Kultūros ministerijos ir Lietuvos kultūros tarybos 2022-2024 metų tyrimų planas

Eil. Nr.

Tyrimo, vertinimo, analizės ar studijos pavadinimas

Tikslas

Vykdymo terminas

Vykdytojas

  1.  

Regionų kultūros organizacijų apklausa

Pratęsti 2019 m. vykusią regionų kultūros organizacijų apklausą pilna apimtimi (2019 m. apklausa buvo žvalgomojo pobūdžio, nereprezentatyvi dalies regionų atžvilgiu). Tokia apklausa turėtų būti vykdoma reguliariai, kas 2 m., leistų turėti aktualią informaciją apie regionuose vykstančius procesus, galėtų padėti Regioninėms kultūros taryboms tikslingiau planuoti veiklas bei atlieptų kultūros tyrimų regionuose trūkumą.

(tęstinis)

2021 m. IV ketv. – 2022 m. I ketv.

Lietuvos kultūros taryba

 

Pakartotinis

2023 m. I–II ketv.

  1.  

Kultūrinės edukacijos veiklų, skirtų mokymuisi visą gyvenimą, vertinimo ir jų poreikio tyrimas

Apžvelgti ir įvertinti esamą Kultūrinės edukacijos veiklų, skirtų mokymuisi visą gyvenimą, situaciją, išanalizuoti tokių veiklų poreikį ir sukurti galimas įgyvendinimo priemones.

2022 m. I–II ketv.

 

Kultūros ministerija

  1.  

Lietuvos kultūros sklaidos užsienyje tikslinių priemonių ir jų poveikio vertinimas

Įvertinti vykdomas tikslines Lietuvos kultūros sklaidos užsienyje priemones (kultūros atašė, Lietuvos kultūros instituto, Lietuvos kino centro, Lietuvos kultūros tarybos (Venecijos bienalės, Kultūros ir kūrybinių industrijų tinklaveika, kultūros ir meno sričių konkursai, strateginis kultūros organizacijų finansavimas, edukacinės stipendijos kultūros ir meno kūrėjams, rezidencijų atskiruose Lietuvos kultūros tarybos konkursuose finansavimas), jų rezultatus (poveikį kultūros sklaidai užsienyje: menininkų ir kultūros srities specialistų tarptautinis mobilumas, užmegztos partnerystės, pritraukti lankytojai, viešinimas užsienio žiniasklaidoje ir kt.) bei pasiūlyti rekomendacijas dėl Lietuvos kultūros sklaidos  užsienyje strategijos ir laukiamų rezultatų.

2022 m. I–III ketv.

Kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba

 

  1.  

Lietuvos kultūros tarybos strateginio finansavimo vertinimas

 

Įvertinti Lietuvos kultūros tarybos strateginio finansavimo kuriamą vertę.

Tyrimo objektas – strateginį finansavimą gaunančios organizacijos (nagrinėjamos Lietuvos kultūros tarybos finansavimo priemonės: Strateginis kultūros organizacijų finansavimas, Strateginis meno kūrėjų organizacijų finansavimas, Strateginis tarptautinių renginių finansavimas).

(tęstinis)

2021 m. I ketv. –2022 m. III ketv.

Lietuvos kultūros taryba

 

  1.  

Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo ir  aktualizavimo būklės bei jos gerinimo galimybių tyrimas

 

 

Įvertinti nematerialaus kultūros paveldo vertybių išsaugojimo ir aktualizavimo būklę:

koks visuomenės požiūris į nematerialų kultūros paveldą (santykis tarp savo šalies ir užsienio šalių) ir to priežastys, koks paveldo puoselėtojų prisistatymas visuomenei (pvz., rinkodaros gebėjimai) ir kokios galimos vertybių išsaugojimo ir  aktualesnio pristatymo skatinimo kryptys, kaip nematerialus kultūros paveldas gali prisidėti prie šalies kultūrinio tapatumo pristatymo, įvaizdžio stiprinimo ir kt.

