Užsienio skaitytojus pasieks net 59 nauji knygų vertimai

Data

2021 11 12

Įvertinimas
0
Severinos Venckutės nuotrauka.jpg

Lietuvos kultūros institutas šiemet paskyrė 135 tūkstančių eurų finansavimą 59 naujiems Lietuvos autorių knygų vertimams į užsienio kalbas. Balandį paremti 35 vertimai. Ekspertų komisija nusprendė skirti lėšų dar 24 knygų vertimams į 14 užsienio kalbų, tarp jų – azerų, čekų, danų, estų, japonų, korėjiečių, latvių, prancūzų, turkų, vokiečių kalbos. Užsienio skaitytojus pasieks Kęstučio Kasparavičiaus, Jono Meko, Valdo Papievio, Kristinos Sabaliauskaitės, Tomo Venclovos, Jurgos Vilės ir Linos Itagaki, Agnės Žagrakalytės bei kitų autorių kūriniai.

„Kasmet augantis vertimų skaičius yra pati tikriausia žinia pasauliui apie šalį, kurios sostinė ką tik pagerbta UNESCO literatūros miesto titulu, – sako Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė. – Užsienyje leidžiami mūsų autorių vertimai yra gražaus bendradarbiavimo pavyzdžiai. Tam, kad jie atsirastų, drauge dirba rašytoja(s), institutas, Lietuvos ir užsienio leidyklos, vertėja(s), iliustruotoja(s) ir dar daug profesionalų. Visi drauge nuaudžiame stebuklingą kilimą, ant kurio į tolimas šalis skrenda Lietuvos kultūra.“ 

Nuo 2014 m. Lietuvos kultūros institutas kasmet finansuoja vis daugiau naujų vertimų. Pavyzdžiui, 2016 m. ir 2018 m. buvo paremti 41–42 nauji knygų vertimai. Tačiau jei pernai atrodė, kad lėšų skyrus net 45 vertimams, jau pasiektas rekordas, tai šių metų rezultatas pranoko lūkesčius – finansuoti 59 nauji knygų vertimai. „Dėl pandemijos šiemet nevyko dauguma tarptautinių knygų mugių, atšaukta arba atidėta dalis literatūros renginių, todėl ypač džiaugiamės, kad galėjome daugiau lėšų skirti knygų vertimams“, – sako A. Žilinskienė.

Per programos gyvavimo dvidešimtmetį finansuoti 463 Lietuvos autorių knygų vertimai į 38 pasaulio kalbas. Kasmet daugėja ne tik pačių vertimų, bet ir solidžių įvertinimų, tarptautinių apdovanojimų, kuriuos pelno į užsienio kalbas išversti Lietuvos autorių kūriniai.

Nauji vertimai garsina Lietuvą Europoje ir Azijoje

Senoji Europa domisi naujais Lietuvos rašytojų kūriniais. Prancūzijoje pasirodys Jaroslavo Melniko siurrealistinis detektyvas „Adata“ ir Valdo Papievio apokaliptinis romanas „Ėko“. Vokietijoje artimiausiu metu bus išleistas Inos Pukelytės romanas „Panelės iš Laisvės alėjos“ ir Lauryno Katkaus romanas „Judantys šešėliai“. Juos abu į vokiečių kalbą verčia Markusas Roduneris.

Rusijoje pasirodys vienas iš paskutinių Algirdo Juliaus Greimo darbų „Apie netobulumą“, kuriame mokslininkas apibendrina savo ankstesnius tyrinėjimus ir brėžia ateities semiotikos gaires. Serbijoje – Tomo Venclovos poezijos rinktinė. Danijoje – Ilonos Ežerinytės romanas paaugliams „Verksnių klubas“. O šiemet Šv. Jeronimo premija įvertintas vertėjas Klemenas Piskas į slovėnų kalbą verčia Kristinos Gudonytės romaną jaunimui „Blogos mergaitės dienoraštis“.

„Retai nutinka taip, kad užsienio leidėjai patys užsimano išleisti kažkurį lietuvių literatūros kūrinį. Tam, kad toks noras atsirastų, reikia labai kryptingų ir sutelktų tiek instituto, tiek literatūros vertėjų, tiek Lietuvos leidyklų pastangų, – sako Lietuvos kultūros instituto Vertimų skatinimo programos vadovė Kotryna Pranckūnaitė. – Visus pandeminius metus nelėtinome veiklos, o tik dar stipriau ieškojome naujų galimybių Lietuvos autorių kūriniams. Vien šiemet sugebėjome surengti du užsienio leidyklų atstovų vizitus Lietuvoje, vertėjų seminarą, taip pat priminti apie Lietuvos literatūrą užsienio leidėjams nuotoliniuose susitikimuose ir gyvai Frankfurto knygų mugėje.“

Po vasarą organizuoto Estijos ir Latvijos leidėjų vizito pastebimas išaugęs vertimų į estų ir latvių kalbas skaičius. Štai į estų kalbą finansuoti net 3 nauji knygų vertimai: Birutės Jonuškaitės romanas „Maestro“, itin sėkmingai Estijoje sutikto Kristinos Sabaliauskaitės romano „Petro imperatorė“ antroji dalis ir Ginos Viliūnės istorinis detektyvas „Žmogžudystė batsiuvio dirbtuvėje“. Pastarąsias dvi knygas į estų kalbą verčia Tiina Kattel.

