Ministras: 2015 metais pradėti darbai bus tęsiami ir šiemet

Data

2016 01 04

Įvertinimas
1

Sausio 4 d.  LR Vyriausybės vadovas pateikė ataskaitą apie nuveiktus 2015-ųjų metų darbus. Be Premjero paminėtų kylančių kultūros darbuotojų atlyginimų ir atnaujintų infrastruktūros objektų, kultūros ministras Šarūnas Birutis džiaugiasi ir kitais darbais, kurie susiję su informacinės visuomenės imuniteto stiprinimu, tautinių mažumų kultūra, profesionalios kultūros sklaida regionuose ir užsienyje, vaikų ir jaunimo kultūrinė edukacija, pilietiškumo skatinimu, kultūros paveldo apsaugos ir atminties institucijų stiprinimu. Pasak ministro, 2015 metais įvertinta kultūros prieinamumo ir aktualumo situacija, parengtos naujos gairės ir kryptys sustiprinsiančios kultūros ir meno poveikį visuomenei, aktualizuojant kultūrą kaip reikšmingą gyvenimo kokybę lemiantį veiksnį. 

“Šioms sritims buvo kreipiamas didžiausias dėmesys, nukreipiamos, planuojamos tiek valstybės, tiek ES fondų skiriamos kultūrai lėšos, kurios bus investuojamos į žmogiškųjų išteklių skatinimo, turinio kūrimo ir infrastruktūros gerinimo projektus”, - sako Š. Birutis. 

Jo teigimu, svarbu, kad Vyriausybė ir Seimas palaikė iniciatyvą ir toliau kelti kultūros ir meno darbuotojų atlyginimus. 

“2014 m. kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai kilo 2 minimalaus kultūros ir meno darbuotojo tarnybinio atlyginimo koeficientais,  2015 m. – 1,3, o 2016 m. kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai kils po 2 minimalaus tarnybinio atlyginimo koeficientus. Tai mums padės sugrąžinti kultūros darbuotojų orumą ir specialybės patrauklumą”, - sako ministras. 

Pasak jo, kalbant apie 2015 - uosius metus, svarbu paminėti įsteigtą Tautinių mažumų departamentą. “Tautinių mažumų departamento įkūrimas rodo Vyriausybės dėmesį, sutelktą į tautinių mažumų problemas. Plečiantis daugiakultūrinei aplinkai, valstybės tikslas  - sukurti darną, kuri užtikrintų tautinių mažumų sklandų integravimąsi į Lietuvos visuomenę ir leistų naudoti kultūrinį jų potencialą valstybės pažangai”, - sako Š.Birutis. Pasak jo, pernai buvo skiriamas didelis dėmesys Pietryčių Lietuvos regiono stiprinimui planuojant lėšas kultūros infrastruktūros gerinimui ir skatinant profesionalios kultūros sklaidą. Šie darbai bus tęsiami ir šiemet. 

Pernai kultūros politikos sritys pasipildė nauja sritimi - kultūros ministras Š. Birutis patvirtino Architektūros ir dizaino plėtros gaires, kuriomis nustato Kultūros ministerijos politikos kryptis architektūros ir dizaino srityse. Kultūros ministerija iki šiol neturėjo architektūros ir dizaino politikos. 

Kalbant apie kultūros paveldą, pernai pabaigtas rengti UNESCO saugomo Vilniaus senamiesčio tvarkymo planas ir pristatytas viešoms  diskusijoms visuomenei. Įvyko daugybė renginių, minint 250-ąsias Mykolo Kleopo Oginskio ir 140 - ąsias Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metines, suskambėjo Vilniaus miesto karilionas – unikalus 61 varpo instrumentas, įrengtas Vilniaus šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios pietiniame bokšte, didėjo medinių bažnyčių apsauga,  joms įrengta priešgaisrinė sistema, duris atvėrė atnaujinti muziejai, Klaipėdos dramos teatras, bibliotekos ir koncertų salė Palangoje, kartu su Norvegijos fondais atgyja sinagogos ir medinis paveldas, dešimtys projektų ruošiami siekiant investuoti ES fondų lėšas.    