(tęstinis)

2021 m. IV ketv. – 2022 m. III ketv.

 

Lietuvos kultūros taryba ir Kultūros ministerija

 

  1.  

Programos „Kultūros ir kūrybinės industrijos“ vertinimas

Įvertinti Lietuvos kultūros tarybos administruojamą programą „Kultūros ir kūrybinės industrijos (tinklaveika ir kultūros startuoliai)“ ir nustatyti, koks programos investicijomis rezultatas pasiekiamas.

(tęstinis)

2021 m. IV ketv.–2022 m. III ketv.

Lietuvos kultūros taryba

 

  1.  

Tyrimas „Muziejai žmogaus gerovei“

 

Kompleksiškai įvertinti, kaip muziejai ir jų vykdoma veikla įtakoja žmogaus psichosocialinę ir dvasinę gerovę, ar Lietuvos muziejų fizinė bei informacinę infrastruktūra yra pritaikyta ir prieinama žmonėms su negalia bei socialinę atskirtį patiriančių visuomenės grupių nariams bei kaip ir kokioms formomis muziejų vykdoma veikla ir teikiamos paslaugos galėtų praktiškai prisidėti prie šių žmonių psichosocialinės ir dvasinės gerovės kūrimo, užtikrinant jų teisę nepriklausomai dalyvauti kultūroje.

2022 m. I–IV ketv.

Kultūros ministerija

  1.  

Covid-19 pandemijos įtaka kultūros sričiai

Įvertinti pandemijos įtaką kultūros sričiai. Remiantis užsienio menų tarybų praktika, matoma, kad analogiški tyrimai buvo atlikti, Lietuvoje detaliau tai nebuvo įvertinta. Kita vertus, matome ilgalaikėje perspektyvoje išliksiančius padarinius.

2022 m. I–IV ketv.

 

Lietuvos kultūros taryba

 

  1.  

Savivaldybių kultūros indeksas

Skurti savivaldybių kultūros indeksą, apjungiantį atskirus kultūros duomenis (kultūros pasiūla, infrastruktūra, investicijos į kultūrą ir kt.). Sudarytas indeksas būtų prasmingas regioninės kultūros politikos kontekste (Šiuo metu Lietuvos kultūros taryba yra sudariusi socialinio klimato indeksą apskritims, kuris taikomas Tolygios kultūrinės raidos modelyje). Taip pat papildytų jau esančius savivaldybės indeksus, kaip pvz., savivaldybių gerovės indeksas, kultūros įvertinimu.

2022 m. I–IV ketv.

Lietuvos kultūros taryba

 

  1.  

Gyventojų pasiruošimas dalyvauti Kultūros paveldo apsaugoje ir Kultūros paveldo pažinimo gebėjimų bei įpročių tyrimas (Sklaidos efektyvumas)

 

Nustatyti visuomenės informuotumą kultūros paveldo apsaugos  srityje, įsitraukimo galimybes ir poreikius.

Identifikuoti tikslines grupes ir jų lūkesčius (Kokios yra tikslinės grupės, kurias turime pasiekti? Kokios informacijos joms trūksta ir koks būdas ją gauti būtų priimtiniausias / paveikiausias?

Kaip skirtingos tikslinės grupės dalyvauja kultūros paveldo apsaugos procesuose, kokiu būdu prisideda, ar galėtų prisidėti prie saugojimo. Ar jaučia pareigą saugoti, pranešti, ar žino į ką kreiptis?

Kur ieško informacijos apie kultūros paveldą? Kokias paveldo rūšis žino, ar susipažinę su UNESCO sąrašuose esančiomis Lietuvos vertybėmis?).

2022 m. II–IV ketv.

Kultūros ministerija

  1.  

