėjų organizacijai, pripažintai tokia šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka.
  • Meno kūrėjo statusas suteikiamas meno kūrėjų organizacijos sprendimu - šios organizacijos nariu priimant asmenį, kurio meno kūryba atitinka bent vieną iš meno kūrėjo statuso suteikimo pagrindų, nustatytų Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje.

Dokumentų pateikimo tvarka

Asmuo, siekiantis meno kūrėjo statuso Kultūros ministerijai (J.Basanavičiaus g. 5, Vilnius) turi pateikti:

1. prašymą suteikti meno kūrėjo statusą, kuriame taip pat nurodoma asmens kontaktiniai duomenys (telefonas, adresas, el. pašto adresas);

2. asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;

3. kūrybinės veiklos aprašymą;

4. pagrindinių meno kūrinių ir publikacijų apie kūrybą ir (arba) kūrėją sąrašą;

5. vizualinę medžiagą su kūrybinės veiklos pavyzdžiais (teikia tik vizualiųjų menų atstovai (dailės, dizaino, fotomeno ar tarpdisciplininio meno).

6. kitų dokumentų, patvirtinančių, kad jo meno kūryba atitinka nors vieną iš Meno kūrėjo statuso suteikimo pagrindų, kopijas:

6.1. Asmuo, kurio kūryba atitinka 1-ąjį meno kūrėjo statuso suteikimo pagrindą, turi pateikti:

- ne mažiau kaip 4 profesionalių meno vertintojų rekomendacijas ir/arba;

- ne mažiau kaip 5 profesionalių meno vertintojų kritinių, analitinių straipsnių kopijas, atspindinčias asmens kūrybinę veiklą ir jos sklaidą per paskutinius 5 metus ir/arba;

- monografijos(-ų) ištrauką(-as).

6.2. Asmuo, kurio kūryba atitinka 2-ąjį meno kūrėjo statuso suteikimo pagrindą, turi pateikti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ar aukštosios mokyklos išduotus tai patvirtinančius dokumentus.

6.3. Asmuo, kurio kūryba atitinka 3-ąjį meno kūrėjo statuso suteikimo pagrindą, turi pateikti diplomo ar kito dokumento, įrodančio apdovanojimą, kopiją.

6.4. Asmuo, kurio kūryba atitinka 4-ąjį meno kūrėjo statuso suteikimo pagrindą, turi pateikti dokumentus, patvirtinančius meno kūrinių įsigijimo faktą. (*Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatyme vartojama nacionalinio muziejaus sąvoka atitinka Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo 4 straipsnio nuostatas).

6.5. Asmuo, kurio kūryba atitinka 5-ąjį meno kūrėjo statuso suteikimo pagrindą, turi pateikti paskutinių 5 metų publikacijų sąrašą arba dokumentų, patvirtinančių meno ar mokslo daktaro laipsnio suteikimą už tiriamąją mokslinę veiklą atitinkamoje meno srityje, kopijas.

6.6. Asmuo, kurio kūryba atitinka 6-ąjį meno kūrėjo statuso suteikimo pagrindą, turi pateikti dokumentų, patvirtinančių pedagoginio vardo suteikimą kopijas ir patvirtinančius dokumentus iš aukštosios mokyklos (kurioje yra rengiami profesionalieji menininkai) apie dėstomus meno studijų krypties dalykus.

6.7. Asmuo, kurio kūryba atitinka 7-ąjį meno kūrėjo statuso suteikimo pagrindą, turi pateikti tarptautinį pripažinimą turinčių profesionaliojo meno renginių, kuriuose individualiai ar su kolektyvu atstovavo Lietuvai, sąrašą.

7) kartu su dokumentais pateikiamas skaitmeninis viso portfolio formatas PDF formatu (1 dokumentas)

Organizacija apie sprendimą suteikti nariui meno kūrėjo statusą bei duomenis apie naują narį pateikia Kultūros ministerijai per 5 darbo dienas nuo tokio meno kūrėjų organizacijos sprendimo priėmimo dienos.