O kalbėdamas apie Lietuvos kultūrą pasaulyje, kultūros ministras, kaip vienus svarbiausių 2015 metų pokyčių išskiria Lietuvos kultūros instituto, kultūros atašė veiklą ir itin sėkmingą Lietuvos kultūros pristatymą užsienyje. 

"Metai buvo darbingi ir džiugu, kad 2015 metams planuoti darbai atlikti", - sako Š. Birutis. 

 

Pagalba meno kūrėjams

Seimas gruodžio 17 d. priėmė Kultūros ministerijos parengtas Labdaros ir paramos ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymų pataisas, kuriomis nutarta nuo 2017 m. sausio 1 d. sudaryti galimybę nuolatiniams gyventojams skirti iki 2 proc. pajamų mokesčio meno kūrėjo statusą turintiems fiziniams asmenims. Priimtais pakeitimais nuspęsta įtvirtinti, kad fiziniai asmenys, turintys meno kūrėjo statusą, galės būti paramos gavėjais. Jiems teikiama parama galės būti piniginės lėšos, sudarančios pajamų mokesčio dalį iki 2 proc. gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 2 proc. mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos. Tačiau Lietuvos gyventojas sau šių piniginių lėšų skirti negalės.

„Kalbėti apie pagalbą ir sąlygų sudarymą remti meną, svarbiausia, jį kuriančius, šiandien ypač svarbu. Matyt, geopolitiniai įvykiai spartina greičiau imtis strategijos, kuri padėtų apsaugoti ir visapusiškai paremti bei parodyti valstybės dėmesį visuomenės branduoliui, t.y. aplink save visuomenę buriantiems, aktyviems bendruomenės nariams, kuriuos vadiname kūrėjais. Turime atstatyti jau greitai šimtmetį švęsiančios Lietuvos, kaip modernios valstybės tradicijas, kurios formuoja mūsų valstybės imunitetą, garsina mūsų šalies vardą ir skatina visuomenei reikšmingus procesus“,  – sako ministras ir džiaugiasi Seimo sprendimu priimti įstatymo pataisas.

Pernai taip pat pirmą kartą šalies istorijoje pagerbti Lietuvos kultūros mecenatai, skyrę daugiausiai lėšų kultūros renginiams, bendruomenėms remti. Ministro nuomone, nauja programa, skatinanti mecenatus, 2015-aisiais tik prasidėjo, o 2016-uosius paženklins Mecenatystės įstatymu. 

Dieną prieš Siemui priimant šį sprendimą, Vyriausybė pritarė kitam Kultūros ministerijos rengtam projektui - Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo pakeitimui. „Įstatymo projektu siekiame nustatyti teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos specifiką atitinkantį valdymo ir finansavimo modelį bei tobulinti valstybės valdymą profesionaliojo scenos meno srityje“, - sako kultūros ministras Š. Birutis.

Įstatymo pakeitimu siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos. Sudaroma galimybė biudžetinei įstaigai nacionaliniam, valstybės ir savivaldybių teatrui ir koncertinei įstaigai pasirinkti viešosios įstaigos teisinę formą, nustatoma teisė skirti kompensacinę išmoką ir senatvės pensijos amžių sukakusiems buvusiems artistams, mokant kompensacinės išmokos ir senatvės pensijos skirtumą. Teatrai ir koncertinės įstaigos galės įžymų menininką, kultūros veikėją pripažinti profesionaliojo scenos meno įstaigos emeritu. Taip pat įstatymu numatoma, kad kompensacinė išmoka kūrybiniams darbuotojams būtų skiriama nuo 6 BSI (228 eurų) iki 8 BSI (304 eurų) dydžio.

„Tokiu būdu valstybė menininkų gerovei pagerinti skirs papildomus 157 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų. Numatyta, kad baleto artistams ir šokėjams nustatytą kūrybinio darbo stažas mažinamas nuo 20 metų iki 18 metų“, - sako ministras.

