Tautinės mažumos

Kultūros projektų, skatinančių tautinių mažumų kultūrų plėtotę, dalinio finansavimo iš biudžeto lėšų taisyklės

2016 m. kultūros projekto, skatinančio tautinių mažumų kultūrų plėtotę dalinio finansavimo paraiškos forma


Veiklos planai

Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2012 - 2014 metų veiklos planas

Kultūros ministerija skyrė finansavimą tautinių mažumų kultūrų plėtotę skatinantiems projektams. 

Kultūros ministerijos nuostatuose nurodyta, kad vienas iš svarbiausiųjų Kultūros ministerijos veiklos tikslų - koordinuoti valstybės politikos tautinių mažumų srityje įgyvendinimą. Siekdama šio tikslo Kultūros ministerija pagal kompetenciją rengia įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus, taip pat koordinuoja ilgalaikių programų, padedančių spręsti asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, kultūros ir tapatumo išsaugojimo problemas, rengimą ir įgyvendinimą.

Teisinis reglamentavimas

Tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija (37 ir 45 str.).

Tautinių mažumų ir joms priklausančių asmenų teisių ir laisvių apsauga yra neatsiejama tarptautinės žmogaus teisių apsaugos dalis ir priklauso tarptautinio bendradarbiavimo sričiai. Lietuvos Respublika ratifikavo pagrindines tarptautines tautinių mažumų teises reglamentuojančias sutartis.

Jungtinių Tautų sutartys:

- Visuotinė žmogaus teisių deklaracija;

- Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas;

- Konvencija dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo;

- Konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims;

- Vaiko teisių konvencija.

Europos Tarybos konvencijos:

- Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija;

- 1995 m. vasario 1 d. Lietuvos Respublika pasirašė Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, o 2000 m. vasario 17 d. be išlygų ją ratifikavo.

Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas ir Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymas garantuoja tautinėmis mažumoms priklausantiems asmenims galimybę burtis į visuomenines organizacijas ir gauti paramą.

Asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, teisių apsaugą taip pat garantuoja ir reglamentuojaPilietybės, Valstybinės kalbos, Švietimo, Visuomenės informavimo, Religinių bendruomenių ir bendrijų, Politinių partijų ir politinių organizacijų, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymai bei kiti teisės aktai.

Siekdama nuostatuose numato tikslo koordinuoti valstybės politiką tautinių mažumų srityje, Kultūros ministerija įgyvendina Tautinių mažumų politikos plėtros iki 2015 metų strategiją bei Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2012–2014 metų veiklos planą.

Remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-2012 metų programos įgyvendinimo priemonių 1180 punktu, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija rengia Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo koncepciją.

Tautinės mažumos Lietuvoje

2001 m. balandžio 6 d. Visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis Lietuvoje esama 115 skirtingų tautybių atstovų. Asmenys, priklausantys tautinėms mažumoms, Lietuvoje sudaro apie 16,5 proc. visų šalies gyventojų. Daugiausia ne lietuvių tautybės žmonių gyvena Rytų ir Pietryčių Lietuvos savivaldybėse, Vilniuje, Klaipėdoje, Visagine ir kituose didžiuosiuose miestuose.

Gyventojų tautinė sudėtis, 1989 - 2001*

 

Gyventojų skaičius, tūkstančiais

Procentais, palyginus su visų gyventojų skaičiumi

 

1989

2001

1989

2001

Iš viso

3674,8

3700,8

100,0

100,0

Lietuviai

2924,3

2907,2

79,6

83,5

Lenkai

258,0

234,9

7,0

6,7

Rusai

344,5

219,7

9,4

6,3

Baltarusiai

63,2

42,8

1,7

1,2

Ukrainiečiai

44,8

22,4

1,2

0,7

Žydai

12,4

4,9

0,3

0,1

Vokiečiai

2,0

3,2

0,1

0,09

Totoriai

5,2

3,2

0,2

0,09

Latviai

4,2

2,9

0,1

0,08

Romai

2,7

2,5

0,1

0,07

Armėnai

1,6

1,4

0,09

0,04

Kitų tautybių

15,5

6,1

0,4

0,18

Nenurodė

-

32,9

-

0,94

*Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenys

Aktyvią kultūrinę veiklą Lietuvoje vykdo apie 300 tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų. Nevyriausybines organizacijas yra įsteigę armėnų, azerbaidžaniečių, baltarusių, bulgarų, čečėnų, estų, graikų, karaimų, latvių, lenkų, romų, rumunų, rusų, totorių, ukrainiečių, uzbekų, vengrų, vokiečių, žydų bei kitoms tautinėms mažumoms priklausantys asmenys. Tai kultūros, švietimo, profesinės ir kitos organizacijos, kurių švietimo ir kultūriniai projektai yra remiami iš valstybės biudžeto.