Organizacija Kultūros ministerijai turi pateikti meno kūrėjų organizacijos dokumento (pvz. protokolinio sprendimo išrašas), kuriuo nariui suteiktas meno kūrėjo statusas, kopiją. Dokumente turi būti nurodyta:

1. meno kūrėjo vardas (vardai), pavardė (pavardės);

2. asmens kodas;

3. meno kūrėjo statuso suteikimo pagrindas pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo 3 straipsnio 1 dalį.

Asociacija, siekianti meno kūrėjų organizacijos statuso Kultūros ministerijai turi pateikti:

1) prašymą suteikti meno kūrėjo organizacijos statusą;

2) asociacijos įstatų kopiją;

3) asociacijos steigimo sutarties kopiją;

4) juridinio asmens registravimo pažymėjimo kopiją;

5) asociacijos narių sąrašą ir kultūros ministro patvirtintų Tarybos arba meno kūrėjų organizacijos sprendimų, patvirtinančių, kad nariams suteiktas meno kūrėjo statusas, kopijas;

6) asociacijos veiklos ataskaitą nuo jos veiklos pradžios, parengtą pagal Asociacijų įstatymo 10 straipsnį

Teisinė informacija

Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymas 

Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijos statuso suteikimo taisyklės

Dokumentus siųsti adresu:

PRAŠYMAS MENO KŪRĖJO STATUSUI GAUTI
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
J. Basanavičiaus g. 5
LT-01118 Vilnius

KARTU SU DOKUMENTAIS PATEIKIAMAS SKAITMENINIS VISO PORTFOLIO VARIANTAS PDF FORMATU (1 RINKMENA PDF FORMATU – 1 DOKUMENTAS)

Informacija dėl dokumentų pateikimo meno kūrėjo statusui gauti teikiama tel. 8 608 45492; 8 608 45496; el. p. jolanta.meiduviene@lrkm.ltele.vilkiene@lrkm.lt.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 pakeitimo įstatymo nuostatomis, fiziniai asmenys, kuriems Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo nustatyta tvarka yra suteiktas meno kūrėjo statusas, turi teisę tapti paramos gavėjais.

Teikiamos paramos dalykas yra piniginės lėšos, sudarančios pajamų mokesčio dalį iki 1,2 procentų gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 1,2 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos.

Meno kūrėjai gautą paramą gali panaudoti tik meno kūrybai, kaip tai apibrėžta Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatyme.

Meno kūrėjų prašymus suteikti paramos gavėjo statusą priima Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Prašymai suteikti paramos gavėjo statusą yra priimami kasmet sausio 1 d. - vasario 20 d. (imtinai)

2017 m. pateikę prašymą ir gavę paramos gavėjo statusą bei unikalų 8 skaitmenų paramos gavėjo kodą, iš naujo prašymų teikti neturi.

Prašymas teikiamas tik vieną kartą.

Meno kūrėjas, siekiantis įgyti paramos gavėjo statusą, Kultūros ministerijai (el. paštu dmm@lrkm.lt arba adresu J. Basanavičiaus g. 5, Vilnius) pateikia:

1. prašymą suteikti paramos gavėjo statusą, kuriame nurodoma informacija apie gyvenamąją vietą (šalis, miestas, adresas), kontaktiniai duomenys (tel. numeris, el. pašto adresas) ir sutikimas skelbti asmens vardą ir pavardę bei unikalų 8 skaitmenų paramos gavėjo identifikacinį kodą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje.

2. asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (paso arba asmens tapatybės kortelės) kopiją.

Prašymo formą galite rasti čia

Daugiau informacijos apie dokumentų priėmimą, nagrinėjimą ir tvarkymą rasite Paramos gavėjo statuso suteikimo fiziniams asmenims taisyklėse:

PARAMOS GAVĖJO STATUSO SUTEIKIMO FIZINIAMS ASMENIMS TAISYKLĖS

Kita teisinė informacija:

Atkreipiame dėmesį, kad atsiskaitymo už gautą paramą tvarka yra reglamentuota Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymo dėl Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo įgyvendinimo nuostatose, todėl kviečiame atidžiai visus susipažinti su šio dokumento nuostatomis.

