Visuomenės informavimo politika

VIEŠOSIOS INFORMACIJOS RENGĖJŲ IR SKLEIDĖJŲ DUOMENŲ BAZĖ <>


Duomenų apie laikraščio, žurnalo tiražą forma
Formos pildymo pavyzdys

Juridinių asmenų, kurie yra vietinių, regioninių, nacionalinių laikraščių, žurnalų ar informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojai, dalyvius duomenų pateikimo forma
Formos pildymo pavyzdys

Užpildyta, pasirašyta (ir antspauduota) forma siunčiama paštu (adresu: Kultūros ministerijai, Visuomenės informavimo politikos skyriui, J. Basanavičiaus g. 5, LT-01118 Vilnius), arba skanuotas tokios formos variantas (su parašu ir antspaudu) siunčiamas elektroniniu paštu Vaida.Vilkuotyte@lrkm.lt. Kilus klausimams, galite rašyti prieš tai nurodytu elektroninio pašto adresu arba skambinti 8 608 45 998


Lietuvos Respublikos Konstitucija draudžia cenzūrą ir visuomenės informavimo priemonių monopolizavimą (44 straipsnis), užtikrina saviraiškos laisvę ir nubrėžia naudojimosi saviraiškos laisve ribas (25 straipsnis).

Kultūros ministerija, būdama Vyriausybės įgaliota institucija visuomenės informavimo srityje, siekia užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tarptautiniuose ir Europos Sąjungos dokumentuose išdėstytų principų laikymąsi ir sudaryti sąlygas žiniasklaidos įvairovei, kokybei, visuomenės informavimo procesų nepriklausomumui ir skaidrumui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 342 pavedė Kultūros ministerijai vykdyti Vyriausybės įgaliotos institucijos visuomenės informavimo srityje funkcijas. Ministerijos kompetenciją šioje srityje apibrėžia Visuomenės informavimo įstatymo 45 straipsnis, kuris nurodo šias funkcijas ministerijai:

  • apibendrina visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų taikymo praktiką ir teikia pasiūlymus dėl įstatymų, kitų teisės aktų rengimo bei galiojančių teisės aktų pakeitimo ir papildymo;

  • bendradarbiaudama su viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijomis, rengia Vyriausybės teikiamų visuomenės informavimo srities įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;

  • bendradarbiaudama su kitomis visuomenės informavimo srityje veikiančiomis institucijomis ir organizacijomis, įgyvendina Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, susijusių su visuomenės informavimu, nuostatas;

  • teikia informaciją ir metodinę pagalbą visuomenės informavimo klausimais;

  • organizuoja konferencijas, seminarus, praktikumus visuomenės informavimo klausimais;

  • bendradarbiauja su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis bei tarptautinėmis organizacijomis, veikiančiomis visuomenės informavimo srityje;

  • atlieka kitas šio ir kitų įstatymų jai pavestas funkcijas visuomenės informavimo srityje.

    Teisės aktai. Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis visuomenės informavimo veiklą – Visuomenės informavimo įstatymas. Šis įstatymas nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų bei jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę.

    Kultūros ministerija taip pat yra viena iš institucijų, atsakingų už Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo įgyvendinimą. Šis įstatymas nustato viešosios informacijos, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, kriterijus, jos skelbimo ir platinimo tvarką, taip pat šios informacijos rengėjų, platintojų ir jų savininkų, žurnalistų bei jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę.

    Tiražo nurodymas ir tikrinimas. Vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 36 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. 1677 1.3 punktu, 2015 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. ĮV-216 patvirtintas Vietinių, regioninių ir nacionalinių laikraščių, žurnalų, išskyrus tuos, kurių tiražas mažesnis negu 500 egzempliorių ir (arba) kuriuose nespausdinama reklama, tiražo tikrinimo tvarkos aprašas (toliau – Tiražo tikrinimo tvarkos aprašas). Pagal nustatytą tvarką leidėjai du kartus per metus, t. y., iki sausio 10 dienos ir iki liepos 10 dienos, užpildydami patvirtintą formą, Kultūros ministerijai turi pateikti duomenis apie leidžiamo laikraščio, žurnalo tiražą už praėjusį pusmetį.