Pasak Š.Biručio, įstatymo pakeitimai taip pat leis nacionaliniams, valstybiniams ir savivaldybių teatrams ir koncertinėms įstaigoms, pasirinkusioms viešosios įstaigos teisinę formą, derinti skiriamus valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimus darbo užmokesčiui ir pastatams išlaikyti su galimybe gauti pajamas iš ūkinės veiklos ir patalpų nuomos. Taip pat nustatoma platesnė profesionaliojo scenos meno įstaigų sistema į ją įtraukiant profesionaliojo scenos meno srityje aktyviai veikiančius cirką, scenos meno informacijos centrus, scenos meno centrus, kūrybinius inkubatorius ir panašias įstaigas, sudaroma galimybė už išskirtinę profesionaliojo scenos meno kūrybą ir aukštus veiklos rodiklius skirti konkurso būdu ir apibrėžtam laikotarpiui paramą privačių įstaigų veiklai, atsiranda galimybė valstybinėms ir privačiomis profesionaliojo scenos meno įstaigomis sudaryti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis koprodukciniams projektams įgyvendinti.

Prie įstatymo pakeitimo projekto kartu su Kultūros ministerijos specialistais dirbo teatrų ir koncertinių įstaigų atstovai ir kultūros ekspertai.

 

Regionų stiprinimas 

“Kultūra regionuose išlieka viena iš daugiausiai dėmesio reikalaujančių sričių. Kultūros infrastruktūrai, profesionalaus ir mėgėjų meno skatinimui, vaikų edukacijai dėmesio čia niekada nebus per daug, todėl 2015-ieji buvo darbingi, sprendžiant regionų ir ten augančių piliečių poreikius”, - sako Š.Birutis. 

Kultūros ministro įsakymu patvirtinta Regionų kultūros plėtros 2012-2020 metų programos įgyvendinimo 2015-2017 m. priemonės, kurių  tikslai – gerinti kultūrinės aplinkos ir paslaugų kokybę, prieinamumą regionuose, didinti jų patrauklumą vietos gyventojams, atvykstantiems svečiams ir turistams, skatinti regionines kultūros iniciatyvas ir kūrybinę raišką, didinant socialinį ir kultūrinį kapitalą regionuose, plėtojant bendruomeniškumą, pilietiškumą bei socialinę sanglaudą. 

Parengtas Kultūros centrų įstatymo naujos redakcijos projektas, kuriame numatytos teisinės priemonės, padėsiančios savivaldybėms formuoti kultūros centrų tinklą, aiškiau apibrėžiančios šių įstaigų vykdomas funkcijas.

Sėkmingai vykdomas Lietuvos kultūros sostinės projektas. 2015 metų sostinė Žagarė – visus metus šiame pasienio miestelyje verda kultūrinis gyvenimas, daugiau nei du kartus padidinęs Žagarės regioninio parko lankytojų skaičių, įtraukęs į prasmingą veiklą įvairias socialines Žagarės gyventojų grupes. 2015 m. įvyko konkursas ir išrinktos Lietuvos kultūros sostinės iki 2019 m.  2016 m.  ja tampa Telšiai, 2017 m. – Klaipėda, 2018 m. – Marijampolė, 2019 m. – Rokiškis. 

Kultūros ministro įsakymu patvirtintas Etninės kultūros plėtros 2015-2018 m. veiksmų planas, kurio tikslai – siekti nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo bei etninės kultūros tradicijų tęstinumo, Lietuvos etnografinių regionų istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimo, didinti jų svarbą, palaikyti lietuvių etninės kultūros raišką etninėse lietuvių žemėse ir lietuvių bendruomenėse užsienio šalyse. 

“Įgyvendinant šiuos tikslus, stiprinamas bendradarbiavimas su Seinų ir Punsko lietuvių bendruomenėmis, teikiama metodinė pagalba kuriant teisės aktus, padedančius išsaugoti nematerialųjį kultūros paveldą. Šiuo tikslu vyko ir Lietuvos kultūros ministerijos organizuotas visas ciklas seminarų Ukrainoje”, - sako Š.Birutis. 

Kultūros ministro įsakymu pernai patvirtinti ir Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado nuostatai ir pradėtas formuoti sąvadas. 

“Kalbėdamas apie praėjusius metus regionuose, noriu paminėti ir sėkmingai vykusius Etnografinių regionų metų renginius, kurie išjudino visus Lietuvos regionus. Vyko regioninės konferencijos, konkursai, tokie kaip vaikų – liaudies kūrybos atlikėjų konkursas „Tramtatulis“. Jame  dalyvavo per 2 tūkstančius vaikų, o bendruomenes išjudino konkursas „Tradicija šiandien“, kurio metu išrinktos labiausiai tradicijas ir papročius išsaugojusios bendruomenės. Vyko nuostabios, apie etnografinių regionų kultūrą pasakojančios parodos, visų savivaldybių muziejai aktyviai dalyvavo muziejų kelio projekte „Liaudies meno grožis“ , o geriausieji eksponatai keliavo po regionus, parodyta, kuo turtingi savivaldybių ir valstybės muziejai”, - sako ministras. 