Informaciją dėl dokumentų pateikimo teikia Profesionaliosios kūrybos ir tarptautiškumo politikos skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Meiduvienė Tel. 8 608 45 492, el. p. Jolanta.meiduviene@lrkm.lt.

Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinis mechanizmas – tai Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino parama Rytų, Vidurio ir Pietų Europos šalims, kuria siekiama mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus, stiprinti bendradarbiavimą tarp valstybių donorių ir paramos gavėjų.

Lietuvai skirta 117.6 mln. eurų dydžio EEE parama, kuri (kartu su kiek daugiau nei  16  mln. eurų Lietuvos indėliu) paskirstyta įvairių sričių projektams pagal 8 skirtingas programas.

EEE finansinio mechanizmo kultūros programai drauge su 15 proc. Lietuvos indėliu skirti 8,125 mln. eurų.

Kultūros ministerija 2014-2021 m. EEE finansinio mechanizmo programos asignavimų valdytojas ir partneris. Programos operatorius  –  viešoji  įstaiga Centrine projektų valdymo agentūra.

Programa įgyvendinama kartu su partneriais iš šalių donorių – Norvegijos kultūros paveldo direktoratu ir Norvegijos menų taryba.

Papildomai Programa įgyvendina tiesioginio finansavimo projektą FIXUS, skirtą gerinti kultūros paveldo valdymą skatinant priežiūrą. Vykdant projektą kuriama kultūros paveldo objektų stebėsenos ir priežiūros sistema bei stiprinamas kultūros paveldo objektų valdytojų sąmoningumas ir objektų priežiūros įgūdžiai.

Susidomėję kultūros paveldo objektų savininkai ir valdytojai kviečiami užpildyti objektų atrankos anketą ir pretenduoti į nemokamas priežiūros paslaugas. Viešai atrinktus objektų savininkus konsultuoja bei nedidelius priežiūros darbus atlieka specialiai projektui suburtos mobiliosios komandos.

Plačiau apie FIXUS projektą.

Numatoma projektų įgyvendinimo pabaiga – 2024 m. balandžio 30 d., programos įgyvendinimo pabaiga – 2024 m. gruodžio 31 d.

Daugiau informacijos:

  1. SUSITARIMO MEMORANDUMAS DĖL 2014-2021 M. EEE FINANSINIO MECHANIZMO ĮGYVENDINIMO (LT) (ENG)
  2. 2014-2021 m. EEE finansinio mechanizmo kultūros programos sąntrauka

 

Meno kūrėjo statusą ir Meno kūrėjų socialinės apsaugos programą bei jos administravimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai:

Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo pakeitimo įstatymas

Vyriausybės nutarimas „Dėl meno kūrėjų socialinės apsaugos programos“ ir jo 2021-04-14 pakeitimas 

Meno kūrėjų socialinės garantijos:

1. Nuo 2011 m. sausio 1 d. meno kūrėjo statusą turintys darbingo amžiaus asmenys draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu valstybės lėšomis nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jeigu jie neturi draudžiamųjų pajamų.

2. Nuo 2012 sausio 1 d. darbingo amžiaus  meno kūrėjai, negaunantys pajamų pagal autorinę sutartį ir nepriklausantys asmenims, draudžiamiems valstybės lėšomis pagal Sveikatos draudimo įstatymą, nedirbantys pagal darbo (tarnybos) sutartį ar savarankiškai ir nemokantys sveikatos draudimo įmokų, valstybės draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) iš Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos lėšų.

Meno kūrėjai dėl socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo patys niekur neturi kreiptis, reikalingais duomenimis apsikeičia atitinkamos valstybės institucijos. Kultūros  ministerija „Sodrai" teikia duomenis apie meno kūrėjo statusą turinčius asmenis.