Lietuvos gyventojų nelegalaus turinio vartojimo lygio nustatymo metodikos sukūrimas ir pilotinis šio lygio nustatymo tyrimas

Parengti tyrimo metodiką, ištirti nacionalinę auditoriją, siekiant išsiaiškinti visuomenės požiūrį (vėliau – ir jo pokytį) į nelegalaus turinio internete (audiovizualinių, muzikos kūrinių, knygų, mokomosios literatūros, natų ir pan.) naudojimą, taip pat visuomenės piratavimo lygį. Vėliau – periodiškai stebėti visuomenės nuostatų ir nelegalaus turinio naudojimo kaitą, siekiant sumažinti nelegalaus turinio prieigą, populiarumą ir pasirinkimo galimybes.

2022 m. III–IV ketv.

Kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba

 

  1.  

Europos Sąjungos fondų ir kitų investicijų į dalyvavimo kultūrinėje veikloje skatinimo projektus poveikio visuomenei vertinimas

 

Tobulinti Europos Sąjungos fondų ir kitų investicijų į kultūros sritį planavimą, vertės pagrindimą.

Įvertinti socialinį ir ekonominį dalyvavimo kultūroje poveikį (t. y. kaip dalyvavimas kultūroje veikia užimtumą, nekilnojamo turto vertės didėjimą, asmenines pajamas, karjeros galimybes, socialinius įgūdžius sprendžiant asmenines bei visuomenės ar vietos bendruomenės problemas, emocinę sveikatą, nusikalstamumą ir kt.). Vertinimas leistų pamatuoti investicijų į kultūrą (tame tarpe paveldo objektus, kultūros įstaigas ir kt. kultūros paslaugas) kuriamą pridėtinę vertę visuomenei.

2022 m. III–IV ketv.

 

 

Kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba

 

  1.  

Visuomenės informavimo (žiniasklaidos) politikos būklės, raidos, perspektyvų ir ateities scenarijų analizė

Įvertinti Visuomenės informavimo politikos strateginių krypčių 2019–2022 m. raidą (būklę), pateikti rekomendacijas ir ateities scenarijus dėl naujojo laikotarpio (2023–2026 m.) visuomenės informavimo politikos prioritetų, strateginių krypčių, jų įgyvendinimo priemonių ir pasiekimo rodiklių.

2022 m. III–IV ketv.

 

Kultūros ministerija

  1.  

Kultūros paveldo objektų valdytojų kompetencijų ir esamų metodinių priemonių efektyvumo tyrimas

Ištirti kultūros paveldo objektų valdytojų informuotumą ir pasirengimą prižiūrėti valdomus objektus (Kokius kultūros paveldo objektų priežiūros įgūdžius jau turi valdytojai? Ar jie žino kaip gali savarankiškai prižiūrėti objektus? Ar jie žino skirtingų institucijų funkcijas? Ar žino kur kokiu atveju kreiptis? Ar pakanka informacijos apie finansines ir nefinansines paskatas? Kokių nefinansinių paskatų ar pagalbos jiems trūksta? Ar atpažįsta pavojingas pažaidas arba avarinės būklės požymius? Kokie priimtiniausi būdai stiprinti objektų priežiūros įgūdžius?).

2022 m. II ketv. –

2023 m. I ketv.

Kultūros ministerija

  1.  

Istorinės atminties iniciatyvų, įskaitant Holokausto ir Sovietinės okupacijos temas, įgyvendinimo poveikio analizė

Įvertinti, kokį poveikį Istorinės atminties projektų vykdymas, įsitraukimas ir dalyvavimas juose turi  gyventojų pilietiškumo, nacionalinio tapatumo,  kritinio mąstymo ir visuomenės atsparumo stiprinimui.

2022 m. II ketv. –2023 m. I ketv.

Kultūros ministerija

  1.  

Programos „Tolygi kultūrinė raida“ vertinimas

Įvertinti Lietuvos kultūros tarybos administruojamą programą „Tolygi kultūrinė raida“ ir pateikti rekomendacijas naujos kadencijos Regioninėms kultūros taryboms.