Latvijos leidyklos savo skaitytojams taip pat pristatys 2 naujas Lietuvos autorių knygas. Viena produktyviausių literatūros vertėjų Dace Meiere į latvių kalbą verčia Vitalijos Maksvytės ir Mariaus Marcinkevičiaus knygą vaikams „Betė ir skraidanti gimtadienio dovana“ ir Ignės Zarambaitės „Juodavandeniai“, kuri išrinkta 2020-ųjų Metų knyga paaugliams.

Kaimyninėje Lenkijoje, kur darbuojasi itin didelis skaičius talentingų literatūros vertėjų, taip pat bus išleisti du nauji kūriniai: Agnės Žagrakalytės romanas „Klara“ ir Jono Meko kūrybos rinktinė.

Artėjant J. Meko gimimo 100 metų sukakčiai, jo literatūrinė kūryba pasirodys Pietų Korėjoje, kur bus išleistas knygos „Conversations with Filmmakers“ vertimas, ir Kinijoje, kur rengiama poezijos rinktinė „Žodžiai ir raidės“.

Į japonų kalbą Aya‘os Kimuros verčiama Salomėjos Nėries poema „Eglė žalčių karalienė“ bus ne tik išleista leidyklos „Kadensha“, bet ir sulauks sceninio pastatymo. „Tai yra bendras projektas su japonų aktore Hanasaki Tokijo. Ji ieškojo idėjos japoniško stiliaus spektakliui, kuris bus rodomas „Kaunas 2022“ renginio metu ir aš pasiūliau liaudies pasaką „Eglė žalčių karalienė“. Man atrodo, kad Salomėjos Nėries kūrinyje yra ir lietuviškų, ir šeimos, ir meilės motyvų“, – apie pasirinkimą versti S. Nėries poemą pasakoja vertėja.

Pasaulio vaikams siunčiame fantazijos pasaulius ir pasakojimus apie istoriją

Rašytojo ir dailininko Kęstučio Kasparavičiaus, šiemet pakartotinai pristatyto Lietuvos nacionalinei kultūros ir meno premijai, knygos tapusios viso pasaulio vaikų nuosavybe. Su K. Kasparavičiaus istorijomis auga jau antra skaitytojų karta – į 27 pasaulio kalbas išverstos rašytojo knygos nepraranda aktualumo ir vis naujai perleidžiamos. Ką tik Turkijoje išleista „Dryžuota istorija“, o ją jau vejasi „Povandeninės istorijos“.

„Šiuo metu daugiausia laiko praleidžiu namuose, todėl man labai smagu, kad mano knygos pagaliau „prasimušė“ ir į Turkiją, – sako mylimas vaikų knygų kūrėjas K. Kasparavičius. – Kai dėl vertimų knygos pradeda keliauti po tolimas šalis, atrodo, kad kartu su jomis keliauji ir pats. Tam tikra prasme, juk tai irgi kelionės. Dar tais laikais, kai buvau tik iliustruotojas ir visi gyvenom už geležinės uždangos, šitokiu būdu nemažai šalių aplankiau.“

Paklaustas, ar kurdamas galvoja, kurios šalies ar šalių vaikai skaitys jo naująją knygą, atsako, kad kurdamas apie būsimas knygų klajones nesvarsto. „Tiesą sakant, rašydamas savo istorijas ar piešdamas iliustracijas negalvoju net ir apie vaikus. Nes knygas visų pirma kuriu sau, o jeigu tiksliau – tam užsilikusiam amžinajam vaikui manyje. Turbūt tai tik laimingas atsitiktinumas, kad mano knygos patinka ir vaikams.

Kai rašau ar piešiu, tiesiog stengiuosi, kad knyga būtų kuo įdomesnė ir gražesnė. Nes jeigu ji nepavyksta (o taip irgi nutinka), nebūna įdomi ne tik Turkijos ar Meksikos vaikams. Tokia knyga neįdomi niekam. O gera knyga beveik neabejotinai pasklinda ir plačiau po pasaulį“, – pasaulinio populiarumo dėsnį suformuluoja K. Kasparavičius.

Jurgos Vilės ir Linos Itagaki grafinio romano „Sibiro haiku“ populiarumo banga kyla aukštyn – šių metų Frankfurto knygų mugėje paskelbtas geriausia jaunimo knyga Vokietijoje, jis verčiamas į japonų ir čekų kalbas. Vertimų skatinimo programos istorijoje tai – iki šiol į daugiausiai kalbų išversta knyga. Jau finansuota net 12 jos vertimų.

Į japonų kalbą komiksą verčianti A. Kimura pasakoja, kad išleisti Japonijoje „Sibiro haiku“ buvo sena jos svajonė. „Su Lina Itagaki susipažinau 2018 metais – jos teta buvo mano dėstytoja. Su Lina ir Jurga Vile ilgai svajojome išleisti „Sibiro haiku“ Japonijoje. Aš visuomet jaučiau, kad  japonų skaitytojams ši knyga tikrai patiktų“, – teigia vertėja A. Kimura.

Vis platesnį kelią pas savo skaitytojus mina Mariaus Marcinkevičiaus ir Ingos Dagilės knyga „Akmenėlis“. Ką tik pasirodžiusi itališkai, ji jau verčiama į latvių kalbą. Legendinė Linos Daciūtės ir Aušros Kiudulaitės knyga „Laimė yra lapė“ šįkart bus leidžiama Azerbaidžane, o Tomo Dirgėlos „Ketvirtadienį – knyga broliams ir sesėms“ – Turkijoje.

Vertimų skatinimo programos konkursai vyksta 2 kartus per metus. Užsienio leidėjų ir literatūros vertėjų pateiktas paraiškas svarsto ir vertina ekspertų komisija. Programą finansuoja Kultūros ministerija.

Severinos Venckutės nuotrauka