Daugiau info: http://www.sodra.lt/index.php?cid=20892

3. Dirbantys pagal autorinę sutartį meno kūrėjai socialinio draudimo įmokas moka nuo pusės priskaičiuoto autorinio atlyginimo. Sudarydamas autorinę sutartį meno kūrėjas turėtų pranešti darbdaviui (užsakovui) apie meno kūrėjo statuso turėjimą.

Autorinių sutarčių skaičiuoklė: http://www.autorines.lt/

Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos (toliau - Programa) viena iš paskirčių - skirti kūrybinės prastovos išmokas meno kūrėjams.

Kūrybinė prastova - laikotarpis, kai darbingo amžiaus meno kūrėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių laikinai neturi sąlygų meno kūrybai ir (ar) jos rezultatų sklaidai ir neturi pajamų iš kūrybinės, individualios ar su darbo santykiais susijusios veiklos.

Kūrybinės prastovos išmoka - minimaliosios mėnesinės algos dydžio išmoka, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka mokama per kūrybinę prastovą meno kūrėjui iš Programos lėšų.

Meno kūrėjas, siekdamas iš Programos lėšų gauti kūrybinės prastovos išmoką, pateikia Kultūros ministerijai laisvos formos prašymą (toliau - prašymas), kuriame turi būti nurodyta:

  • kūrybinės prastovos priežastys ir aplinkybės;

  • nuo kada prašoma skirti kūrybinės prastovos išmoką;

  • informacija apie gyvenamąją vietą (šalis, miestas, adresas), kontaktiniai duomenys (telefono numeris, elektroninio pašto adresas);

  • informacija apie pajamas, nuo kurių skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis, gautas per paskutinius 3 mėnesius iki kūrybinės prastovos atsiradimo laikotarpio, gaunamas stipendijas, valstybinio socialinio draudimo išmokas ar iš Garantinio fondo mokamą išmoką;

  • asmeninės sąskaitos vienoje iš Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių kredito įstaigų numeris (kur turėtų būti pervesta kūrybinės prastovos išmoka);

  • įsipareigojimas pranešti apie aplinkybes, kurioms atsiradus kūrybinės prastovos išmokos mokėjimas nutraukiamas (sudaro darbo sutartį, gauna autorinį atlyginimą ar atlyginimą pagal atlikėjo intelektinių paslaugų sutartį,  gauna autorinį atlyginimą ar atlikėjo atlyginimą per autorių ar atlikėjų teisių kolektyvinio administravimo asociacijas, gauna pajamų iš individualios veiklos, gauna stipendiją);

  • leidimas skelbti apie paskirtą kūrybinės prastovos išmoką Kultūros ministerijos interneto svetainėje www.lrkm.lt.

Meno kūrėjas prie prašymo privalomai pateikia:

  • asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (paso arba asmens tapatybės kortelės) kopiją. Jei kreipiasi meno kūrėjo įgaliotas asmuo ar paskirtas globėjas (rūpintojas), turi būti pateikiamos ir šio asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų bei dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo yra įgaliotas ar paskirtas globėju (rūpintoju), kopijos;

  • paskutinių 3 metų kūrybinės veiklos aprašymą;

  • pažymas apie pajamas, gautas per paskutinius 3 mėnesius iki kūrybinės prastovos atsiradimo laikotarpio, iš:

  • Valstybinio socialinio draudimo fondo (SODRA): pažyma  REP 04 Informacija apie valstybinį socialinį draudimą ir pažyma REP 01 Informacija apie išmokėtas išmokas (šias pažymas galite išsiimti per asmeninę bankininkystę, įėjus į Sodros paskyrą);

  • Autorių ir atlikėjų teisių kolektyvinio administravimo asociacijos (-ų) (LATGA, AGATA ir kt.) išmokėtą atlygį. Atkreipiame dėmesį, kad šias pažymas teikia tik LATGA, AGATA ar AVAKA nariai;

  • kitų institucijų ar asmens apie kūrybinės veiklos pagal individualiai sudarytas autorines ar atlikėjų intelektinių paslaugų sutartis, individualios ar su darbo santykiais susijusios veiklos;

  • Garantinio fondo mokamas išmokas;
  • gautas (gaunamas) stipendijas.