2022 m. IV ketv. – 2023 m. I ketv.

Lietuvos kultūros taryba

 

  1.  

Europos Sąjungos fondų investicijų į kultūros objektų infrastruktūrą poveikis teikiamų paslaugų apimtims ir kokybei

Nustatyti Europos Sąjungos investicijų į kultūros objektų infrastruktūrą poveikį teikiamų paslaugų apimtims ir kokybei, nustatyti tobulinimo kryptis ir priemones

ir pateikti išvadas bei rekomendacijas dėl ES fondų investicijų 2021 -2027 m. finansavimo laikotarpiu planuojamo panaudojimo.

2023 m. I–III ketv.

Kultūros ministerija

  1.  

Stebėsenos analizės modeliavimo sistemos sukūrimo studija

Užtikrinti tiek kultūros sektoriaus, tiek ir kultūros ir meno projektų įgyvendinimo stebėseną,

duomenų ir informacijos apie kultūros procesus ir kultūros ir meno projektų veiklas surinkimą ir panaudojimą efektyviam, įrodymais grįstam programiniam-konkursiniam Lietuvos kultūros tarybos lėšų paskirstymui ir Lietuvos kultūros tarybos veiklos valdymui.

(tęstinis)

2021 m. I ketv. – 2023 m. IV ketv.

Lietuvos kultūros taryba

  1.  

Autorių teisių ir gretutinių teisių apribojimų studija

Atlikti autorių teisių ir gretutinių teisių apribojimų mokslinį tyrimą, kuris padėtų aiškiau nubrėžti ribas, leidžiančias naudoti autorių teisių ir gretutinių teisių saugomus objektus be teisių turėtojo sutikimo.

Formuojant autorių teisių politiką yra būtina užtikrinti teisinį aiškumą ir nustatyti pagrįstą balansą tarp autoriaus teisės į atlyginimą už savo sukurtą kūrinį ir visuomenės intereso naudoti šiuos kūrinius savo poreikiams nekomerciniais tikslais.

2023 m. I–IV ketv.

Kultūros ministerija

  1.  

Gyventojų dalyvavimo kultūroje ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis tyrimas pagal ESS-net Culture

 

 

Įvertinti gyventojų dalyvavimo kultūroje ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis pokytį per 2014–2019 metų laikotarpį:

1) gyventojų nuomonę apie kultūros produktų/paslaugų prieinamumą ir kokybę;

2) gyventojų kultūros produktų/paslaugų vartojimo lygį, dalyvavimą kultūrinėje, meninėje veikloje.

2023 m. I–IV ketv.

Lietuvos kultūros taryba

  1.  

Tyrimas „Skaitymo įpročiai“

 

2005 m. buvo atliktas sociologinis tyrimas „Skaitymo mastas, kryptingumas ir poreikiai“, 2015 m. – tyrimas „Lietuvių skaitymo įpročiai“ (VšĮ „Laikas skaityti“ iniciatyva). Taip pat esama kelių tyrimų, periodiškai fiksuojančių teksto suvokimo įgūdžius (PIRLS, PISA), tačiau tik tarp tam tikros amžiaus grupės moksleivių. Reikalingas bendresnio pobūdžio kryptingas sociologinis tyrimas, leidžiantis fiksuoti, analizuoti ir lyginti  skaitymo mastą, kryptingumą ir įpročius Lietuvoje.

2023 m. II–IV ketv.

 

Kultūros ministerija

  1.  

Menininkų kūrybinės ir ekonominės aplinkos vertinimas

 

Išanalizuoti kūrėjų kūrybinę, ekonominę, socialinę padėtį. Vertinimas turės būti atliktas ir pasiūlymai pateikti  atsižvelgiant į skirtingas kūrėjų amžiaus grupes, skirtingų kultūros sričių specifiką, regioniškumą, santykį tarp kūrėjų ir atlikėjų, lyčių lygybės aspektus ir kt.. Įvertinant menininkus bus siekiama neapsiriboti meno kūrėjo statusą turinčiais ar Lietuvos kultūros tarybos stipendijų konkursuose dalyvaujančiais kūrėjais. Atliktas tyrimas prisidės prie sisteminio meno kūrėjų ir jų kūrybinės, ekonominės aplinkos stebėjimo, ilgalaikio duomenų apie menininkus rinkimo ir analizavimo.

