Lukiškių aikštėje siūloma įgyvendinti Andriaus Labašausko projektą

Data

2017 11 27

Įvertinimas
2
3-Labasauskas.png

Paaiškėjo, koks memorialas iškils Lukiškių aikštėje – daugiausia visuomenės ir ekspertų balų surinko Andriaus Labašausko projektuotas memorialas. 
 
Šis projektas iš visuomenės sulaukė 11 919 balsų internete (37,51 proc.) ir 7 iš 8 komisijos narių balsų. Iš viso A. Labašausko idėja Lukiškių aikštei pelnė 10 balų iš 16 galimų.
 
Visuomenės balsai pasiskirstė:
- už G. Čaikausko vadovaujamos grupės projektą balsavo 11966 (37.66 proc.)
- už A. Labašausko projektą – 11919 (37.51 proc.)
- už D. Žiūros vadovaujamos grupės projektą – 3062 (9.64 proc.)
- už T. Grunskio projektą – 2759 (8.68 proc.)
- už  A. Lelešiaus projektą – 2069 (6.51 proc.).
 
Komisijos balai:
- už G. Čaikausko vadovaujamos grupės projektą balsavo 1 komisijos narys;
- už A. Labašausko projektą – 7 komisijos nariai;
- už D. Žiūros vadovaujamos grupės projektą – 0;
- už T. Grunskio projektą – 0;
- už  A. Lelešiaus projektą – 0.
 
Pritaikius balų skaičiavimo metodiką A. Labašausko projektas gavo 10 balų, G. Čaikausko vadovaujamos grupės projektas gavo 4,01 balo. Elektroninio balsavimo rezultatas sudarė 50 procentų galutinio įvertinimo. Primename, kad nuo lapkričio 3 d. iki lapkričio 19 d. galėjo balsuoti visi norintys per Vyriausybės administruojamą e.pilietis platformą. E.pilietis platformoje gauta beveik 37 957 užpildytų anketų, iš kurių 31 775 buvo pripažinti galiojančiais. Daugiausiai internetu balsavo vilniečiai – 71 proc. apklausos dalyvių. Aktyviausi balsavime buvo 18 – 35 m. amžiaus asmenys.
 
Skulptorius ir dizaineris Andrius Labašauskas siūlo į Lukiškių aikštę pažvelgti pirmiausia kaip į laisvą, atvirą miesto erdvę. Jo pasiūlymas – suformuoti kalvą, kuri susilietų su aikšte ir pratęstų aikštės pievas bei takus, papildydama ir paįvairindama kraštovaizdį. Pačioje aikštėje vykstantys gyvi procesai taptų memorialo dalimi, nes, pasak idėjos autoriaus, laisvos valstybės piliečiai būdami viešoje erdvėje kiekvieną akimirką kuria vis naują laisvės vaizdinį.
 
Pietinis, į Gedimino prospektą orientuotas kalvos šlaitas būtų užbaigtas vertikaliu skulptūrinės plastikos reljefu. Tai – memorialinė siena, kurią menininkas kuria liedamas formą nuo medžių kamienų. Medžių motyvas pasirinktas neatsitiktinai: į viršų besistiebiančių kamienų vaizdas siejasi su miško partizanų bunkeriais ir pačiu mišku, kuris lietuviams nuo seno svarbus tiek strategine, tiek sakraline prasme. Ši skulptūrinė siena komponuojama kalvos šlaite, todėl ji simbolizuoja ir pogrindį – simbolinę erdvę, kurioje vyko pasipriešinimas okupacijai. 
 
Memorialas turėtų priminti, kam turime būti dėkingi už savo privilegiją gyventi laisvi. Skulptūrinėje sienoje medžių kamienuose būtų išraižyti laisvės kovų dalyvių slapyvardžiai, tokie kaip Liepa, Ąžuolas, Vytis, Beržas, Drebulė ir kt.. Siekdami suklaidinti persekiotojus vienu slapyvardžiu dažnai naudodavosi keletas žmonių, todėl memoriale simboliškai būtų įamžinami ne keletas konkrečių kovotojų, o visi, vienaip ar kitaip prisidėję prie laisvės kovų. 
 
Tarp šio reljefo ir priešais esančio Genocido aukų muziejaus (ir jo cokolyje iškaltų laisvės kovų dalyvių pavardžių) formuojama erdvė taps patogia susibūrimo aikštele, apsupta memorialinių akcentų ir tinkama oficialiems reprezentaciniams renginiams. Daugiau informacijos apie projektą rasite: čia
 
Planuojama, kad memorialas Lukiškių a. bus įrengtas ir atidarytas iki kitų metų gruodžio mėn.
 
Primename, kad 2017 m. liepos pabaigoje ekspertų komisija atrinko penkias iš daugiau nei trisdešimties idėjų. Į kūrybines Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) dirbtuves pakviesti šie autoriai ir kolektyvai: kūrybinė grupė, kurią sudaro architektai Gintaras Čaikauskas, Kęstutis Akelaitis, Linas Naujokaitis, dailininkas Rimantas Dichavičius ir skulptorius Arūnas Sakalauskas; architektų grupė, kurią sudaro Tomas Grunskis, Jūratė Kindurytė, Eglė Dimaitytė, Jovita Laurukėnaitė ir Martynas Mankus; skulptorius ir dizaineris Andrius Labašauskas; buvęs tremtinys, kraštotyrininkas Algimantas Lelešius; fotografas, filmų ir meno instaliacijų kūrėjas Darius Žiūra. 
 
Daugiau informacijos apie Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro organizuotas kūrybines dirbtuves rasite: čia