Siekiant išsaugoti Dainų švenčių tradiciją, meno kolektyvų vadovai buvo skatinami siekti kolektyvų meistriškumo, vyko kvalifikacijos tobulinimo seminarai, kūrybinės laboratorijos, sėkmingiausiai dirbantys kolektyvų 197 vadovai paskatinti premijomis.

“Lietuvos tradicinė kultūra, tautinis paveldas sėkmingai reprezentavo Lietuvą EKSPO parodoje Milane, šios srities patirtis, tautinis kostiumas pristatyti Baltarusijoje, Ukrainoje, Gruzijoje”, - sako ministras. 

Pasak ministro, džiugu, kad miestų, miestelių ir kaimo bendruomenės tampa vis aktyvesnės, dalyvauja įvairiuose projektuose. 

 

Skaitymo skatinimas ir bibliotekos

"Pasiruošėme Bibliotekų metų minėjimui 2016 metais. Pernai parengtas Bibliotekų metų minėjimo 2016 metais priemonių planas, kurio pagrindinis tikslas − padidinti bibliotekų įvaizdžio patrauklumą visuomenei ir socialiniams partneriams, išryškinti bibliotekų tinklo privalumus, atskleisti daugialypių bibliotekų teikiamų paslaugų plėtros ir naudos visuomenei potencialą", - sako ministras. 

Pasak jo, džiugina, kad Valstybės investicijų programos pagalba baigiami tvarkyti bibliotekų kompleksai. 2015 m. baigtas Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos senojo pastato rekonstrukcijos ir naujojo priestato statybos investicinis projektas, jo vertė – 2 549 tūkst. eurų.

Lietuvos viešosioms bibliotekoms 2015 m. naujiems dokumentams įsigyti paskirstyta 1 692 160 eurų, užprenumeruota elektroninių universaliųjų ir mokslinės informacijos duomenų bazių už 93 330,90 eurų.

Pagal Bilo ir Melindos Geitsų fondo ir Kultūros ministerijos koofinansuojamą projektą „Bibliotekos pažangai 2“ įgyvendinami viešųjų bibliotekų 45 projektai. 2015 m. projekto „Bibliotekos pažangai“ tęstinumo užtikrinimui skirta 203 tūkst. eurų.

2015 m. buvo vykdomas tęstinis investicinis projektas „Bibliotekų kompiuterizavimas 2015 metams“, kurio tikslas − atnaujinti projekto „Bibliotekos pažangai“ 2008 m. pabaigoje–2009 m. pradžioje savivaldybių viešosiose bibliotekose įdiegtą viešos prieigos kompiuterinę įrangą – stacionarius kompiuterius, pirmenybę teikiant intensyviausiai įrangą viešai prieigai ir gyventojų mokymui naudojančioms viešosioms bibliotekoms. 2015 m. numatyta įdiegti 300 stacionarių kompiuterių.

Kultūros ministro įsakymu sudaryta darbo grupė baigia rengti bibliotekų sektoriui svarbiausią strateginį dokumentą Bibliotekų strateginės plėtros kryptis 2016-2020 metams.

Ministrą taip pat džiugina skaitymo skatinimo iniciatyvos. Ypač reikšmingu įvykiu 2015-aisiais ministras įvardija spalio mėnesį vykusį Švedijos karališkosios šeimos vizitą ir tarptautinę konferenciją „Vaikų ir jaunimo skaitymas kaip iššūkis XXI amžiuje: bibliotekos socialiniams pokyčiams 2015“.

