Kultūros ministras M. Kvietkauskas: „Audiovizualinis paveldas mūsų gyvenime užima reikšmingą vietą“

Data

2020 11 06

Įvertinimas
4
02.jpg

Vakar Kultūros ministerijos iniciatyva surengta virtuali tarptautinė konferencija, skirta aptarti audiovizualinio paveldo valdymo, sklaidos klausimus, kylančius iššūkius ir naujas galimybes. Pranešimus skaitė ekspertai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Nyderlandų, Švedijos.

Renginio dalyvius pasveikinęs kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas teigė, kad audiovizualinis turinys mūsų gyvenime užima reikšmingą vietą. Jis leidžia stebėti renginius, kuriuose negalime dalyvauti, išgirsti balsus, kurių jau niekada nebegirdėsime, ir pamatyti tai, kas nukeliavę į užmarštį. 

„Audiovizualiniai archyvai yra itin vertingas kolektyvinės atminties šaltinis, nes juose užkoduota informacija apie bendruomenių kultūrinę, socialinę ir kalbinę įvairovę. Taigi labai svarbu išsaugoti šį paveldą ir užtikrinti, kad jis būtų prieinamas ne tik visuomenei, bet ir ateities kartoms. Tačiau tai atminties institucijoms tampa rimtu iššūkiu, nes šis paveldas yra labai trapus ir pažeidžiamas“, – akcentavo ministras M. Kvietkauskas. 

Europos kultūros paveldo skaitmeninės platformos „Europeana“ vykdomasis direktorius Harry Verwayenas savo pranešime aptarė COVID-19 pandemijos įtaką ir pasekmes skaitmeninei transformacijai, o tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Vikimedijos fondas“ vykdomasis direktorius Švedijai Johnas Anderssonas pristatė platformą „Wikimedia“ ir jos galimybes specialistams bei šiuo metu vykdomus projektus švietimo ir kitose srityse. 

Pagrindinius iššūkius, susijusius su audiovizualinio paveldo prioritetais, išsaugojimu bei prieinamumu kūrybingam naudojimui, ir galimas strategijas aptarė UNESCO patariamosios ekspertinės organizacijos ICCROM, įsikūrusios Italijoje, Skaitmeninimo programų vadovė Aparna Tandon.

Kino ir medijų istorikė dr. Lina Kaminskaitė-Jančorienė supažindino su šiuo metu vykdomo Lietuvos audiovizualinio paveldo būklės tyrimo, kurį užsakė Kultūros ministerija, rezultatais. Vaida Kazlauskaitė pristatė įmonės „Lietuvos kinas“ archyvo kolekciją ir paveldo verčių nustatymo procesą. Savo patirtimis ir projektais, grįstais audiovizualinio paveldo turiniu, siekiant didinti šios medžiagos prieinamumą skirtingoms auditorijoms, pasidalijo ir turimas kolekcijas pristatė tarptautinių projektų ekspertė Maria Drabczyk iš Lenkijos audiovizualinio instituto (FINA). Nyderlandų garso ir vaizdo instituto Tyrimų ir plėtros skyriaus vadovas Johanas Oomenas išskirtinį dėmesį skyrė dirbtinio intelekto ir didžiųjų duomenų pritaikymui audiovizualinio turinio apdorojimui, valdymui ir antriniam panaudojimui. Latvijos nacionalinės bibliotekos atstovė Zane Grosa aptarė audiovizualinio paveldo skaitmenizavimo šioje šalyje rezultatus. Su Švedijos nacionalinės bibliotekos veikla skaitmenizuojant šios valstybės audiovizualinį paveldą supažindino Kaisa Unander. Jarmo Nagel iš Estijos nacionalinio archyvo apžvelgė audiovizualinio turinio kolekciją Estijoje koncentruodamasis ties naujų auditorijų paieška. 

Konferencija surengta Kultūros ministerijai bendradarbiaujant su Baltijos audiovizualinių archyvų taryba ir Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka. 

Spalio 27 dieną minima Pasaulinė audiovizualinio paveldo diena. Šią dieną nuo 2005 metų UNESCO pasirinko minėti siekdama atkreipti dėmesį į garso ir vaizdo dokumentų reikšmingumą ir su jų išsaugojimu susijusią riziką.

2021-uosius Jungtinių Tautų organizacija paskelbė Kūrybos ekonomikos tvariai plėtrai metais (angl. International Year of Creative Economy for Sustainable Development). Tikimasi, kad tai paspartins ir kultūros paveldo skaitmeninimo, novatoriškų paslaugų bei produktų kūrimo procesus visame pasaulyje. 

Konferencijos vaizdo įrašai:

I dalis

II dalis

Sevilės Charsikos nuotrauka