    Už tiražo nenurodymą leidinyje arba melagingą nurodymą, taip pat Lietuvos standarte nustatytų kitų leidybinių duomenų spausdinimo tvarkos pažeidimą ir (ar) tarptautinio dokumento standarto numerio (ISBN, ISSN, ISMN) nenurodymą numatyta administracinė atsakomybė – bauda nuo 144 iki 579 eurų (nuo 2017-01-01 bauda nuo 150 iki 570 eurų), o esant pakartotiniam pažeidimui – bauda nuo 579 iki 1448 eurų (nuo 2017-01-01 bauda nuo 550 iki 1500 eurų).

    Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatyta papildoma administracinė atsakomybė už Tiražo tikrinimo tvarkos aprašo pažeidimus. Administracinių nusižengimų kodekso 135 straipsnio 5–6 dalyse nustatyta, kad minėtas pažeidimas užtraukia baudą nuo 300 iki 860 eurų, o jei pažeidimas padaromas pakartotinai – baudą nuo 900 iki 1700 eurų.

    Kultūros ministerijai pateikti duomenys apie leidinių tiražus (nuo 2012 m. I pusmečio) bei visuomenės informavimo priemonių dalyvius viešinami Kultūros ministerijos interneto svetainėje skelbiamoje Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų duomenų bazėje (toliau – Duomenų bazė).

    Duomenys apie viešosios informacijos rengėjus ir jų dalyvius. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 24 straipsnio nuostatas visi juridiniai asmenys, kurie yra vietinių, regioninių arba nacionalinių laikraščių, žurnalų leidėjai ar informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojai, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas bei įstaigas, bankus, politines partijas, leidžiančius neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius ir (ar) turinčius informacinės visuomenės informavimo priemones, skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklą, privalo pateikti Kultūros ministerijai duomenis apie savo dalyvius, kurie turi nuosavybės teise ar valdo ne mažiau kaip 10 procentų visų akcijų ar turto (jeigu turtas yra neakcionuotas), ir pranešti apie patikslintus duomenis, jeigu jie pasikeičia. Duomenys turi būti pateikiami užpildant kultūros ministro 2011 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. ĮV-46 patvirtintą duomenų formą (žr. šio aprašymo pradžioje), kurioje turi būti nurodomi:

  • duomenys apie savo dalyvius, kurie nuosavybės teise turi ar valdo ne mažiau kaip 10 procentų visų akcijų ar turto (jeigu turtas yra neakcionuotas);

  • valdymo organai, jų nariai;

  • informacija apie turtinius santykius ir (ar) jungtinę veiklą, siejančią juos su kitais viešosios informacijos rengėjais ir (ar) skleidėjais, ir (ar) jų dalyviais.

    Jeigu juridinių asmenų dalyviai yra Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje registruoti juridiniai asmenys, turi būti nurodyti ir šių subjektų dalyviai.

    Ministerija gautus duomenis skelbia savo interneto svetainėje ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jų gavimo dienos.

    Duomenis apie savo dalyvius, turinius santykius ir (ar) jungtinę veiklą viešosios informacijos rengėjai Kultūros ministerijai pradėjo teikti nuo 2002 m. sausio 1 d., įsigaliojus kultūros ministro 2001 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 382 patvirtintai Duomenų apie viešosios informacijos rengėjus, platintojus ir jų savininkus pateikimo bei šių duomenų skelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ tvarkai. Nuo 2006 metų duomenis apie viešosios informacijos rengėjus, platintojus ar jų dalyvius imta deklaruoti aktyviau. 2007 metais šis skaičius siekė 144, 2008 metais – 191, 2009 metais – 293, o 2010 metais – 340. Šiuo metu Duomenų bazėje apdorojama apie 542 viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų duomenų.

    Šiuo metu informaciją apie visuomenės informavimo priemonių leidėjus taip pat galima rasti Lietuvos leidėjų duomenų bazėje. Duomenys apie spaudinius, neknyginę medžiagą, elektroninius išteklius fizinėse laikmenose, gautus per metus iš Lietuvos leidėjų privalomojo egzemplioriaus pagrindu, skelbiami Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rengiamame kasmetinės statistinės informacijos biuletenyje „Lietuvos spaudos statistika“.