„Ypač džiaugiuosi, kad Karališkosios Didenybės vizitas vyksta skaitymui skirtos konferencijos proga – tai puiki galimybė sutelktai, atsižvelgiant į mums  tokią svarbią švedų patirtį, atkreipti dar didesnį dėmesį į skaitymą ir jo įgūdžių formavimą kaip vieną pamatinių ugdymo sąlygų. Pastaruosius dešimtmečius vykę dideli socialiniai ir techniniai  pokyčiai  turėjo įtakos daugybei sričių, žinoma, paveikė ir skaitymą. Jos Didenybės buvimas kartu su mumis rodo, kad knygos vaikų ir mūsų, suaugusiųjų, gyvenime daro didelę įtaką ir yra ypatingos svarbos, kylantys klausimai ir XXI amžiaus iššūkiai yra bendri mūsų šalims, o vaikų skaitymo skatinimui turi būti skiriamas išskirtinis dėmesys ir globa“, – teigia Š. Birutis.

Pasak kultūros ministro, knyga yra mūsų tautos kelio simbolis, ji liudija mūsų tapatumą ir valstybę, kurioje gyvena knygos visuomenė, kuri Tarptautinę Vilniaus knygų mugę laiko viena didžiausių švenčių mūsų šalyje, o knygą – geriausia dovana artimajam, draugui, kolegai. „Galime didžiuotis tuo, jog priklausome kultūrai, kuriai postūmį teikia žodžio kuriamoji galia. Tik knyga mums suteikia galimybę mokytis iš savo protėvių klaidų ir išminties lobyno, taip pat perduoda ateities kartoms tai, ką išgyvename šiuo metu mes patys“, – sako ministras.

 

Skaitmeninimas

2015 m. parengta ir kultūros ministro įsakymu patvirtinta atnaujinta Skaitmeninio kultūros paveldo aktualinimo ir išsaugojimo 2015-2020 metų programa ir jos įgyvendinimo priemonių 2016−2018 metų planas. Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo tikslas – perkelti į skaitmeninę formą unikalius ir vertingus kultūros paveldo objektus.

"Šalies atminties institucijos kaupia ir saugo vertingą kultūros paveldą, kuris yra svarbus Lietuvos tapatumo ir kultūros savitumo išsaugojimui, mokslo, švietimo ir meno plėtojimui, visuomenės kūrybiškumo ir sanglaudos didinimui. Skaitmeninimas leidžia atverti visuomenei saugomas kultūros vertybes, sudaro galimybes naudotis jomis nuotoline prieiga", - sako Š.Birutis. 

Siekiant užtikrinti kryptingą šalies kultūros paveldo populiarinimą ir sklaidą Europos kultūros paveldo erdvėje, Europos skaitmeninėje bibliotekoje EUROPEANA (http://www.europeana.eu/portal/) Lietuvai iki 2015 m. buvo rekomenduota pateikti ne mažiau kaip 129 tūkst. skaitmenintų kultūros paveldo objektų. 2015 m. metų pabaigoje jau yra pateikta daugiau nei 162 tūkst. objektų. Lietuva taip pat aktyviai dalyvauja EUROPEANA organizuojamose skaitmeninto paveldo viešinimo iniciatyvose Europeana 1989, Europeana 280.

"Mane džiugina visi projektai, kurie susiję su mūsų paveldo aktualizavimu. Didžiuojamės, kad baigti restauruoti unikalūs Lietuvos partizanų Prisikėlimo apygardos štabo archyvo dokumentai. Prieš 65-erius metus Lietuvos partizanai šiuos dokumentus paslėpė miške ir slaptavietėje jie išbuvo iki 2014 m. lapkričio mėn., kai Ariogalos  gimnazistai, tvarkydami Prisikėlimo apygardos štabo bunkerio Daugėliškių miške (Raseinių r., Ariogalos sen.) aplinką, atsitiktinai juos rado", - pasakoja ministras. Įgyvendinant projektą Lietuvos centriniame valstybės archyve buvo restauruota 550 konteineryje rastų lapų. Kai kuriuose restauruotuose dokumentuose tekstas gana ryškus, gerai įskaitomas, kituose – neryškus, sunkiai įskaitomas. Nedidelės dalies dokumentų atstatyti nepavyko. Restauruoti Prisikėlimo apygardos štabo archyvo dokumentai yra labai unikalūs, paskutinį kartą panašus radinys buvo rastas daugiau nei prieš 10 metų, 2002 m.

