Vilniuje atidaroma 100-mečio Baltijos trienalė „Išsižadėk šmėklų“: meno balsų polifonija pasakojanti istoriją

Data

2018 05 11

Įvertinimas
0
tianale3.jpg

Minint Lietuvos valstybės atkūrimo100-metį, pirmą kartą Baltijos trienalė vyks trijose Baltijos šalyse. Šiandien ji atidaroma Šiuolaikinio meno centre Vilniuje, birželio 29 d. – Talino parodų rūmuose, rugsėjo 21 d. – Rygos šiuolaikinio meno centre „Kim?“.

Kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson teigimu, trijų Baltijos valstybių 100-metis suteiki proga meno kalba papasakoti mūsų istorijos vingius, ypatumus, skaudulius.  Tradicinės 13-osios Baltijos trienalė ragina  – „Išsižadėk šmėklų“.

„Istorija yra ne tik pasiekimų ir herojų virtinė –  ji taip pat turi ir skaudulių, traumų ir nutylėjimų sluoksnį, kurio neapmąsčius, jis sugrįžta praeities šmėklomis ir vaiduokliais. Menas yra vienas iš būdų tai suvokti.  Baltijos trienalė, šiemet  pirmą kartą vykstanti trijose Baltijos šalyse, ir jos nenuilstantis kuratorius Vincentas Honore atkreipia mūsų dėmesį į tai, kas galbūt nėra patogu ir  galbūt nutylėta, tačiau yra svarbu ir reikšminga“, – sako kultūros ministrė.

Paroda pristatoma ambicingoje architekto Diogo Passarinho konstrukcijoje-intervencijoje. Šis darbas stipriai pakeitė Šiuolaikinio meno centro pastatą – jį atvėrė ir transformavęs visą erdvę.

Pagrindinis dėmesys parodoje sutelkiamas į visuomenei svarbų ryšio, bendrumo suvokimą. Siekiant peržengti nusistovėjusią tapatybės sąvoką pasirenkama dinamiška buvimo kartu, priklausymo kažkam idėja.

Parodoje – 30 dailininkų kūriniai. Daugelis jų buvo sukurti specialiai šiai trienalei.   Anna Hulačová sukonstravo fontano formos monumentą. Dora  Budor antro aukšto terasą supančią erdvę pavertė apleistu futuristiniu peizažu ir apgyvendino jame animatroninius paukščius. Augustas Serapinas dirbo su vietos bendruomene, siekdamas atkreipti dėmesį į atominės industrijos paveldą. Sanya Kantarovsky sukūrė grupę naujų, unikalių kūrinių, o Daiga Grantina suformavo savitą skulptūrų grupę. Melvinas Edwardsas sugrįžo prie vienos savo kultinių spygliuotos vielos skulptūrų iš praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio, Laure Prouvost įrengė įtraukiančią instaliaciją, kuri įgyja peizažo formą. Pakui Hardware sukūrė naujus kūrinius, nagrinėjančius technologijas ir žmogaus pojūčius, Ieva Rojūtė nutapė dvi naujas freskas. Michaelas E. Smithas įsiskverbė į erdvę su savo skulptūromis ir vaizdo projekcijomis, o Caroline Achaintre pristato naujas didelio mastelio skulptūras.

 Šiuos specialiai trienalei skirtus darbus papildo pasiskolinti meno kūriniai, kurie Vilniuje eksponuojami pirmą kartą. Tarp jų – svarbūs Darjos Bajagić, Ninos Beier, Humos Bhabhos, Miriam Cahn, Jaynes Cortez, Melvino Edwardso, Pierre’o Huyghe’o, E’wao Kagoshimos, Ellos Kruglyanskayos, Katjos Novitskovos, Maxo Hooperio Schneiderio, Anu Põder ir Rachelės Rose darbai. Visi šie piešiniai, paveikslai, instaliacijos, vaizdo projekcijos, muzika, tekstai ir performansai kartu sukuria balsų polifoniją, atkreipiančią dėmesį į įvairialypes šiandienos meno strategijas.

13-osios Baltijos trienalės meno vadovas – Londone dirbantis kuratorius Vincent Honoré. Jis buvo pirmosios „Palais de Tokyo“ kuratorių komandos narys 2001–2004 m., šioje institucijoje organizavęs tokių menininkų kaip Rebecca Horn, Carol Bove, Dominique’as Gonzalez-Foersteris ir kitų parodas, vykdė leidybinę veiklą. Vėliau būdamas Londono „Tate Modern“  vienu iš pagrindinių kuratorių,  V. Honoré rengė didelės apimties modernistų bei šiuolaikinių menininkų, parodas, inicijavo ir organizavo grupines parodas, kolekcijų pristatymus bei edukacines programas.

Kas trejus metus vykstanti Baltijos trienalė yra didžiausias ir svarbiausias Šiuolaikinio meno centro renginys. Nuo 2002 m. ji sėkmingai įsitvirtino pasauliniame meno bienalių tinkle.

Visą renginių programą rasite: čia