SVARBU: Meno kūrėjui kūrybinės prastovos išmokos iš Programos lėšų mokėjimas nutraukiamas, jeigu kūrybinės prastovos metu jo gaunamų programos administravimo tvarkos aprašo 11 punkte nurodytų pajamų suma yra lygi ar viršija atitinkamų metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą 1 minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumą.

Prašymo pavyzdys

Prašymai priimami iki einamojo mėnesio 20 dienos. Prašymai turi būti pateikti PDF formatu (pageidautina viename sujungtame dokumente). Juos Meno kūrėjų socialinės apsaugos komisija svarsto kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio priešpaskutinės dienos.

Informacija dėl dokumentų pateikimo kūrybinių prastovų išmokoms gauti teikiama tel. nr. +37060845492

Skenuoti prašymai ir reikalingi dokumentai siunčiami el. pašto adresu: dmm@lrkm.lt

Nuo 2017 m. įsigaliojus Kultūros ministerijos inicijuotiems Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimams, galima skirti iki 1,2 proc. sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) meno kūrėjams. Tai galite padaryti iki gegužės 1 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikdami prašymą. Menininkų, turinčių paramos gavėjo statusą, sąrašą rasite ČIA.

Daugiau informacijos

2020 m. lapkričio 25 d. pasirašyta sutartis su ispanų architektūros studija „Arquivio architects“, pernai tarptautiniame architektūros konkurse pripažinta geriausio Nacionalinės koncertų salės projekto autore. Kartu su akustikos projektu, kuris patikėtas šios srities lyderiams japonų specialistams „Nagata Acoustics“, Nacionalinės koncertų salės „Tautos namai“ projektavimo paslaugų kaina – 6,989 mln. (su PVM). Techninio projekto rengimo pradžia įvardijama 2020 m. lapkričio 27-oji, pabaiga planuojama 2022 m. pradžioje. Iki tol turi būti praeiti visi etapai – sprendinių derinimas su visuomene, tarpiniai derinimai su nevyriausybinėmis organizacijomis ir suinteresuotųjų grupėmis. Daugiau informacijos pranešime Pasirašyta sutartis dėl Nacionalinės koncertų salės projektavimo.

Nacionalinės koncertų salės „Tautos namai“ techninė projektavimo užduotis.

Šiuo metu vyksta architektūrinės projekto idėjos tikslinimo etapo darbai.  

Projekto įgyvendinimo priežiūrai vykdyti Kultūros ministro įsakymu sudaryta darbo grupė, kurios užduotis – teikti siūlymus dėl Nacionalinės koncertų salės „Tautos namai“ veiklos ir valdymo modelių, administracinės struktūros bei komplekso erdvių pritaikymo ir įveiklinimo, stebėti projektavimo ir statybos darbų eigą bei spręsti kitus su Nacionalinės koncertų salės projekto įgyvendinimu susijusius klausimus. Įsakymas dėl darbo grupės sudarymo.

2020 m. vasario 12 d. vykusiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarime, pritarta, kad Nacionalinės koncertų salės „Tautos namai“ administratorius, kaip nacionalinio lygmens įstaiga, būtų formuojamas pasitelkiant administracinius Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro ir Kultūros ministerijos išteklius. LRV pasitarimo protokolas.


 

2019 m. vasario 18 d. kartu su Tarptautine architektų sąjunga paskelbtas Nacionalinės koncertų salės „Tautos namai“ tarptautinis architektūrinis konkursas.  

Konkurso sąlygos lietuvių k.
Konkurso sąlygos anglų k.