Projekto įgyvendinimas padėjo ateities kartoms išsaugoti unikalius dokumentus, kuriuose užfiksuoti lietuvių tautos istorijai svarbūs įvykiai ir yra labai svarbus šaltinis studijuojantiems Lietuvos pasipriešinimo kovų istoriją. Pasak ministro, tai tik vienas iš daugelio gražių pavydžių, kuriuos pernai atliko atminties institucijos.

 

Muziejai 

Siekiant užtikrinti kultūros paslaugų prieinamumą visoms visuomenės grupėms, pernai patvirtintos muziejų lankymo lengvatos.

Pagal naujai patvirtintas muziejų lankymo lengvatas,  su 50 proc. nuolaida muziejų ekspozicijas galės lankyti moksleiviai ir studentai, bet ir nuolatinės privalomosios karo tarnybos kariai bei kariai savanoriai, asmenys, pensininkai, Nepriklausomybės gynėjai. Kultūros ministro įsakyme numatyta, kad dieninių bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams, konservatorijų mokiniams, Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos mokiniams bei aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentams, Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, kurie studijuoja Bendrijos valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, profesinio mokymo įstaigų dieninių skyrių mokiniams įsigyjant bilietą į muziejų būtų taikoma 50 proc. nuolaida. 

Su 50 proc. nuolaida muziejų ekspozicijas galės lankyti ir nuolatinės privalomosios karo tarnybos kariai bei kariai savanoriai, asmenys, kuriems sukako valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos amžius (iki 80 metų), taip pat nuo 1939–1990 m. okupacijos nukentėję asmenys, Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai, pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijos dalyviai. 

Nemokamai muziejų ekspozicijas galės lankyti ikimokyklinio amžiaus vaikai, vaikų globos namų auklėtiniai, asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo lygis ir juos lydintys asmenys, asmenys, kuriems sukako 80 metų ir vyresni. 

Siekiant paskatinti mokinius ir jų tėvelius prasmingai pasitikti mokslo metus, visiems Lietuvos muziejams rekomenduojama sudaryti sąlygas moksleiviams nemokamai lankyti muziejų ekspozicijas Mokslo ir žinių dieną - Rugsėjo 1-ąją.

„Tikiuosi, kad nustatytos muziejų lankymo lengvatos paskatins daugelį visuomenės narių, moksleivius ir jaunimą aktyviau dalyvauti kultūriniame gyvenime dažniau apsilankant muziejuose, kuriuose saugoma mūsų tautos istorija, ugdyti jaunosios kartos ir visos visuomenės pilietiškumą ir domėjimąsi kultūra. Manau, tai prasmingas žingsnis pasitinkant Rugsėjo 1-ąją ir naujuosius mokslo metus“, – sako kultūros ministras Šarūnas Birutis. 

2015 m. patvirtinta ir Muziejuose saugomų kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo tikrąja verte metodika, taip pat patvirtintos Muziejų plėtros strateginės kryptys 2015-2020 metams.

Siekiant efektyviau organizuoti muziejų darbą, muziejų sistemoje mažinant įstaigų, turinčių juridinio asmens statusą, skaičių, tačiau tuo pačiu išsaugant muziejų tinklą administraciniuose – teritoriniuose vienetuose, optimizuojant biudžetinių įstaigų veiklą, padidinant jų veiklos efektyvumą skatinant racionaliau naudoti turimus materialinius bei finansinius išteklius, reorganizuotas Žemaičių vyskupystės muziejus prijungiant jį prie Žemaičių muziejaus „Alka“ kaip struktūrinį padalinį. 

Ministras džiaugiasi pernai parengtomis naujomis muziejų ekspozicijomis.  Žemaičių muziejus „Alka“ 2015 m. atidarė naują archeologijos ekspoziciją „Senoji žemaičių praeitis“, kurios įrengimas iš dalies finansuotas ir Kultūros ministerijos lėšomis. Alytaus kraštotyros muziejus atidarė naują ekspoziciją „1915 m. rugpjūčio 27-oji: vienos gatvės istorija“. Kauno IX forto muziejus restauruotame Kauno IX forto muziejaus puskaponieryje atidaryta nauja ekspozicija apie XX a. vykdytą Kauno tvirtovės plėtrą, gynybinių įtvirtinimų evoliuciją bei tvirtovės artileriją.

