ES kultūros ministrų susitikime – apie europinės kultūros stiprinimą ir indėlį į darnų vystymąsi

Data

2019 11 21

Įvertinimas
1
Kultūros ministras su ES kultūros komisaru.jpg

Mindaugas Kvietkauskas ketvirtadienį Briuselyje dalyvavo Europos Sąjungos (ES) kultūros ministrų diskusijoje apie Europos kultūros, kūrybos ir audiovizualinės pramonės stiprybes, inovacijų potencialą ir pasaulinį konkurencingumą. Politiniai debatai vyko ES Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybos kultūros ir audiovizualinių reikalų ministrų tarybos posėdyje. Jame taip pat priimta rezoliucija dėl kultūros indėlio į darnų vystymąsi.

„Nacionaliniu ir ES lygiu turime skatinti kūrybinių produktų ir kultūros paslaugų tarptautiškumą, tobulinti meno kūrėjų ir kultūros srities specialistų profesines kompetencijas. Taip pat skatinti jų judumą, plėtoti tarptautines partnerystes, menininkų ir kultūros kūrėjų rezidencijas, tinklus, konsorciumus. Kitaip tariant, sudaryti sąlygas bendrai kūrybai, gamybai ir sklaidai įvairiose kultūros srityse“, – diskusijoje kalbėjo kultūros ministras M. Kvietkauskas. Jis paminėjo, kad Lietuvoje jau penkerius metus taikoma pelno mokesčio lengvata bendros gamybos audiovizualiniams kūriniams. Ji skatina investicijas į Lietuvos kino gamybos ir kitus susijusius sektorius, kino profesionalų rengimą. Pagal šią priemonę jau sukurta daugiau kaip 120 filmų.

Pasak M. Kvietkausko, svarbu toliau remti Europos skaitmeninę kultūros paveldo platformą „Europeana“. Ji sukūrė visų valstybių narių kultūros paveldo specialistų tinklą, vykdo informacijos ir žinių sklaidą, skatina inovacijas, tarpsektorinį bendradarbiavimą.

„Pratęsiant platformų pavyzdžius, galime pagalvoti apie konsolidacijos formas ES mastu, kurios paskatintų Europos audiovizualinio turinio užsakomųjų paslaugų prieinamumą skaitmeninėje erdvėje. Neabejojame, kad viena didžiausių Europos audiovizualinės produkcijos stiprybių yra jos įvairovė, europinė tapatybė ir vertybės, ši produkcija konkurencinga pasaulyje, tad toks konsoliduotas sprendimas galėtų tapti bendros skaitmeninės rinkos pavyzdine iniciatyva“, – sakė ministras M. Kvietkauskas.

Kultūros ir audiovizualinių reikalų ministrų tarybos posėdyje priimta rezoliucija, kurios tikslas – sustiprinti kultūros indėlį į darnų vystymąsi. Rezoliucijoje pažymima, kad kultūra, kaip bendrų vertybių sistema bendruomenėje, turi poveikį tam, kaip ta bendruomenė vertina darnaus vystymosi priemones, ir todėl kultūra yra viena iš darnaus vystymosi varomųjų jėgų, galinti padėti tarpusavyje suderinti įvairius aplinkos apsaugos, socialinius ir ekonominius uždavinius. Rezoliucijoje pabrėžiamas kultūros indėlis propaguojant darnias visuomenes, gerinant gyvenimo kokybę. Pasak ministro M. Kvietkausko, Lietuva, pritardama ES pirmininkaujančios Suomijos pasiūlytai rezoliucijai, kartu su kitomis šalimis narėmis siekia sistemingai pripažinti, įvertinti ir panaudoti kultūros politiką ir su kultūra susijusias priemones, kad būtų padidintas darnaus vystymosi strategijų veiksmingumas tiek nacionaliniu, tiek ES mastu.

Tarybos posėdyje išklausyta Estijos ir Austrijos informacija apie miestus-pretendentus tapti 2024 metų Europos kultūros sostinėmis. Po galutinės atrankos procedūrų Estija Europos kultūros sostine atrinko Tartu, o Austrija – Bad Išlio (Bad Ischl) miestą.

2020 m. pirmąjį pusmetį ES Tarybai pirmą kartą pirmininkausiančios Kroatijos atstovai informavo apie būsimą darbotvarkę ir prioritetus kultūros bei audiovizualinės politikos srityje. Pagrindiniai prioritetai – rizikų valdymas kultūros paveldo srityje (Tarybos išvados, konferencija Dubrovnike 2020 m. vasario 27–28 d.), medijų raštingumas (Tarybos išvados, konferencija Zagrebe 2020 m. kovo 31–balandžio 1 d.), kultūros ir kūrybinių sektorių mobilumas (renginiai Rijekoje ir Zagrebe birželio 3–4 d.), derybų dėl Kūrybiškos Europos programos 2021–2027 m. užbaigimas. 

Nuotraukoje – Europos Komisijos narys, atsakingas už švietimą, kultūrą, jaunimo reikalus ir sportą, Tiboras Navracsicsius ir kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.