Kino kūrėjui Mantui Kvedaravičiui atminti – filmo „Mariupolis“ pristatymai Šiaurės šalyse

Data

2022 05 18

Įvertinimas
0
IMG-20220516-WA0006.jpg

Stokholme pristatytas režisieriaus Manto Kvedaravičiaus atminimui skirtas jo sukurtas filmas „Mariupolis“ (2016), įamžinęs Ukrainos uostamiestį, kuriame režisierius buvo rusų kareivių brutaliai nužudytas kovo pabaigoje.

„Mūsų kino teatrui svarbu pristatyti tokio iškilaus kino kūrėjo darbus švedų auditorijai. Visuomenė turi žinoti, kokią reikšmingą misiją atliko lietuvių režisierius Mantas Kvedaravičius. Ypač ji išryškėja šiandienos brutalios agresijos įvykių kontekste. Mane labai sujaudino akimirksniu išpirkti bilietai į filmo seansą, skirtą kūrėjo atminimui. Gausus užsienio šalių ambasadorių dalyvavimas filmo pristatyme rodo šio menininko kūrybos svarbą pasauliniu mastu“, – įspūdžiais dalijasi kino teatro „Klarabiografen“ vadovė Hanna Karlsson.

Dokumentinis filmas „Mariupolis“ – tai keturių šalių (Lietuvos, Vokietijos, Prancūzijos ir Ukrainos) bendros gamybos kūrinys. Režisieriaus M. Kvedaravičiaus darbas sulaukė tarptautinio pripažinimo: filmo premjera įvyko 2016 m. tarptautiniame  Berlyno kino festivalyje, o ši dokumentika nominuota tarptautiniam „Amnesty International“ apdovanojimui.

„Mano filmai ne apie karą, o apie gyvenimą šalia karo, gyvenimą, gyventą nepaisant karo“, – viename interviu aptariant jo filmus „Barzakh“ ir „Mariupolis“ yra pasakęs M. Kvedaravičius.

Šis filmas – tai karo įkaitu tapusio miesto paveikslas. Juostoje pasakojama apie miestą, besirengiantį karui: vieniems tai proga parodyti agresiją, kitiems – geriausias laikas pasitaisyti batus ar repetuoti naujus spektaklius. Vyras taiso žvejybos tinklus ir eina prie tilto. Susiduria du tramvajai – niekas nenukentėjo, kabeliai sutvarkyti tą pačią dieną. Gamyklos darbininkams rengiamas nedidelis koncertas, o nuoširdus smuikininko pasirodymas priverčia išspausti ašarą. Bombos krenta į jūrą, niekas nesistebi, nereaguoja. Grasinimai bombardavimais įrėmina kasdienį gyvenimą šiame Ukrainos mieste Mariupolyje, esančiame į rytus nuo Krymo, kur kadaise gyvenę graikai. M. Kvedaravičius Mariupolį vaizduoja kaip poetišką ir neįprastai ramų miestą su jam būdinga įvairialype nuoširdžių ir taikių žmonių bendruomene.

„Drąsusis Mantas Kvedaravičius nepraleidžia svarbiausių pasaulio aktualijų, sugeba karščiausiu momentu atsidurti aštraus konflikto zonoje ir nebijo rizikuoti dėl reikalingos filmui medžiagos. Jam labiausiai rūpi nematomi ir absurdiškų aplinkybių įkaitais tapę žmonės, kurie tiesiog neturi kitokio pasirinkimo, kaip gyventi karo batalijų apsuptame mieste“, – taip režisierių yra apibūdinęs kino ekspertas Edvinas Pukšta.

M. Kvedaravičius (1976–2022) – lietuvių kino kūrėjas, magistro laipsnį įgijęs Oksfordo universitete. Kembridžo universitete jam suteiktas kultūros antropologijos krypties daktaro laipsnis. Pirmasis režisieriaus dokumentinis filmas „Barzakh“ buvo atrinktas į daugelį festivalių, laimėjo keletą apdovanojimų, įskaitant „Amnesty International“ prizą ir Ekumeninės žiuri prizą 2011 m. Berlinalėje. Kiti du lietuvio kūrėjo filmai „Mariupolis“ (2016 m.) ir „Partenonas“ (2019 m.) buvo atrinkti į Berlyno ir Venecijos tarptautinių festivalių programas. 

Filmo „Mariupolis“ pristatymai Kopenhagoje įvyks Danijos nacionalinio kino instituto filmotekoje birželio 5 ir 25 dienomis, vėliau filmas bus pristatytas Suomijoje.

Filmo „Mariupolis“ pristatymai rengiami bendradarbiaujant Stokholmo kino teatrui, Danijos nacionaliniam kino institutui, LR ambasadoms Švedijoje bei Danijoje ir LR kultūros atašė Švedijoje, Suomijai ir Danijai Lianai Ruokytei-Jonsson.

Ketvirtadienį, gegužės 19 d., tarptautiniame 75-ajame Kanų kino festivalyje įvyks pasaulinė M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ premjera.

Justinos Rosengren nuotrauka