2015 m. balandžio mėnesį oficialiai atidarytas restauruotas ir atnaujintas Palangos gintaro muziejus (Lietuvos dailės muziejaus padalinys), kuriame atkurti istoriniai grafų Tiškevičių rūmų eksterjerai ir interjerai, įrengtos naujos aristokratų rūmų menės (I a.) bei atnaujinta gintaro ekspozicija (II a.), įrengtas modernus lankytojų aptarnavimo terminalas bei konferencijų salė. Muziejus pritaikytas žmonių su negalia lankymuisi ir dideliems turistiniams srautams priimti.

2015 m. rugpjūčio mėnesį  oficialiai atidarytas Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumas ir delfinų terapijos centras (projekto „Jūros teikiamų pramogų, poilsio, sveikatingumo paslaugų ir pažinimo parkas Kopgalyje“ II ir III etapai) – gyvūnų baseinų ir delfinų terapijos centro korpuse įrengti gyvūnų gyvenamieji ir gydomieji baseinai, rytinėje korpuso pusėje įrengtos gyvūnus prižiūrinčio personalo darbo ir poilsio, ūkinės patalpos, keltuvas neįgaliesiems, sudarytos galimybės organizuoti jūros žinduolių lauko pasirodymus.

Kultūros ministerija, įgyvendindama Trišalės Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Latvijos Respublikos kultūros ministerijos ir Estijos Respublikos kultūros ministerijos bendradarbiavimo programos kultūros srityje 2015-2018 metams nuostatas bei siekdama užtikrinti dešimties Lietuvos muziejų darbuotojų dalyvavimą tęstiniame, nuo 2004 metų kasmet organizuojamame ilgalaikiame tarptautinio bendradarbiavimo projekte „Baltijos muzeologijos mokykla“, skirtame Lietuvos, Latvijos ir Estijos muziejininkų profesinių gebėjimų tobulinimui ir jų kultūrinio bendradarbiavimo skatinimui, finansavo Lietuvos muziejininkų dalyvavimą mokymuose bei mokymo programą (8 689 Eur), kuri 2015 m. liepos 5-11 d. vyko Šiaulių „Aušros“ muziejuje. Mokymų tema „Muziejų etika XXI a. kūrybinės ekonomikos kontekste“. 

 

 

Lietuvos kultūra užsienyje

Kultūros ministro manymu,  2015 - ieji buvo ypač sėkmingi Lietuvos kultūros pristatymui užsienyje ir pasirengimui platesniam Lietuvos kultūros ir literatūros pristatymui Leipcige ir Londone, kur Lietuva dalyvaus  2017 m. ir 2018 m. tarptautinėse knygų mugėse. Pernai vyko svarbūs britų ir vokiečių knygų leidėjų ir literatūros ekspertų vizitai, o kalbant apie šalies dar platesnį kultūros pristatymą pasaulyje kultūros atašė, Lietuvos kultūros institutui bendradarbiaujant su Lietuvos kultūros organizacijomis įgyvendinta įvairių šalių vizualiųjų, scenos menų ekspertų vizitų programa, susidedanti iš daugybės renginių, kurie jau yra davę konkrečių rezultatų pristatant Lietuvos kultūrą ir meną užsienio valstybėse.

“Tęsiasi sėkmingi jaunųjų menininkių Linos Lapelytės ir Vaivos Grainytės operos „Geros dienos!”, Justės Janulytės kompozicijų pristatymai įvairiose užsienio valstybėse, šių metų sėkmė – jaunosios teatro režisierės Kamilės Gudmonaitės debiutinių pastatymų sėkmė užsienyje, lietuvių režisierės Alantės Kavaitės filmo „Sangailės vasara“ sėkmė tarptautiniuose kino festivaliuose visame pasaulyje, prasidėjusi garsiajame „Sundance“ festivalyje JAV, tekstilininkės Severijos Inčirauskaitės – Kriaunevičienės darbų pristatymai Banksy kuruotame projekte Dismaland (150.000 lankytojų) Jungtinėje Karalystėje ir viename reikšmingiausių Švedijos Röhsska muziejuje, Geteborge, skirtame tekstilės meno ir dizaino reprezentacijai ir tyrimams. Išskirtinė sėkmė užsienyje lydi ir „Dansemos“ šiuolaikinio šokio projektus jauniesiems žiūrovams”, - sako ministras. 