Tenkinant Lietuvos tautinių mažumų kultūrinius ir švietimo poreikius, įsteigti keli tautinių mažumų visuomeninės veiklos centrai – Tautinių bendrijų namai Vilniuje (1991 m.), Kauno įvairių tautų kultūrų centras (2004 m.), Romų visuomenės centras (2001 m.), Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras (2007 m.).

Švietimas

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus šalyje gyvenančioms tautinėms mažumoms garantuojama teisė turėti valstybines ar valstybės remiamas ikimokyklines įstaigas, bendrojo lavinimo mokyklas ir pamokas gimtąja kalba. Negausioms ir nekompaktiškai gyvenančioms tautinėms grupėms gimtajai kalbai išmokti ir tobulinti valstybinėse bendrojo lavinimo mokyklose gali būti steigiamos klasės bei fakultatyvai, taip pat sekmadieninės mokyklos.

Mokyklos tautinių mažumų kalbomis įsikūrusios vietovėse, kuriose gausiai ir kompaktiškai gyvena tautinės mažumos. 2009-2010 metų duomenimis Lietuvoje veikė 153 bendrojo lavinimo mokyklos, kuriose ugdymo procesas vyksta viena ar keliomis tautinių mažumų/užsienio kalbomis (62 lenkų, 36 rusų, 1 baltarusių, 16 lietuvių ir lenkų, 21 lietuvių ir rusų, 11 rusų ir lenkų, 6 lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis).

Negausioms ir nekompaktiškai gyvenančioms tautinėms mažumoms gimtajai kalbai išmokti arba tobulinti valstybinėse bendrojo lavinimo mokyklose gali būti organizuojamas papildomas ugdymas, steigiamos šeštadieninės/sekmadieninės mokyklos. Lietuvoje gyvenantys armėnai, baltarusiai, graikai, karaimai, latviai, lenkai, rusai, totoriai, ukrainiečiai, vokiečiai, žydai yra įsteigę šeštadienines/sekmadienines mokyklas, kurių dabar yra apie 40. Jose mokoma gimtosios kalbos, supažindinama su tautine kultūra ir tradicijomis, istorija bei kultūros paveldu.

Visuomenės informavimo priemonės.

Šalyje leidžiami periodiniai leidiniai ir žurnalai rusų, lenkų bei jidiš kalbomis. Lietuvos totoriai leidžia laikraštį „Lietuvos totoriai” lietuvių, rusų, lenkų kalbomis, Lietuvos žydai - “Lietuvos Jeruzalė”.

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija transliuoja įvairios trukmės informacines laidas tautinėms mažumoms (rusų, baltarusių, lenkų, jidiš, ukrainiečių kalbomis).

Nuo 2008 m. aktuali informacija rusų kalba viešinama internetiniame dienraštyje http://ru.delfi.lt/ , nuo 2012 m. – lenkų kalba http://pl.delfi.lt/

Leidžiamas dienraštis lenkų kalba - ,,Kurier Wileński‘‘ (,,Vilniaus kurjeris‘‘); http://kurierwilenski.lt/ (lenkų kalba).

"Литовский курьер" (,,Lietuvos kurjeris“) http://www.kurier.lt/ (rusų kalba), ,,Oбзop“ (,,Obzor“), ,,Экспресc неделя'' (,,Ekspress nedelia“, ,,Республика“ (,,Respublika“) – savaitraščiai rusakalbiams; Visagine publikuojami savaitraščiai rusų kalba ,,Sugardas“, ,,V každyj dom“.

www.runet.lt – informacinis tinklalapis rusakalbiams.

Lietuvoje leidžiamas biuletenis ,,Tautinių bendrijų naujienos'' skirtas visoms Lietuvoje gyvenančioms tautinėms mažumoms.

Viešųjų įstaigų veiklos ataskaitos

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2016-01-19