    Duomenys apie žiniasklaidos priemonių savininkus (2012 m.)
    Duomenys apie žiniasklaidos priemonių savininkus (2011 m.)
    Duomenys apie žiniasklaidos priemonių savininkus (2010 m.)
    Duomenys apie žiniasklaidos priemonių savininkus (2009 m.)
    Duomenys apie žiniasklaidos priemonių savininkus (2008 m.)
    Duomenys apie žiniasklaidos priemonių savininkus (2007 m.)
    Duomenys apie žiniasklaidos priemonių savininkus (2006 m.)
    Duomenys apie žiniasklaidos priemonių savininkus (2005 m.)
    Duomenys apie žiniasklaidos priemonių savininkus (2004 m.)
    Duomenys apie žiniasklaidos priemonių savininkus (2003 m.)
    Duomenys apie žiniasklaidos priemonių savininkus (2002 m.)

    Kultūros ministerijai nepateikę duomenų apie savo dalyvius, turinius santykius ir (ar) jungtinę veiklą, viešosios informacijos rengėjai netenka teisės gauti valstybės paramą per (VšĮ) Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą kultūrinėms ir šviečiamosioms programoms.

    Pirmiau nurodytų duomenų nepateikimas nuo 2017 m. sausio 1 d. bus laikomas administraciniu nusižengimu, už kurį juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta bauda nuo 300 iki 860 eurų, o esant pakartotiniam pažeidimui – bauda nuo 900 iki 1700 eurų (Administracinių nusižengimų kodekso 136 straipsnis).

    Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos sukauptame Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB) apskaitomi visi laikraščiai, žurnalai ir biuleteniai. 2016 m. sausio 1 d. duomenimis NBDB sukaupta per 2 974 380 valstybinės einamosios, nacionalinės retrospektyvinės ir lituanikos bibliografinių įrašų. Iš jų (nuo 2003 m.) sukaupta per 2 677 420 serialinių leidinių (žurnalų, laikraščių, tęstinių leidinių, almanachų, mokslo darbų ir kitų rinkinių), monografijų, garso įrašų, elektroninių išteklių sudėtinių dalių (straipsnių) bibliografinių įrašų.

    Spaudinių ir kitų dokumentų privalomi egzemplioriai. Remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 36 straipsnio 3 dalimi Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1996 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1389 „Dėl dokumentų privalomųjų egzempliorių skaičiaus ir jų perdavimo bibliotekoms yra nustačiusi, kad viešosios informacijos rengėjai per 2 dienas po neslaptų dokumentų tiražo išleidimo, kai tiražas didesnis kaip 100 egzempliorių (Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai – kai tiražas didesnis kaip 25 egzemplioriai), perduoda atitinkamą skaičių nemokamų privalomųjų egzempliorių šešioms Lietuvos bibliotekoms: Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, Kauno apskrities viešajai bibliotekai, Vilniaus universiteto bibliotekai, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekai, Lietuvos aklųjų bibliotekai, Lietuvos technikos bibliotekai. Šios tvarkos pažeidimas taip pat užtraukia administracinę atsakomybę – baudą nuo 86 iki 289 eurų (nuo 2017-01-01 baudą nuo 80 iki 300 eurų), o esant pakartotiniam pažeidimui – baudą nuo 289 iki 868 eurų (nuo 2017-01-01 baudą nuo 300 iki 860 eurų).

    Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijos. Kultūros ministerija, įgyvendindama ir koordinuodama valstybės politiką visuomenės informavimo srityje, bendradarbiauja su visuomenės informavimo srityje veikiančiomis, priežiūrą šioje srityje vykdančiomis institucijomis, taip pat kitais visuomenės informavimo sektoriaus dalyviais.

    Lietuvos radijo ir televizijos komisija – nepriklausoma Seimui atskaitinga Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų veiklą reguliuojanti ir prižiūrinti, Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklą vykdančių retransliuotojų ir kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, veiklos priežiūrą vykdanti institucija. Komisija dalyvauja formuojant valstybės audiovizualinę politiką. Komisija yra Seimo ir Vyriausybės ekspertė radijo, televizijos programų transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete bei užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų klausimais. Komisija įkurta 1996 metais, įsigaliojus Visuomenės informavimo įstatymui.

    Svarbų vaidmenį visuomenės informavimo priežiūros srityje atlieka ir kitos dvi institucijos – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (žurnalistų etikos inspektorius) ir Visuomenės informavimo etikos asociacija (Visuomenės informavimo etikos komisija).

    Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba yra valstybės biudžetinė įstaiga, kuri užtikrina žurnalistų etikos inspektoriaus veiklą. Inspektorius – valstybės pareigūnas, įgaliotas nagrinėti suinteresuotų asmenų skundus ir pareiškimus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse, dėl jų asmens duomenų tvarkymo pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse; vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi Visuomenės informavimo įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytų visuomenės informavimo principų, teikia valstybės institucijoms siūlymus, kaip tobulinti jų įgyvendinimą; vadovaudamasis ekspertų išvadomis, priskiria visuomenės informavimo priemones ir (ar) jų turinį erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio kategorijoms, nustato, ar visuomenės informavimo priemonėse paskelbta viešoji informacija skatina nesantaiką dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Savo kompetencijos ribose žurnalistų etikos inspektorius prižiūri, kaip įgyvendinamos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos, atlieka viešosios informacijos stebėseną visuomenės informavimo priemonėse, išskyrus radijo ir televizijos programose (šių stebėseną atlieka Lietuvos radijo ir televizijos komisija).

    Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau – Asociacija) – viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, žurnalistų ir kitų žiniasklaidos sektoriaus dalyvių savitvarkos institucija, kuri savo veikla siekia užtikrinti Visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – Kodeksas) nuostatų laikymąsi, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimą visuomenės informavimo veikloje ir ugdyti visuomenės sąmoningumą vertinant visuomenės informavimo procesus bei naudojantis viešąja informacija. Asociaciją sudaro organizacijos, vienijančios viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus, kurių narių veiklai taikomos Kodekso normos: Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija. Nauji nariai į Asociaciją gali būti priimami jos įstatuose nustatyta tvarka. Asociacijos vardu sprendimus priima Visuomenės informavimo etikos komisija.

    Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – LRT) – valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga. LRT steigimo, valdymo, veiklos, reorganizavimo, likvidavimo tvarką, pareigas, teises ir atsakomybę reglamentuoja Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas. Visuomeninio transliuotojo veikla taip pat grindžiama Visuomenės informavimo įstatymu. LRT privalo rinkti ir skelbti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, supažindinti visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove bei šiuolaikinės civilizacijos pagrindais, stiprinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją, kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą, ugdyti šalies ekologinę kultūrą. LRT finansuojamas iš valstybės biudžeto bei turi teisę gauti komercinių pajamų, vykdydamas kitą teisėtą veiklą. Nuo 2015 m. sausio 1 d. reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai LRT radijo ir televizijos programose draudžiami, išskyrus kultūros ir sporto renginių ir (ar) jų transliacijų rėmimo pranešimus ir atvejus, kai reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus LRT privalo transliuoti, vykdydama sutartinius įsipareigojimus dėl tarptautinių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo. Aukščiausiasis LRT organas, atstovaujantis visuomenės interesams – LRT Taryba. Ji sudaroma 6 metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų.

    Valstybė iš dalies finansuoja viešosios informacijos rengėjų kultūrinius, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo, šviečiamuosius projektus per viešąją įstaigą – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą (toliau – Fondas). Valstybės dalinė finansinė parama viešosios informacijos rengėjams pagal Fondui pateiktas paraiškas teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1190 patvirtintais Valstybės teikiamos dalinės finansinės paramos kultūriniams ir šviečiamiesiems projektams pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui pateiktas paraiškas bendraisiais konkursų nuostatais. Fondas kiekvienais metais spaudoje paskelbia metų veiklos ataskaitą, o Fondo tarybos pirmininkas kiekvienais metais Seimo plenariniame posėdyje pateikia lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitą.

    Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjui, kuris laikomas padaręs rimtą profesinį pažeidimą, negali būti teikiama valstybės parama (Visuomenės informavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalis). Šiame įstatyme nuo 2015-10-01 įtvirtinta ir rimto profesinio pažeidimo samprata: viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka buvo skirta bauda arba taikytos šiame įstatyme numatytos kitos poveikio priemonės už šio įstatymo 19 straipsnio 1, 2 ir (ar) 3 dalies pažeidimą, vienerius metus nuo paskutinio pažeidimo nustatymo dienos laikomas rimtą profesinį pažeidimą padariusiu viešosios informacijos rengėju ir (ar) skleidėju.

     

    Informaciją parengė

    Visuomenės informavimo politikos skyrius

    Tel. (8 5) 219 3408, (8 5) 219 3409

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-11-09