2019 m. rugsėjo 19 d. paskelbtas Nacionalinės koncertų salės „Tautos namai“ tarptautinio architektūrinio konkurso nugalėtojas. Iš beveik 250 pasaulio architektų pasiūlytų Nacionalinės koncertų salės idėjų, konkurso nugalėtoja paskelbta komandos iš Ispanijos „Arquivio architects“ pasiūlyta idėja.
Jų pasiūlyta Nacionalinės koncertų salės koncepcija – objektą kuo natūraliau įlieti į aplink esančią unikalią aplinką. Architektai siūlo ant Tauro kalno statyti keletą atskirų statinio dalių, kurias apjungtų atviras cokolinis aukštas, sukurtas „žaliasis koridorius“, statinyje bus Didžioji ir Mažoji koncertų salės. Į projektą jautriai įsilieja ir Liuteronų sodo teritorija, parkas ant Tauro kalno.

Daugiau informacijos apie laimėjusį projektą anglų k.
Projekto vizualizacijos


Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, Kultūros ministerija inicijavo veiksmus dėl Nacionalinės koncertų salės, atitinkančios pasaulinius muzikos standartus, paslaugų infrastruktūros sukūrimo. Siekiama, kad 1500-1700 vietų Nacionalinė koncertų salė, atitinkanti pasaulinius koncertų salių standartus, taptų visuomenei atviru vienu patraukliausių kultūros traukos centrų Baltijos šalyse.

2018 m. sausio 10 d. buvo pasirašytas LR kultūros ministro ir Vilnius m. savivaldybės mero Ketinimų protokolas dėl Nacionalinės koncertų salės paslaugų infrastruktūros sukūrimo Vilniuje, ant Tauro kalno (V. Mykolaičio-Putino g. 5), kartu su Ketinimo protokolu patvirtintas Ketinimų protokolo įgyvendinimo planas 2017-2022 m.

2018 m. kovo 16 d. Kultūros ministerija paskelbė viešąjį pirkimą dėl Nacionalinės koncertų salės paslaugų infrastruktūros sukūrimo Vilniuje programinės, akustinės ir urbanistinės galimybių studijos paslaugų pirkimo.

Galimybių studijoje, pasitelkiant tarptautinę patirtį, buvo siekiama išanalizuoti programinius, akustinius ir urbanistinius objekto parametrus bei pateikti išvadas dėl objekto ir aplinkinės teritorijos funkcijų programos, objekto įveiklinimo ir valdymo modelio, atlikti planuojamo objekto kaštų ir naudos analizę. Galimybių studija padėjo pagrindus architektūrinės idėjos konkurso užduoties parengimui, pagrįstam valstybės biudžeto lėšų planavimui Nacionalinės koncertų salės projektavimui, statybai, įrengimui ir įveiklinimui.

Kviečiame susipažinti su galutine galimybių studijos ataskaita:

NACIONALINĖS KONCERTŲ SALĖS PASLAUGŲ INFRASTRUKTŪROS SUKŪRIMO PROGRAMINĖ, AKUSTINĖ IR URBANISTINĖ GALIMYBIŲ STUDIJA

Nacionalinės koncertų salės darbo grupė 2018-07-11

Nacionalinės koncertų salės darbo grupė 2018-08-07

Nacionalinės koncertų salės darbo grupė

Ketinimų protokolas dėl Nacionalinės koncertų salės paslaugų infrastruktūros sukūrimo Vilniuje

Nacionalinės koncertų salės paslaugų infrastruktūros sukūrimo Vilniuje įgyvendinimo planas 2017-2022 m. (Ketinimų protokolo priedas)

Nacionalinės koncertų salės paslaugų infrastruktūros sukūrimo programinės, akustinės ir urbanistinės galimybių studijos, įvertinant objekto ir aplinkinės teritorijos teikiamų paslaugų potencialą bei poreikius, techninė specifikacija ir priedai:

Techninė specifikacija

Priedas Nr.1

Priedas Nr. 2

Priedas Nr. 3

Priedas Nr. 4

Kauno miesto siūlymas dėl Nacionalinės koncertų salės

Kauno miesto siūlymas dėl Nacionalinės koncertų salės

Latvijos patirtis

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-10-10