Pasak jo, sėkmingai įgyvendintas Lietuvos paviljonas šių metų Venecijos bienalėje: Venecijos Palazzo Zenobio įkurtas Dainiaus Liškevičiaus „Muziejus“, organizatorių teigimu, sutraukė 15.000 lankytojų, projekto vykdytojas Nidos meno kolonija.

Išskirtinės lapkričio mėn. įvykusios Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro gastrolės Izraelio operoje, kurių metu buvo parodyta net 11 W.A. Mozarto operos „Figaro vedybos“ pastatymų. Pasak ministro, vertinant 2015-uosius svarbu pasidžiaugti kultūros ir meno kolektyvų bei atlikėjų sėkme šalyje ir užsienyje. Kaip pavyzdį ministras pateikia ir Kauno valstybinio choro pasirodymą prestižiniame Vatikano festivalyje, Lietuvos nacionalinio dramos teatro gastroles Lenkijoje. 

Bendradarbiaujant su kultūros atašė, organizuoti kiti svarbesni Lietuvos kultūros pristatymai užsienio šalyse: Amerikos universiteto Katzeno muziejuje Vašingtone, bendradarbiaujant su Vilniaus dailės akademija, organizuota didelė Lietuvos jaunųjų menininkų kūrybos paroda „Lost & Found. Young Lithuanian Art“; Lietuvos įvairių žanrų muzikos atlikėjai dalyvavo world, džiazo ir klasikinės muzikos festivaliuose Jungtinėje Karalystėje; muzikos, literatūros ir kino renginių ciklas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečio proga organizuotas Paryžiaus erdvėse; organizuotos Lietuvos kino dienos Maskvoje ir Peterburge, bendradarbiaujant su Lietuvos kultūros institutu išleistas  žurnalo „Inostrannaja literatūra“ leidinys, skirtas lietuvių literatūrai; Švedijoje buvo aktyvinami ryšiai dizaino srityje, organizuoti keli Lietuvos dizaino pristatymai, užmegztas bendradarbiavimas tarp Vilniaus ir Vakarų Giotalando, Jonšiopingo ir Alytaus regionų kultūros organizacijų; Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse buvo stiprinami ryšiai su literatūros organizacijomis, pristatomi Lietuvos rašytojai ir jų knygos.

Pasak ministro, vienas sėkmingiausių kultūros projektų - Lietuvos kultūros dienos Krokuvoje. Per tris kulminacinius Lietuvos kultūros ir meno sezono Krokuvoje mėnesius nuo rugsėjo iki gruodžio mėn. buvo suorganizuota daugiau nei 15 stambių (parodos, koncertai filharmonijoje, lietuvių rašytojų knygų lenkų kalba pristatymai etc.) bei per 10 mažesnių (paskaitos, diskusijos, susitikimai, mažos parodos) Lietuvos kultūrą ir meną pristatančių renginių. Lenkų kalba 2015 metais išleista dešimtys knygų, iš kurių didžiausią pasisekimą turi Kristinos Sabaliauskaitės romanas „Silva rerum“ , kurios leidėjas - prestižinė leidykla „Znak“. 

“Vienas reikšmingesnių pasiekimų – nepaprastai sėkmingas bendradarbiavimas su visomis Lenkijos kultūros ir meno institucijomis, renginių organizatorėmis-partnerėmis, taip pat su Krokuvos festivalių biuru, Krokuvos miesto savivaldybe, Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija. Šie renginiai sulaukė ne tik aukščiausių Lietuvos ir Lenkijos pareigūnų, bet ir žymių Lenkijos ir Krokuvos kultūros institucijų vadovų, miesto, regiono valdžios, žymių visuomenės, kultūros, politikos pasaulio atstovų dėmesio”, - sako ministras. 

Pasak Š.Biručio, yra kuo pasidžiaugti nuveiktais darbais kino, autorių ir gretutinių teisių apsaugos, žiniasklaidos raštingumo, pilietiškumo skatinimo, visuomenės informavimo srityse, už tai ministras dėkoja ministerijos ir ministerijai pavaldžių įstaigų darbuotojams bei linki darbingų ir kūrybingų 2016-ųjų metų.