exclamation

Informuojame, kad nuo 2020-11-27 18:00 iki 2020-11-29 18:00 ir nuo 2020-12-04 18:00 iki 2020-12-06 18:00 bus atliekami IS infrastruktūros perkėlimo darbai. Dėl šios priežasties galimi trumpalaikiai portalo „Mano vyriausybė“ veiklos sutrikimai. Atsiprašome už nepatogumus.

Kultūros ministras M. Kvietkauskas tarptautinėje konferencijoje apžvelgė kultūrinę Holokausto atmintį

Data

2020 11 13

Įvertinimas
1
mk final.png

Vakar kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas dalyvavo nuotolinės tarptautinės konferencijos „Atminties genealogijos 2020: Holokaustas žvelgiant iš pasaulinių ir vietos perspektyvų“ ketvirtojoje sesijoje kaip pagrindinis jos pranešėjas. Ministras skaitė pranešimą „Vietų adresai Holokausto dienoraščiuose: jaunųjų Vilniaus diaristų gyvenamieji pasauliai“.

„Kultūrinė Holokausto atmintis ėmė formuotis Lietuvoje po kelių ilgų tylos dešimtmečių, po sovietinės okupacijos metu vykusio visų bendruomenių – žydų, lietuvių, lenkų – istorinių traumų represavimo. Šios atminties kūrimosi procesas iškėlė į viešumą ne tik sukrečiančius Antrojo pasaulinio karo faktus, kurie ilgai buvo nutylimi ar iškraipomi, ne tik daugybę tragiškų asmeninių patirčių ir autobiografinių liudijimų. Naują simbolinę reikšmę įgijo ir daugybė konkrečių vietų Lietuvos miestuose ir regionų vietovėse, kurios iki tol galėjo būti visiškai anoniminės, apleistos, neturėjusios jokios ypatingos kultūrinės semantikos. Šis naujųjų atminties vietų radimosi ir jų naratyvų kūrimosi procesai Lietuvoje ypač intensyviai plėtojasi pastarąjį dešimtmetį“, – pranešimo įžangoje kalbėjo ministras M. Kvietkauskas. 

Savo pranešime kultūros ministras aptarė šiuolaikiniame Vilniuje vykstantį atminties vietos formavimąsi, susijusį su keturiolikmečio žydų berniuko Icchoko Rudaševskio (1927–1943) Vilniaus gete parašytu dienoraščiu ir su savitu jo autoriaus biografijos naratyvu. Vilniaus geto metraštininku vadinamas I. Rudaševskis dienoraštyje jautriai ir įtaigiai fiksavo ne tik savo jausenas, bet ir įvykius, tuo pačiu fiksuodamas ir istoriją. I. Rudaševskio knyga „Vilniaus geto dienoraštis“ išleista 2018 m. 

M. Kvietkauskas taip pat atkreipė dėmesį į kitą paralelų procesą – jaunos Lietuvos žydų poetės ir dienoraščio, rašyto Holokausto išvakarėse, autorės Matildos Olkinaitės (1922–1941) atminties vietos formavimąsi topografiškai labai artimoje I. Rudaševskiui Vilniaus miesto erdvėje. Šių autorių gyvenamųjų vietų adresai, kuriuos ministrui pavyko identifikuoti rengiant jų dienoraščių publikacijas iš originalių rankraščių, yra beveik greta, o jųdviejų namai išlikę iki šių dienų. M. Olkinaitės rankraščiai netikėtai atrasti 1987 m. 

2017 m. M. Olkinaitės tekstai ir I. Rudaševskio dienoraštis įtraukti į mokyklinius lietuvių literatūros vadovėlius, o pernai pasirodė poetės kūrybos rinktinė „Atrakintas dienoraštis“. 

Konferenciją „Atminties genealogijos 2020: Holokaustas žvelgiant iš pasaulinių ir vietos perspektyvų“ organizuoja Europos atminties ir solidarumo tinklas. Tai nevyriausybinė organizacija, kuri akademiniais tyrimais, publikacijomis, parodomis, tiriamaisiais vizitais ir kitomis veiklomis siekia stiprinti dialogą XX a. Europos istorijos tema, prisidėti kuriant bendrą europietišką atminties kultūrą, grindžiamą tarpusavio pasitikėjimo dvasia.