2023 m. II ketv. – 2024 m. I ketv.

Lietuvos kultūros taryba ir Kultūros ministerija

 

  1.  

Kultūros paveldo objektų tvarkybos darbus vykdančių specialistų poreikio prognozė ir rinkos poreikių analizė (netiriamas projektuotojų ir priežiūrą vykdančiųjų laukas)

Nustatyti Kilnojamojo ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų esamą ir prognozuojamą poreikį.

Nustatyti priežastis, dėl kurių darbo rinkoje neišlaikomi parengti specialistai.

Esamų specialistų kompetencijų stiprinimo ir perkvalifikavimo galimybės.

2023 m. III ketv.–2024 m. II ketv.

Kultūros ministerija

  1.  

Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygio pokyčio įvertinimo tyrimas (periodinis)

Įvertinti, kaip, palyginus su 2021 m., pasikeitė Lietuvos gyventojų gebėjimai naudotis bei kritiškai vertinti visuomenės informavimo priemones bei jose pateiktą informaciją; įvertinti gyventojų komunikacinių gebėjimų pokyčius; nustatyti Lietuvos gyventojų vertinimo pokyčius lietuviškų visuomenės informavimo priemonių bei jose pateikiamos informacijos kontekste.

Išanalizavus progresą nuo 2017 m., bus galima inicijuoti konkrečias priemones, siekiant stiprinti visuomenės kritinį mąstymą ir atsparumą informacinėms grėsmėms, ugdyti medijų ir informacinį raštingumą.

Tyrimo rezultatai taip pat prisidėtų kuriant medijų ir informacinio raštingumo modelį per šalies bibliotekų tinklą.

2024 m. II–III ketv.

Kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba

 

  1.  

Lietuvos gyventojų nelegalaus turinio vartojimo lygio pokyčio tyrimas

Siekiant sumažinti nelegalaus turinio (audiovizualinių, muzikos kūrinių, knygų, mokomosios literatūros, natų ir pan.) prieigą, populiarumą ir pasirinkimo galimybes, stebėti visuomenės nuostatų ir nelegalaus turinio naudojimo kaitą.

2024 m. II–IV ketv.

Kultūros ministerija

  1.  

Lietuvos kultūros tarybos strateginio finansavimo vertinimas

 

Įvertinti Lietuvos kultūros tarybos strateginio finansavimo kuriamą vertę.

Tyrimo objektas – strateginį finansavimą gaunančios organizacijos (nagrinėjamos Kultūros rėmimo fondo finansavimo priemonės: Strateginis meno kūrėjų organizacijų finansavimas, Strateginis tarptautinių renginių finansavimas, Strateginis kultūros ir (ar) meno produktus ir (ar) paslaugas kuriančių ir (ar) teikiančių organizacijų finansavimas, Strateginis asociacijų ir (ar) skėtinių organizacijų finansavimas, Strateginis mėgėjų meno renginių finansavimas).

2024 m. IV ketv. –2025 m. IV ketv.

Lietuvos kultūros taryba

  1.  

Meno poveikio vertinimas (programos „Menas žmogaus gerovei“ rezultatų vertinimas)

Įvertinti, koks pasiekiamas investicijų pokytis, įgyvendinus strateginį programos „Menas žmogaus gerovei“ finansavimą, bei nustatyti, koks poveikis daromas individo gerovei įgyvendinant meno projektus.

2024 m. IV ketv. –2025 m. IV ketv.

Lietuvos kultūros taryba

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-10-28